Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932)

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2020 05 18 07:05
3
O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.
Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Bajorams beliko pagrindinis vaidmuo tik šalies kultūroje. Tai matome iš bajorų Teodoro Narbuto, Adomo Mickevičiaus, Josefo Ignaco Kraševskio, Adomo Honorio Kirkoro, Vladislovo Sirokomlės sukurtų didžiulės vertės kūrinių J. I. Kraševskio „Vitolio raudos“, kuri žinovų kartais lyginama su „Odisėjos“ ir „Iliados“ reikšme romėnams ir „Senuoju testamentu“ žydams. Nors „Vitolio rauda“, ir T. Narbuto „Lietuvos istorija“ parašyta lenkiškai, jų naratyvo objektas – Lietuvos istorija.

Stanislovas Narutavičius gimė 1862 m. rugsėjo 2 d. 1863 metų sukilimo dalyvio Jono Narutavičiaus ir Liudvikos Zaikauskaitės Narutavičienės šeimoje Brėvikų dvare (Telšių apskr.). Priklausė garbingai Žemaitijos bajorų giminei. Jo protėviai Noručiai 1413 metais dalyvavo Horodlės Akto pasirašyme ir Liublino unijos konferencijoje bei sutarties pasirašyme. Stanislovo brolis Gabrielius Narutavičius (1865-1922) buvo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru ir pačių lenkų kvietimu tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu. Bet prezidentavo vos kelias dienas: lenkų nacionalisto fanatiko Eligiušo Neviedomskio (Newiedomskio) 1922 m. gruodžio 16 d. buvo nužudytas. (Jackievičius Miečyslavas (Jackiewich Miechyslaw). Polacy na Litve 1918-2000 // Slownik biograficzny. Wrszawa, 2003)

Kaip ir visi bajorų vaikai, Stanislovas deramą išsilavinimą gavo namuose, ir nuo 1882 metų studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, vėliau Kijevo Šv. Vladimiro universitete. Vasaromis visada grįždavo į tėvų namus, vaikščiojo po kaimus, užrašinėjo lietuviškus žodžius, dainas, legendas, pasakas, lietuvių tautosakai jautė daug sentimentų. Baigęs universitetą išvyko į Varšuvą ir čia kurį laiką dirbo teisininku. Buvo to meto pažangietis ir šalia teisininko profesijos, ėmėsi žurnalistikos ir leidybinės veiklos. 1890 metais buvo įkūręs, pats redagavo ir leido žurnaliuką „Tygodnik Powscechny“. 1889 metais Stanislovas Narutavičius vedė gen. Josefo Pilsudskio dukterėčią Joaną Bilevičiūtę.

1893 metais Stanislovo ir Joanos Bilevičiūtės-Narutavičienės šeimoje gimė pirmoji dukra Sofija (1893), 1986 metais – sūnus Jonas. 1899 Stanislovo Narutavičių šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Trakų apskrityje, rėmė draudžiamosios literatūros gabenimą ir platinimą. Tais pat metais (1899 m.), jau Lietuvoje gimė antroji dukra Elena ir 1904 m. vasario 7 d.sūnus Kazimieras. Stanislovas Narutavičius 1899-1904 metais vadovavo Lenkijos dujų tiekimo įmonei Kalisze. 1904-1908 metais vertėsi advokato praktika. 1905 m. gruodžio 4-5 dienomis dalyvavo Didžiajame Seime, rėmė Lietuvos savivaldos, autonomijos ir socialinės lygybės siekius. Netgi pasiūlė išdalinti turtingųjų dvarininkų žemes mažažemiams ir bežemiams valstiečiams, ir taip stiprinti Lietuvos valstybę. 1907 metais Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją, o 1909 m. ir berniukų gimnaziją, 1917 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais kartu su kitais rengė Lietuvių konferenciją, buvo jos organizacinio komiteto narys.

