Mažai žinomas, tačiau itin reikšmingas kovos už moterų teises pavyzdys yra ilgalaikis teisminis ginčas dėl admirolo Kristupo Kolumbo palikimo – garsioji byla „Pleito por la sucesión del Ducado de Veragua“ (Veragvos kunigaikštystės paveldėjimo procesas).
Proceso pradžia ir teisinės prielaidos
Ši istorinė byla prasidėjo 1578 m., kai mirė paskutinis tiesioginis admirolo proanūkis Djiego Kolon i Pravija (Diego Colón y Pravia).
Jis nepaliko vyriškos lyties palikuonių, o tai sukėlė rimtą paveldėjimo krizę. Pagal tuometinę paveldėjimo tvarką ir pačią pradinę sutartį, turtas bei titulai buvo perduodami tik vyrams.
Taigi, mirus paskutiniajam vyriškosios linijos atstovui, prasidėjo aršus teisinis karas dėl Kolumbo palikimo.
Kovos laukas: moterys prieš tariamus giminaičius iš Genujos
Į teisinę kovą stojo dvi pagrindinės šalys: Kolumbo giminės moterys (dukros, seserys ir jų palikuonės), kurios siekė įrodyti savo teisę paveldėti titulus ir valdas; tolimi tariami vyriškos lyties giminaičiai iš Genujos, kurie bandė pretenduoti į palikimą remdamiesi neaiškiais ir iki galo neįrodytais giminystės ryšiais.
Kadangi pirminė sutartis aiškiai ribojo paveldėjimą tik vyrams, moterys turėjo įveikti ne tik teisinius, bet ir visuomeninius to meto barjerus.
Teisminiai argumentai ir genujiečių ieškinių atmetimas
XVI–XVII a. tariami Genujos giminaičiai (Kukaro (Cuccaro) ir Kogoleto (Cogoleto) šeimos) kelis kartus bandė įrodyti savo giminystę su Kolumbu, tačiau Ispanijos teismas jų ieškinius griežtai atmetė. Pagrindinės priežastys buvo šios:
1. Nepakako dokumentų – istoriniai įrodymai buvo per menki arba visai neišlikę.
2. Nebuvo įrodyta genealogija – giminystės ryšiai liko tik spėlionių lygmenyje. Tuo dar labiau sustiprinant įtarimus dėl Kolumbo genujietiškos kilmės.
3. Jie nepateko į testamentuose numatytą paveldėjimo eilę – teisinis paveldėjimo pagrindas buvo aiškiai apibrėžtas Kolumbo ir jo palikuonių testamentuose.
Istorinis lūžis: pergalė moteriškajai linijai
Šis teisminis procesas truko net keletą dešimtmečių – nuo 1578 m. iki pat 1628 m. (nors dar net 1664 m. buvo padaryti sprendimai šiose bylose), kai Ispanijos Karališkoji ir Aukščiausioji Indijų taryba (Consejo de Indias) priėmė galutinį ir neginčijamą sprendimą.
Teismas nusprendė, kad paveldėjimas turi vykti pagal Ispanijos teisę ir per Kolumbo anūkės palikuonis, kurie jau buvo tvirtai įsitvirtinę Ispanijos aristokratijoje. Tai reiškė, kad turtas ir garsieji titulai galiausiai perėjo moteriškajai giminės linijai.
Šis sprendimas buvo didžiulis teisinis pasiekimas to meto visuomenėje, nes priešingai nei buvo įprasta, paveldėtojais tapo ne vyrai, o moterys.
Būtent dėl šio istorinio precedento Kolumbo titulai ir valdos ilgainiui atiteko žymioms Ispanijos aristokratų giminėms – Albos ir Carvachal (Carvajal) šeimoms.
Istorinė reikšmė
Ši byla – tai ne tik sudėtingas paveldėjimo ginčas, bet ir ankstyvas, mažai žinomas moterų teisių gynimo pavyzdys Europos teisės istorijoje.
Ji parodė, kad net ir vyraujant griežtai patrilinealinei paveldėjimo tvarkai, moterys, remdamosios dokumentais ir teisiniais argumentais, gali laimėti prieš netikrus pretenzentus ir užsitikrinti savo vietą istorijoje.
Pagrindinės moterys, tiesiogiai ar netesiogiai dalyvavusios paveldėjimo procese
1. Marija de Toledo (María de Toledo) – Kolumbo sūnaus Diego Columbus našlė. Ji buvo viena pagrindinių ankstyvųjų Pleitos Colombinos dalyvių ir gynė savo nepilnamečio sūnaus Luiso teises prieš Ispanijos karūną.
2. Maija Kolon de Toledo (María Colón de Toledo) – vyresnioji Luiso Colón duktė. Ji pasirinko vienuolės gyvenimą ir atsisakė paveldėjimo teisių savo sesers naudai.
3. Felioa Kolon de Toledo (Felipa Colón de Toledo) – jaunesnioji Luiso Colón duktė ir pagrindinė paveldėtoja po tėvo mirties. Ji tapo antrąja Veragvos kunigaikštiene ir, siekiant užbaigti ginčus, ištekėjo už savo pusbrolio Diego Colón de Toledo.
4. Maija Kolon de Toledo (María Colón de Toledo) – kita Kolumbų giminės Marija (nereikia painioti su vienuole). Per jos sūnų Cristóbal Colón de Toledo y Cardona paveldėjimas perėjo į kitą Kolumbų šaką.
5. Izabel Kolon de Toledo (Isabel Colón de Toledo) – Djiego Kolono (Diego Colón) ir Marijos de Toledo (María de Toledo) duktė. Per jos santuoką su Žorže Albertu de Portugalu (Jorge Alberto de Portugal) kilo Kolon de Portugal (Colón de Portugal) giminės šaka, kuri XVII a. laimėjo ilgą paveldėjimo bylą.
6. Chuana Kolon de la Kueva (Juana Colón de la Cueva) – viena svarbiausių XVII a. ieškovių dėl Veragvos kunigaikštystės. Ji ir jos sūnus Karlos Kolon Počeko (Carlos Colón Pacheco) dalyvavo garsiuosiuose 1628 m. procesuose.
7. Franciska Kolon de Portugal (Francisca Colón de Portugal) – viena pagrindinių XVII a. pretendenčių. Jos vardu buvo leidžiami atskiri teisiniai memorandumai, ginantys jos paveldėjimo teises.
