Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius

Ona Voverienė
2020-06-05 07:00:10
2
O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.
Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį

Jonas Smilgevičius gimė 1870 vasario 12 d. garsioje Žemaitijos bajorų šeimoje Užvenčio dvare Telšių apskrities (dabar Plungės). Jo tėvas turtingas bajoras vedė šoniškę Uršulę Ivanauskaitę ir įsikūrė jos dvare Šoniuose. Turėjo dvylika vaikų, bet užaugo tik aštuoni, tarp jų ir Jonas Smilgevičius. Kaip ir buvo tuo metu įprasta bajorų šeimose, Jonas Smilgevičius bazinį išsilavinimą gavo namuose. Vėliau buvo išsiųstas mokytis į Mintaują (dabar Jelgava) ir ten mokėsi Mintaujos gimnazijoje, po to ir Liepojos gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Karaliaučiaus universitetą ir ten studijavo ekonomiką. Po Karaliaučiaus studijavo Berlyno universitete irgi ekonomikos fakultete, ir 1899 m. tapo ekonomikos mokslų daktaru. Dar

studijų metais Jonas Smilgevičius aktyviai įsijungė į tautinį patriotinį judėjimą, bendravo su Jurgiu Zauerveinu, Ansu Bruožiu ir kitais Žemaitijos patriotais. Spaudos draudimo metais rašė patriotinius straipsnius, akinančius nutautėjusius lietuvius grįžti į savo gimtąją kalbą, domėtis Lietuvos istorija. Straipsnius pasirašinėjo Kadagiliškio ir Berlyniškio spalyvardžiais. Bendradarbiavo su „Varpo“, „Lietuvos ūkininko“ ir „Vienybė lietuvininkų“, leidžiamu JAV, o Lietuvai atgavus spaudą ir „Vilniaus žinių”redakcijomis.  1904 metais „Vienybėje lietuvininkų“ paskelbė straipsnį, kaltinantį carizmą ir jo žandarus, nugriovusius 1886 metais Alsėdžiuose katalikišką bažnyčią. Dar studijuodamas kurį laiką gyveno Varšuvoje, čia įsitraukė į gamybinę veiklą, vadovavo Nobelio prekybos tinklui Varšuvoje.

Baigęs mokslus kurį laiką dirbo dėstytoju Sank Peteburgo Žemės ūkio aukštojoje mokykloje. Vėliau persikėlė į Varšuvą. Čia gyvendamas vadovavo minėtam Nobelio prekybos tinklui. Varšuvoje buvo gyvenimas ir darbas, o Lietuvoje – širdis, nuolat ir aktyviai sekė įvykius Lietuvoje. Dirbdamas Varšuvoje tapo Lenkijos lietuvių draugijos aktyviu narius, dalyvavo ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. 1905 metais dalyvavo lietuvių konferencijoje buvo vienas iš aktyviausių lietuvybės puoselėtojų. 1907 metais kartu su kitais įkūrė i Lietuvių mokslo draugiją, įkūrė jos žurnalą „Lietuvių tauta“, finansavo kartu su kitais jo leidybą.

1912 metais Jonas Smilgevičius grįžo į Lietuvą. Bendravo ir kūrė kartu su dr. Jonu Basanavičiumi Lietuvos išsivadavimo iš carinės Rusijos planus ir nepriklausomos Lietuvos viziją. Tačiau jo pagrindinis ir ko gero jam pats svarbiausias dalykas buvo verslo rengimas. Čia jis buvo nepralenkiamas. Su kitais Vilniuje įkūrė bendrovę, nupirkę bankrutavusį P. Vileišio geležies dirbinių fabriką „Viliją“. Buvo jo savininkų bendrovės pirmininku. Kur tiktai prisiliesdavo jo ranka, protas ir širdis viskas atgydavo ir suklestėdavo. „Vilijos“ gamyba labai greitai užkariavo visas Rusijos rinkas ir, kai Rostove buvo rengta visos Rusijos žemės ūkio technikos paroda, joje „Vilijos“ eksponatai laimėjo net tris sidabro medalius. Didžioji dalis „Vilijos“ pelno už parduotą gamybą Jono Smilgevičiaus valia buvo skiriama lietuviškai tautinei veiklai.

1913 metais prisidėjo prie Vilniaus lietuviškosios kredito draugijos steigimo. Nusipirkęs Užvenčio dvarą, jį per trumpą laiką išgelbėjo nuo jo visiško sunykimo; įsteigė tabako plantaciją, pats mokėsi iš knygų jį auginti, vadovavosi patyrusių augintojų patarimais, tabako sėklų parsiveždavo iš Kaukazo, pusiau apdorotą medžiagą parduodavo pagal sutartis Klaipėdos tabako fabrikams, atrado prekybinių kontaktų ir Rusijoje. Užvenčio dvaro teritorijoje, ant Ventos upės kranto, pastatydino vandens malūną. Iš čia pinigėliai irgi byrėjo. Negana to dar įkūrė ir spirito varyklą, lentpjūvę, plytinę ir sūrinę. Iš čia irgi byrėjo nemaži pinigėliai. 1913 metais Šveicarijoje nusipirko švicų ir Tirolio veislės karvių, parsigabeno į Lietuvą ir užaugino didelę jų bandą. O tos karvės buvo ypatingai didelio pieningumo. Negana to vėliau nusipirko ir olandų veislės karvių.

Pieno gamybą parduodavo ne tik „Pienocentrui“, bet ir į užsienį – Didžiąją Britaniją ir Vokietiją. Nors pats gyveno Užventyje dažnas svečias būdavo ir Kaune, ir Vilniuje. Pažinojo visą to meto politikos, mokslo ir meno elitą, kuriose vietose būdavo striuka su finansais, paremdavo. Garsėjo kaip mecenatas, nors, kaip tikras gaspadorius gerai apsvarstydavo, ar jo parama bus naudinga didesniam jos naudotojų skaičiui. Kai buvo statoma Užvenčio bažnyčia, jos statybos finansavimo liūto dalį reikėjo padengti Jonui Smilgevičiui, bet jis labai vertino ir užventiečių bažnyčios statybai aukotas aukas, aukotojus visada pagirdavo, kad patys užventiečiai aukoja bažnyčios statybai, džiaugėsi, kad Dievas ir tikėjimas jiems reikalingas. Mylėjo žmones, ypač jaunimą. Kai gimė iniciatyva 1934 metais rengti Lietuvių dainų ir šokių šventę, jis ne tik ją gausiai finansavo, bet ir leido ją rengti savo dvaro teritorijoje. Pats sukvietė iš Vilniaus ir Kauno žurnalistus, kad jie tą šventę kuo plačiau aprašytų. Rengiant 1917 metais Lietuvių konferenciją jis apvažiavo visą Lietuvą, kviesdamas kuo gausiau ir aktyviau joje dalyvauti.

1917 m. rugsėjo 18 – 22 dieną Vilniuje kartu su kitais aktyvistais rengė Lietuvių konferenciją (Didįjį Seimą), kurioje buvo išrinkta Lietuvių Taryba, vėliau pervadinta į Valstybės Tarybą. Tapo tos Tarybos vienu iš narių Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataru, 1920 metų Steigiamojo Seimo, kuris įvyko Kauno miesto teatre (dabar Kauno muzikinis teatras) (1920 m. balandžio 14-16 d. Steigiamasis Seimas gyvavo iki 1922 m. spalio 6 d.). Į tą Seimą buvo išrinkta 112 delegatų, tarp jų bajorai – Stanislovas Narutavičius, Donatas Malinauskas, Jonas Smilgevičius, Mykolas Biržiška ir bajoraitė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tuo metu Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išskirtinis Europoje tuo, kad jame dalyvavo demokratiniais pagrindais išrinktos net septynios moterys: minėta Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kuri ir pirmininkavo pirmajam Lietuvos Seimo posėdžiui, Marija Draugelytė-Galdikienė, Felicija Bortkevičienė, Emilija Gvildienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Veronika Mackevičiūtė ir Morta Lukošytė. Seimo vyrai buvo galantiški intelektualai ir pirmajam posėdžiui paskyrė vadovauti vyriausiąją Seimo narę rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę.

Seime Jonas Smilgevičius vadovavo Finansų ir biudžeto komisijai, ruošė ir tvirtino LR įstatymus ekonomikos klausimais. Įsteigė kelias akcines bendroves – Nemunas, Dubysa, Miškas, Neris, Sidabrinė Lapė, Lietuvos Respublikos kredito banką, inicijavo kelių hidroelektrinių statybą ant Nemuno (Birštono kilpoje), Neries ir ant kitų Lietuvos upių. Bendradarbiavo ir rėmė finansiškai laikraščių ir žurnalų „Varpas“, „Vienybė Lietuvninkų“ ir „Vilniaus žinios“ leidybą.

Steigiamajame Seime buvo priimti svarbūs istoriniai dokumentai: patvirtinta ir paskelbta Lietuvos Respublikos laikinoji Konstitucija 1922 m. rugsėjo 1 d., priimtas įstatymas dėl Lietuvos žemės ūkio reformos, pagal Mykolo Krupavičiaus projektą, įvestas litas – 1922m. rugpjūčio 16 d.; 1922 m priimtas įstatymas dėl Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune. 1922 m. liepos 28 d. Amerikos lietuvių pastangomis JAV pripažino Lietuvos Respublikos valstybingumą.

1921 metais Jonas Smilgevičius įkūrė Lietuvos kredito banką, buvo vienas iš jo dalininkų,, 1925 metais jis buvo išrinktas Banko valdybos nariu. Nuo 1937 metų aktyviai dalyvavo ekonominių bendrijų – Malūnininkų draugijos ir Tabako augintojų draugijos veikloje.

Mirė Jonas Smilgevičius 1942 metų rugsėjo 27 d., Kaune. Buvo palaidotas šeimos koplyčioje Užvenčio dvaro teritorijoje,vėliau palaikai buvo perkelti  ir palaidoti šalia koplytėlės, 1996 metais perlaidoti Užvenčio kapinėse. Šiuo metu Užvenčio dvaro svirne veikia kraštotyrinė ekspozicija. Jo palikuonys, gyvenantys JAV įsteigė Jono Smilgevičiaus stipendiją gerai besimokantiems studentams, taip pratęsdami bajoriškąjį paprotį šelpti mokslą ir meną, bei jo kūrėjus.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Valdas says:
    3 metai ago

    Straipsnio autorė yra garbaus amžiaus profesorė, manyčiau, vis vien turėtų pasidomėti naujais darbais apie signatarą Joną Smilgevičių, tuomet sužinotų, kad jis kilęs ne iš bajorų šeimos, taip pat, iš Berlyno universiteto archyve rastų dokumentų yra žinoma, kad jis šio universiteto (beje, Filosofijos, ne Ekonomikos fakulteto) nebaigė, persivedė į Karališkąją Prūsiškąją aukštąją žemės ūkio mokyklą ir įgijo agronomo specialybę. Taigi, garbi profesorė rašo iš inercijos, dar ir kai ką prikurdama…

    Atsakyti
  2. Valdas says:
    3 metai ago

    Dar pridursiu, kad Jonas Smilgevičius NEBUVO išrinktas į Lietuvos Respublikos Steigiamąjį Seimą, nes rinkimuose nekandidatavo. Ar profesorei sunku patikrinti faktus?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Barboros Radvilaitės karstas Karališkajame mauzoliejuje | Rengėjų nuotr.

Jau netrukus – paroda apie Barboros Radvilaitės asmenybę

2022 12 07
„Okupacijų ir laisvės kovų muziejui – 30“ | R. Kaminskas, LGGRTC nuotr.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejui – 30

2022 11 01
Kelionė į Europos parlamentą | G. Domarkienės ir A. Grigaitienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Kelionė į Europos parlamentą

2022 11 01
Amerikos lietuvių kultūros archyvo direktorė ir valdybos pirmininkė dr. Mirga Girniuvienė apdovanota Archyvaro garbės ženklu | lrt.lt nuotr.

M. Girniuvienė apdovanota Archyvaro garbės ženklu

2022 10 19
Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

K. Jovaišas. Lietuviai – žydšaudžių tauta? Pagalvokit dar kartą! (I)

2022 09 23
Išeivijos lietuvių leidinys „Draugas“ | Asociatyvi nuotr.

J. Survilaitė. Ko pasigendame pasaulio lietuvių programose?

2022 08 03
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Bet apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Žemyna apie Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?
  • dabar apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
0
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Vasario 1-ąją, trečiadienį, Vilniaus Rotušėje atgims Jozefo Haidno oratorija Biblijos motyvais – „Pasaulio sutvėrimas“. Atsinaujinusi Vilniaus Rotušė vilniečius ir miesto...

Skaityti toliau

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

by daiva
2023 01 25
3
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Vilniaus miesto magistratas 1911 m. rudenyje buvo sumanęs mieste įvesdinti drauge su kanalizacija ir vandentraukį. Miesto tarybos posėdyje gruodžio 1...

Skaityti toliau

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

by Kristina Aleknaitė
2023 01 06
0
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Sausio 15 d. 14 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) atidaroma Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Bet apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Žemyna apie Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?
  • dabar apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • man apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje
Kitas straipsnis
Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija

Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai