Kas šeštas gyventojas Lietuvoje, turi regos sutrikimų. Tokią negailestingą statistiką atskleidžia Higienos instituto 2016-ųjų šalies gyventojų tyrimas. Kasmet, antrą spalio mėnesio ketvirtadienį, minimos pasaulinės regėjimo dienos proga, žinovai pasakoja, kad jei didžioji dauguma šiuolaikinių ligų atsiranda dėl per mažo judėjimo, darbo prie kompiuterio, norint sveikesnių akių, priešingai, reikia rasti daugiau laiko poilsiui. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, išvis Lietuvoje gyvena apie 460 tūkst. regos sutrikimų turinčių žmonių. Tai reiškia, jog iš tūkstančio lietuvių net 160 serga vienokiu ar kitokiu regos sutrikimu. Dažniausias iš jų – toliaregystė, kuria serga 3 proc. šalies gyventojų.
„Gintarinės vaistinės“ specialistė Jolita Skinderskienė aiškina, jog regos sutrikimai – šiuolaikinio pasaulio dalis ir jų dažnėjimą galime aiškinti pažengusios gyvensenos trūkumais.
„Kartu su neribotu šiuolaikinių technologijų naudojimu, prie kurių šiandien praleidžiame keliskart daugiau laiko nei prieš 10 metų, kyla ir regos sutrikimai. Mūsų akys nuolat veikia – didelė dalis žmonių dirba nuolat žiūrėdami į ekraną ir beveik be išimties visi į jį žiūrime po darbų. Pridėkime netinkamai sureguliuotą apšvietimą ir nieko keisto, jog turime didesnį tiek suaugusių, tiek vaikų akių sutrikimų procentą“, – teigia J. Skinderskienė.
Palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje dar nėra itin bloga. Štai kai kurių žinovų paskaičiavimais, Didžiojoje Britanijoje akinius nešioti reikėtų daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Specialistai pabrėžia, jog dėl to kaltas ne tiek dažnas žiūrėjimas į ekranus, kiek gyvensena, kuri nesuteikia akims jokio poilsio.
„Pirmasis patarimas norint išsaugoti gerą regą – sveika mityba. Sveika ir subalansuota mityba palaiko akies audinius sveikus, o tuomet šie geriau pakelia tenkantį krūvį. Ypač akims naudingi tokie gaminiai, kaip šviežios morkos, mėlynių uogos, žuvis, turinti omega-3 rūgščių, linų sėmenų aliejus, lapinės daržovės.
Dažniausiai žmonės savo rega susirūpina ir testų daryti atvyksta jau jausdami, jog kažkas negerai, tačiau puiku būtų susijaudinti ne dėl bėdų sprendimo, o dėl patikros“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Vienas didžiausių priešų, net visiškai sveikoms akims – per įtemptas žiūrėjimas į daiktą, esantį labai arti. Yra net ir tokių žinovų, kurie aiškina, jog dar blogiau už pačius ekranus yra tai, kad miesto gyventojai tiesiog neturi kaip pažvelgti toliau nei keliolika metrų nuo savęs.
Tuo tarpu darbo metu, nuolat skaitant informaciją kompiuterio ekrane, naudinga būtų sumažinti jo ryškumą ir daryti pertraukas – šios reikalingos ne tik akims, bet ir visam kūnui. Paprasčiausias būdas pailsinti akis nuo skaitymo – bandyti jas pusei minutes sutelkti į toliau esantį daiktą.
„Jei akys greitai pavargsta ar jas kartais paskausta – tai aiškus ženklas, kad kažkas ne taip. Norėdami to išvengti galite naudoti vitaminus ar akių lašus, tačiau visų pirma pažvelkite, kaip atrodo vietos, kuriose sėdite darbe ir namie – ar jos pakankamai apšviestos, ar akys nepavargsta vien žiūrint į ryškų ekraną. Galų gale, ar grįžę namo kažkiek pailsite nuo nuolatinio žiūrėjimo į kompiuterį, ar tuojau pat sėdate naršyti internete ir žiūrėti televizoriaus?“, – klausia J. Skinderskienė.
Žinovės patarimai kaip mankštinti akis, jei joms tenka patirti didelį krūvį:
kelis kartus per dieną, maždaug 10 kartų iš eilės, smarkiai jas porai sekundžių užmerkti, tada staigiai atmerki; nesukant galvos, įsižiūrėti į tašką kairėje, tada dešinėje, tada viršuje, tada apačioje – tai pakartoti penkis kartus iš eilės; užmerkus akis pusę minutės, jas sukti pagal, o paskui prieš laikrodžio rodyklę.
„Daugėjant žmonių, turinčių bėdų su regėjimu, pasidžiaugti galime nebent tuo, kad šiandien turime kaip niekad daug galimybių su tuo kovoti – pradedant subalansuotais preparatais, baigiant operacijomis. Jei žmogus abejoja, jam tereikia paklausti medicinos specialisto – akys gali prasčiau matyti dėl keliolikos skirtingų priežasčių. Svarbu, kad akių gydymas būtų suderintas su paties žmogaus pastangomis ir tiksliai parinktas specialistų“, – užbaigė „Gintarinės vaistinės“ specialistė.
