Tradicinė medicina kataraktos klausimą sprendžia pašalindama lęšiuką ir įstatydama implantą – dirbtinį lęšiuką. Šiame straipsnyje mes apžvelgsime būdus, kurie leis kuo ilgiau išsaugoti natūralų lęšiuką. Tuo tarpu pusė amerikiečių, vyresnių nei 80 metų, savo natūralių lęšiukų nebeturi dėl kataraktos poveikio.
Lęšiuke vykstantis judesys – ypatingai svarbus
Svarbiausia kūne – kraujotaka, bet ji tokia tyli, kad mes net nejaučiame ir retai kada susimąstome, kad apskritai vyksta toks procesas. Akies lęšiukas irgi atrodytų nieko neveikia, bet jis labai dinamiškas, jame yra judesys, jame vyksta svarbūs procesai ir jis pats gali pasirūpinti savimi.
Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Baltymų kiekis lęšiuke daugėja su amžiumi, o vandens – mažėja, todėl baltymai ima kimštis ir nustoja praleisti saulės šviesą į akis. Labai svarbu suprasti kaipgi veikia lęšiukas ir kas pagyvintų jo veiklą taip, kad baltymai nesušoktų į gniužulėlius.
Kai žiūrime iš arti, lęšiukas susitraukia, tampa išgaubtas, nes akies obuolį judinantys raumenys jį suspaudžia. O kai žiūrime į tolį, lęšiukas išplokštėja… Lęšiukas juda priklausomai nuo to, kur ir kaip mes žiūrime. Kataraktos prevencijai mums svarbu, kad lęšiukas visada judėtų ir išliktų plokščias.
Keturi svarbiausi žingsniai kataraktos prevencijai
Žiūrėjimas į tolį
Mūsų protėviai turėjo puikų regėjimą: įvairios dykumų, medžiotojų gentys retai susidurdavo su akių ligomis, nes visada žiūrėdavo į tolį, gyveno gamtoje, daug judėjo ir patirdavo mažiau psichologinės įtampos. Šiuolaikinis gyvenimo būdas mus pasodino į kėdes, mes skaitome knygas, žiūrime į kompiuterius, televizorius ir telefonus. Nuolatinis žiūrėjimas arti paverčia lęšiuką standžiu, kietu. Nes vietoj to, kad lęšiukas taptų plokščias žiūrint į tolį, jis sustingsta vienoje vietoje – kai žiūrima arti.
Natūrali lęšiuko būsena – plokštuma. Žiūrėkite į jūrą, ežerą, stebėkite, kaip bangos artėja į krantą. Kaip gera žiūrėti į tolyje esančius kalnus! Jei tokių nėra, žiūrėkite į dangų, ten daug visko galima pamatyti. Žiūrint į horizontą mieste galima stebėti įvairių namų stogus, bokštus, statulas. Žiūrėjimas į tolį padeda lęšiukui likti plokščiam tuo metu. Mes turime keisti gyvenimo būdą taip, kad lęšiukas galėtų vis daugiau būti savo natūralioje padėtyje. Neleiskite savo lęšiukui kietėti, bandykite daryti taip, kad jis taptų paslankesnis, laisvesnis ir labiau atpalaiduotas.
Atpalaiduotas kaklas
Sunku surasti šiuolaikinį žmogų su atpalaiduotu kaklu, ypač vyresniame amžiuje. Sustingimas kaklo, pečių ir galvos srityje sutrikdo kraujotaką galvos srityje. Tai lemia regėjimo funkcijas, kartu ir lęšiuko darbą. Normaliai lęšiuko veiklai reikia normalios kraujotakos ir dar daugiau – vandens. Vandeninga terpė yra lyg kraujo plazma akies struktūroje. Ji turi nuolat ir tinkamai tekėti. Jei nebus normalios kraujotakos galvos srityje, nebus ir tinkamos vandeninės terpės gamybos. Įvairūs masažai, savimasažo pratybos, mankštos, šalto ir šilto vandens kompresai akims, grūdinimasis – visa tai padeda gerinti laikyseną ir kraujotaką.
Tinkama mityba, gaivus oras ir režimas
Apie režimą, mitybą, buvimą gryname ore informacijos yra labai daug. Lietuvos sveikuolių sąjunga įvairiuose Lietuvos miestuose rengia sveikatos mokyklas, kuriose mokoma praktiškų sveikos gyvensenos principų. Taip pat vyksta įvairios sveikatingumo stovyklos, skirtos regėjimui gerinti („Šalin akinius!“: https://www.sveikuoliai.lt/renginys/regejimo-gerinimo-stovykla-salin-akinius-ruduo-2020/), mitybai reguliuoti („Cukraus detoksas“: https://www.sveikuoliai.lt/renginys/ilgasis-savaitgalis-cukraus-detoksas-ruduo/), sveikatai stiprinti („Į laisvę!“).
Blogiausias dalykas, kurį galima padaryti kalbant apie regėjimą – mokytis, tvarkyti dokumentus, dirbti vėlai vakare, naktimis. Ar manote, kad tai nepaveikia akių? Nakties metu lęšiuke vyksta lėtesni kraujotakos ir medžiagų apykaitos procesai. Todėl lęšiukas tampa standus ir drumstas. Bet svarbiausia – nedirbkite naktį, nežiūrėkite televizoriaus prieš eidami miegoti, nežiūrėkite į savo telefonus prieš užmigdami. Mums skirta gerai matyti. Kaip ir gerai judėti. Bet jei mes nesirūpiname kūnu, jis nyksta greičiau nei jam skirta sunykti.
Regėjimo gerinimo pratybos
Kai 40-45 metų užklumpa senatvinė toliaregystė, kai išrašomi akiniai skaitymui, reikia padaryti viską, kad jų išvengtumėte, t.y. daryti įvairius pratimus ir technikas, kad regėjimas išliktų geras kaip galima ilgiau. Ieškokite geresnio apšvietimo skaitymui, skaitykite saulėje, kad sulėtintumėte ar apskritai išvengtumėte senatvinės toliaregystės.
Jei jūs leisite sau sustingti ir sėdėti namuose ištisas dienas, spėkite, kas nutiks? Užklups artritas. Tas pats su lęšiuku. Akiniai tik stiprins lęšiuko kietumą. Neleiskite sau būti toliaregiu, neleiskite sau būti trumparegiu. Nes jei jūs trumparegis ir nieko dėl to nedarote, nebandote sumažinti trumparegystės laipsnio, tuomet turite žinoti, kad viena iš kataraktos priežasčių ir yra trumparegystė. Rūpinkitės savo akimis nuolat.
Kartais žmonės klausia per kiek laiko jie atsikratys akinių, per kiek laiko sugrįš geras regėjimas ir ar apskritai verta ką nors daryti, jei neįmanoma susigrąžinti gero regėjimo. Tačiau ne toks turi būti klausimas. Svarbiausias klausimas yra kodėl esi įsitempęs ir kodėl esi sustingęs. Juk pradėję mankštintis žmonės neklausia kada jie kojas už galvos sugebės užsikelti, kada jie taps tokie, kaip jogai. Jei esi sustingęs, įsitempęs, dirbk, kad taptum laisvesnis, labiau atsipalaidavęs. Jei neturi jėgų, tiesiog turi atsistoti ir pradėti vaikščioti. Jei sėdi per daug, turi vaikščioti dar daugiau.
Svarbu ne tai, ar 10 dioptrijų dings per 6 mėnesius, ar 2 dioptrijos per mėnesį, ar viena dioptrija per penkis metus. Jei judame pirmyn, matome geriau viena raide, viena eilute, jau yra gerai. Visa esmė yra mažinti savo trumparegystę visais įmanomais būdais. Nusiimkite akinius ir darykite taip, kad matytumėte geriau. Ir jei jūs bandėte atsikratyti senatvinės toliaregystės, bet jums nepasisekė visiškai to padaryti, jūs bent jau ją pristabdėte. Tai bus kataraktos prevencija.
Parengė Sigita Kriaučiūnienė pagal Meiro Šnaiderio (Meir Schneider) paskaitą „Kataraktos prevencija“, 2020-08-03.