Nuo 1917 metų rugsėjo iki 1918 m. liepos Lietuvos Tarybos narys. Jos svarbiausiu tikslu laikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą etninėse žemėse, pasiūlė formuluotę „nepriklausoma Lietuvos valstybė etninėse žemėse“ palaikė radikalesnių reformų šalininkus. 1918 m. liepos 13 dieną iš Tarybos pasišalino, nes kategoriškai nepritarė Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. sausio mėnesio Akto projektams, kuriuose buvo numatyti nepriklausomos Lietuvos įsipareigojimai Vokietijai; jis laikė, kad esame karžygiška ir garbinga tauta Europoje, ir nėr čia ko pataikauti svetimiesiems. Grįžęs į Telšius kūrybingai prisidėjo prie Telšių savivaldos kūrimo, ženkliai parėmė Kauno apskrities teismo kūrimo. Rūpinosi neturtingųjų švietimu, jų sveikatos apsauga. 1932 m. gruodžio 31 d., užėjus silpnumo sekundei, nusišovė Kaune. Kas atsitiko ir dėl ko – istorija tyli. Po vyro mirties Joana Narutavičienė, Stanislovo žmona, grįžo į Brėvikus. Čia ūkininkavo iki 1945 metų. Prasidėjus kolektyvizacijos šurmuliui išvyko į Lenkiją pas dukterį Sofiją Krasovską (Krasowską) ir ten 1948 metais metais mirė. Dukra Elena Narutavičiūtė, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, įsijungė į antinacinį judėjimą ir buvo nacio nušauta. Sūnus Jonas susirgo džiova ir mirė 1930 metais Šveicarijos sanatorijoje.

Kazimieras Narutavičius kurį laiką gyveno gimtuosiuose Brėvikuose 1924 m. baigė lenkišką Kauno Adomo Mickevičiaus gimnaziją ir išvyko tolimesnėms studijoms į Nensi miesto Žemės ūkio institutą Prancūzijoje. Kurį laiką dirbo agronomu Danijoje. 1934-1938 dirbo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijoje. Vadovavo Lietuvos ryšių su Lenkija grupei, stengėsi pozityviai spręsti Lietuvos-Lenkijos nesutarimus dėl Vilniaus krašto. Buvo tikras Lietuvos patriotas. Matydamas, kad jam nelabai sekasi garbingai spręsti Lietuvos-Lenkijos problemas, atsistatydino iš darbo ir ūkininkavo Brėvikuose. Kai 1940 metais sovietai Lietuvą okupavo, buvo suimtas ir ištremtas į Altajaus kraštą. Dirbo žvejybos ūkyje. Po kelerių metų tremties buvo išleistas išvykti į Lenkiją. Apsistojo Poznanės mieste. Dirbo tekstilės pramonėje.Ten ir mirė 1987 m. gegužės 22 d. (Jackievičius Miečyslavas (Jackiewicz Mieczyslaw). Polacy na Litwe 1918-2000 (Slownik biograficzny. – Warszawa, 2003). Apie jo palikuonis jau nieko nežinome. Matyt, kad jie, jeigu ir buvo, tai patriotinių sentimentų Lietuvai jau nebeturėjo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  2. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  3. O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį.
  4. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  5. O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė
  6. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas
  7. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  8. O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)
  9. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  10. O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  11. Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius
  12. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė
  13. G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios
  14. P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos)
  15. G. Pranaitytė. Kultūrinės diplomatijos svarba Lietuvai: kaip nepaskęsti globalizacijos vandenyne?
  16. Steigiamojo Seimo šimtmetis bus minimas virtualiai (tiesioginė transliacija)
  17. Palangoje – senųjų plakatų paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tvankstas says:
    2 m. ago

    Autorei :
    “… Gabrielius Narutavičius (1865-1922) buvo atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru ir pačių lenkų kvietimu tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu.”
    Jūsų straipsniai yra puikūs, patriotiniai, bet tikrai jie būtų vertingesni, jei nebūtų tokių nusirašymų į pievas.

    Atsakyti
  2. Komunistas says:
    2 m. ago

    Vienas iš tos šutvės, kuri pasirašydama 02.16 dokumentą parsidavė kaizeriui ypatingais ryšiais. Bajorai ir buožės engė ne tik suaugusius bet ir išnaudodavo nepilnamečius vaikus versdami dirbti nuo ryto iki aušros, nesumokėdai pažadėtos algos.
    Melodramatiška grafomanija – nepatriotinis o propagandinis straipsnis prasilenkiantis su objektyvia tiesa. Kritinio mąstymo stokojantieji (o tokių dauguma) yra tikslinė auditorija tokių straipsnių, kuriais siekiama sukelti gailestį “sunkią” dalį patyrusiems bajorams ir buožėms. Ar bus gailestingas straipsnis apie Lietuvos carą Nikolajų II?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Tamsta teisus – tokių tikrai buvo. Bet kurios šalies bet kokioje civilizacijos stadijoje, santvarkoje yra panašus procentas dorų, darbščių, išmintingų žmonių; smulkių sukčių ir įžūlių plėšikų; valdžia besimėgaujančių sadistų ir t.t. Net nepriklausomai nuo jų socialinio statuso bei pasisotinimo laipsnio. Su morale susipykusių ypač padaugėjo po buržuazinės revoliucijos, turėjusios lyg ir demokratiškesnę visuomenę sukurti, tačiau nelabai tai pavyko – ne visų moralė atlaikė pinigų krūvų savo rankose vaizdą. Dar dvasia nesubrendusius valdžiai ir pinigams įgyta laisvė tik demoralizavo.
      Staiga Į rankas atitekusių neišmatuojamų turtų ir jų suteikiamos galios poveikio ir bolševikų galvos neatlaikė – jie nuo to sužvėrėjo, jų apetitai tik didėjo. Sovietmečiu moralę žalojantis valdžios galios poveikis išbujojo itin iškrypėliška, sadistiška forma – lageriai, įv. vsesojuznos stroikos (užtvankų ir kt. „udarnose” statybose) buvo itin vaizdinga to išraiška. Vėliau tai kažkiek susitraukė (reiškėsi įv. uždarose teritorijose – tardymo rūsiuose, kalėjimuose, pataisos darbų įstaigose), bet taip ir nedingo. Nes, matyti, ir negali dingti, nes tai tiesiog ydinga žmogaus prigimtis, kurią kažkas žmoguje pažadina, arba ne. Kitaip ne čia vargus klampotume, o būtume danguje angelais skraidę… Tam ir religinės apeigos, maldos – kad savo ydingą prigimtį patys bent kiek aptramdytume, neleistume viršų paimti. Bet, žvėris žmoguje kartais stipresnis.
      Tiems, kas turte užaugo (su sąlyga, kad jų aplinkoje turtai ir banknotai nebuvo dievinami), ne visiems turtas darė demoralizuojantį poveikį. Jei tamsta prisimenate, ir carizmo laikais dalis RU kilmingųjų „ėjo į liaudį”, kitas iniciatyvas kėlė. Dalis kilmingųjų visgi vadovavosi principu „kam daug duota, iš to bus daug pareikalauta”. Tokie savo aukštesnę socialinę padėtį bei finansines galimybes suprato kaip įpareigojimą rūpintis jų žinioje esančia bendruomene. Tokių ir Lietuvoje buvo, kurie savo galybę, savo verslo nešamus pelnus kūrybingai išnaudojo – savo valstiečiams, savo darbininkams lavinti, įžvelgti tarp jų talentingus, padėti jų gabumams išsiskleisti ir kuo plačiau, ne tik savo ūkyje ar fabrike panaudoti. Tokia savo turtų valdymo politika padeda valstybę nuo pakraščių ir nuo kiekvieno žmogaus link centro taip stiprinti, kaip to negali valdžia iš centro. Gaila, istorija išsaugojo tik galingiausių iš tų patriotų vardus. Tačiau tokių buvo ir ne tarp tokių turtingų, tik jų galimybės buvo kuklesnės, nepastebimesnės, nors moraliniu požiūriu dar labiau vertingos. Tokie buvo ir mano (pro)seneliai, giminė, jų aplinka, dar ir tėveliai spėjo kažkiek pagal tą principą gyventi. Ir mano tėvelių lankytos gimnazijos būtent tokio, įpareigojančio požiūrio gimnazistus mokė.
      Net ir po karo, kai jau šiek tiek aprimo „liaudies priešų” medžioklė (kai buvo visa LT „šukuojama”), ir galima buvo pagaliau vienoje vietoje apsistoti, nebesislapstyti, mama padėjo ne vienai skurstančiai Vilniaus apylinkių merginai ant kojų atsistoti ta prasme, kad pasiimdavo ją pas save kai kurių moteriškų darbų mokyti: pusę dienos jos kartu dirbo, kad nudirbtų visus kasdienius šeimos darbus (kartu dirbdamos tos merginos išmoko, kaip sumani moteris namų ūkį tvarko, buities kultūros), o kitą pusę jas mokė to, iš ko jos vėliau namudiniu darbu labai neblogai uždirbti galėjo (jei nepagaudavo – dirbti sau, o ne valstybei buvo draudžiama). Žinoma, galėjo ir įsidarbinti – ne tik fabrike, bet ir pas partinio-ūkinio aktyvo komunistus, viršininkus. Porai jų pavyko „repatrijuoti” ir, kadangi „liaudies respublikose” režimas nebuvo toks griežtas namudinio darbo klausimu, smulkaus verslo neuždraudė, joms ten dar geriau sekėsi.
      Anksčiau bent jau kai kuriose gimnazijose būsimi ponai ir ponios buvo mokomi išmokyti savo tarnus ir tarnaites daryti viską, ko prireiks ponų ūkyje, dvare, namuose. O kad išmokytų, pirma patys privalėjo viso to išmokti, pradedant nuo „juodžiausių” darbų – todėl mano tėveliams nebuvo juodų ir sunkių darbų. Buvo tik tikslas, kurį norėjo pasiekti tuo darbu. Jų supratimu, ne statusas žmogų daro karaliumi, o jo paties vidinės savybės, vidinė laisvė.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

2022 05 24
Vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras

Vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras

2022 05 10
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

2022 04 09
Istoriniai baldai – parodoje „Nematomi“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Istoriniai baldai – parodoje „Nematomi“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

2022 03 23
Alkas.lt koliažas

D. Čaplinskienė. Tikrieji didvyriai

2022 03 22
Juozo Urbšio knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ naujo leidimo pristatymas

Juozo Urbšio knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ naujo leidimo pristatymas

2022 03 15
Vasario 16-ąją – sveikinimai Lietuvai iš viso pasaulio

Geriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki šiuolaikinės valstybės

2022 03 13
Minaičiuose paminėtos1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės (video)

Z. Tamakauskas. Mūsų tautos pavasarinio Prisikėlimo 32-asis rytmetis

2022 03 06
D. Kuolys. IN CIVITATE NOSTRA VILNA,1323 m.: Karaliaus Gedimino laiškų šviesa ir perspektyva

D. Kuolys. IN CIVITATE NOSTRA VILNA,1323 m.: Karaliaus Gedimino laiškų šviesa ir perspektyva

2022 02 04
Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

Genocido centras: Kokios buvo ryškiausios praėjusių metų pamokos teisiniuose ginčuose?

2022 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“
Kultūra

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
Kultūra

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
Lietuvoje

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
Gamta ir ekologija

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija
Kultūra

Čiurlionio „Miške“ aidės miške

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Gabrielė apie Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?
  • Bartas apie Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“
  • Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
  • Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
  • Miško retinimas, kodėl reikalingas ir ar pagerina miško vertę?

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 652; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 536; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 284; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 262; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 249; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 249; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

by Kristina Aleknaitė
2022 05 24
4
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių. Šiandien...

Skaityti toliau

Vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras

by Kristina Aleknaitė
2022 05 10
1
Vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras

Gegužės 13 d. 17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks skulptoriaus Arūno Sakalausko kūrybos vakaras, skirtas...

Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

by Kristina Aleknaitė
2022 04 09
0
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kovo 17 d. – balandžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Motiejaus Strijkovskio Kronika (1582) – istorijos ir literatūros...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Gabrielė apie Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?
  • Bartas apie Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje
  • Bartas apie R. Navickas. Tuoj prasidės…

Kitas straipsnis
Visuomenei pristatytas Medžių lajų takas

Saugomose teritorijose atsiveria lankytojų centrai ir apžvalgos bokštai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai