Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019 05 10 19:30
2
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Sprendžiant iš šios giminės herbo – „Skyde su išoriniu apvadu baltame lauke du raudono metalo medžiotojo ragai su auksinėm apkabom, tarp jų kalavijas. Virš šalmo su karūna – trys stručio plunksnos“. „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai“ – (Šiauliai, p.5) ir iš šios herbo charakteristikos papildymo: „Skydo dešinėje ir

kairėje pusėje matoma karinė atributika: dvi tamsiai mėlynos strėlės, kurių galai matomi viršutiniuose kampuose, o smaigaliai išlenda apatiniuose kampuose. Žemiau strėlių viršutinių galų matomos 2-3 šviesiai mėlynos ir rausvos vėliavos su kutais. Apatiniuose skydo kampuose, šalia strėlių smaigalių matomi du pilki patrankų vamzdžių galai. Šalia patrankų smaigaliais į apačią nukreipti du puošniomis rankenomis kardai“ ( Ten pat, p. 5), kad tai būta Lietuvos bajorų kariškių dinastijos, daugiau negu penkis šimtus metų savo prigimtyje išlaikiusios Žalgirio mūšio geną ir karo trimitų aidą.

Žiauri profesija – mokslininkas. Ne veltui Nobelio premijos laureatas Borisas Pasternakas mokslininkus vadino „juodaisiais Faustais“, abejojančiais ir siekiančiais istorijoje tikslumo ir objektyvumo. Todėl ir man, skaitant knygą „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai“ kilo abejonė dėl tos giminės herbo datos „1580-2000“. Istorikai Gintaras Šileikis ir Albinas Visockis savo knygoje „Lietuvos istorijos: datos, įvykiai, faktai, asmenybės“ (V., 1980), aptardami XV amžiaus Lietuvos istoriją, mini, kad šimtmečio pradžioje Vytautas Didysis konfliktavo su žemaičiais ir netgi kariavo su jais, sudaręs sutartį su Kryžiuočių Ordinu. O tas pareikalavo, kaip sutarties garantą, atsiųsti Žemaitijos bajorų vaikus.

Kryžiuočių Ordino vietininkas, Žemaitijos seniūnas 1406 m. sausio 23 d. išsiuntė į Kryžiuočių Ordino maršalo būstinę „įkaitais Sagintą, Navaičio sūnų, Lukotę, Gadeikos sūnų, Minegailą, Gaudrasto sūnų, Rusteiką, Šipo sūnų“ (Šileikis G.,  Visockis A. Ten pat, p. 96) Gi knygos „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai“ autoriai, matyt, ne istorikai, o tos garsios bajorų dinastijos palikuonys, knygoje rašo, kad jie nežino ar Šipas Rusteika, buvo jų giminės pradininkas? „Tačiau XIX a. nupieštame herbe ir genealoginiame medyje yra data „1580 metai“ (Žemaitiškos… ten pat, p.6).

Žemaitijos, o gal ir visos Lietuvos, istorikai, tyrinėjantys Lietuvos viduramžių istoriją, dabartinėms Rusteikų giminės kartoms, ir visai Lietuvai yra skolingi, iki šiol nenustatytą tos garbingos bajorų dinastijos, ištikimai tarnavusios Lietuvos valstybei, istoriją. Ji galėtų tapti Lietuvos pilietiškumo gražiausiu pavyzdžiu ir kelti pasididžiavimą mūsų valstybingumo ir jį gynusių Lietuvos didvyrių istorijomis.

Knygoje „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai“ – tos bajorų giminės istorija, pradedama po kelių šimtų metų, nuo Rusteikų vardo paminėjimo Lietuvos istorijoje. Knygoje ji pradedama 1840 metais, kai už Stanislovo Rusteikos ištekėjo Liudvika Lobanovskaitė ir tapo Kybartų dvaro šeimininke. Šeimoje gimė trys sūnūs Edvardas, Vitoldas, Stanislovas-Liudvikas ir dukra Sofija.

Stanislovas-Liudvikas Rusteika, gimęs Kybartų dvare 1856 metais, ir baigęs Peterburgo  miškininkystės akademiją, kurį laiką dirbo Kaukazo miškų vyriausiuoju girininku ir gyveno Mariupolio mieste Jekaterinoslavskio gubernijoje. Vėliau inspektavo Uralo miškus. Būdamas dvidešimties vedė Jadvygą Naulickaitę iš Labūnavos. 1891 metais, po tėvų Stanislovo ir Liudvikos Rusteikių mirties, Stanislovo-Liudvikos šeimai buvo paskirtas Kybartų dvaras, tada turėjęs tris dešimtines žemės, didelį plotą miško ir vėjo malūną… Šeimoje gimė vienuolika vaikų Du iš jų mirė maži ir buvo palaidoti Kybartų dvaro koplyčioje. Kiti devyni – Jadvyga, Zigmas, Stasė, Marija, Kazimieras, Vanda, Henrikas, Vladas ir Sofija – užaugo ir tapo žymiais Lietuvos žmonėmis: mokytojais, teisininkais, agronomais, stomatologais ir t.t.

Knygoje minimas ir šios giminės šakos pusbrolis Steponas Rusteika, gimęs Rygoje 1887 m. liepos 5 d. Tik neaišku, kurio iš Stanislovo ir Liudvikos sūnų – Edvardo ar Vitoldo Rusteikų šeimoje? Taigi, čia iškyla ir antroji šios šeimos istorijos problema, nes Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (XX t.) rašoma, kad Steponas Rusteika gimė Kybartų dvare.

Knygoje pateikiama ir Stepono Rusteikos biografija. „1908 m. baigė Rygos Aleksandro gimnaziją.; 1914 m. – Tartu universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. Tarnaudamas baigė Kazanės karo mokyklą, dalyvavo mūšiuose. 1918 m. grįžo į Lietuvą, o 1919-1920 m. buvo Šiaulių miesto komendantūros teisių skyriaus viršininkas, su pertraukomis ėjo ir karo komendanto pareigas. 1920-1930 m. Telšių miesto apskrities karo komendantas, 1930-1931 m. – Kauno kriminalinės policijos departamento direktorius. Penkioliktame Juozo Tūbelio (1929. 09.23 – 1934. 06.12) Ministrų kabinete buvo Vidaus reikalų ministras, nuo 1931 m. balandžio 1 d. pakeitęs šiame poste Petrą Aravičių. 1935-1940 m. Kauno viceburmistras.

Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys, Jaunosios Lietuvos  sąjungos tarybos narys. Turėjo pulkininko leitenanto laipsnį. Pulkininkas Rusteika buvo uolus veikėjas, atsidėjęs darbui savo krašto labui. Dar neužmirštas tas baisus klastingo vidaus priešo pasikėsinimas, dėl kurio pulkininkas Rusteika, eidamas valstybines pareigas, tik stebuklingai išliko gyvas. Nors dėl to daug nustojo sveikatos, bet matėme jį ir toliau be atvangos dirbantį. Bolševikams okupavus Lietuvą, 1940 m. buvo suimtas ir laikomas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kalėjime išbuvo iki 1941 m. birželio 22 d. Karui prasidėjus, drauge su keletu kitų kalinių iš kalėjimo buvo išvežtas ir dingo. Truputį vėliau išvežtųjų kalinių tarpe iš šaudomų prie Červenės, Gudijoje, Rusteikos niekas nematė. Sušaudytas 1941 m. birželio 24 d. Minsko kalėjime“ (Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. – Šiauliai, 2001. – P.42)

Knygoje cituojama Juozo Tumo knyga „Kelias į Červenę“ (V., 1990), kurioje aprašomos paskutinės  Lietuvos didiko, vienos patriotiškiausių bajorų giminės atstovo. LR Vidaus reikalų ministro Stepono Rusteikos gyvenimo akimirkos: „Mes ėjome plento viduriu, enkavedistai – abiem pusėm paplentės takais. Dauguma jų buvo ginkluoti paprastais šautuvais, mažesnė dalis – automatiniais. Šalia eilinių enkavedistų matėsi ir komisarų, ginkluotų automatiniais pistoletais, kuriuos jie nešėsi rankose. Nužygiavome nuo Minsko keliolika kiolometrų, dešinėje plento pusėje buvo nedidelis miškas. Enkavedistai mums uždraudė į jį žiūrėti. Aš neiškenčiau ir pasižiūrėjęs pamačiau miško pakraštyje kniūbsčius suguldytus ir enkavedistų apsuptus žmones. Jų buvo nemažas būrys. Vėliau girdėjau gudus pasakojant, kad tai buvo mirties bausme nubausti ir anksčiau už mus iš Minsko kalėjimo išvežti kaliniai. Galimas daiktas, kad toje grupėje buvo ir mirties bausme nuteisti kauniškiai“ (Žemaitiškos Rusteikų giminės  likimai. Ten pat, p. 43)

Neišvengė bolševikų represijų beveik visa Rusteikų giminė. Knygoje aprašomi likimai tik Stanislovo Liudviko Rusteikos šeimos artimiausiųjų; ištremta į Sibirą buvo jauniausioji  Stanislovo-Liudviko ir Jadvygos dukra Sofija, teisininkas Zigmas Rusteika  NKVD buvo suimtas jau 1940 metais ir nužudytas kalėjime Panevėžyje ar Vilniuje. Henrikas Rusteika, ūkininkas, valdęs 80 ha žemės, buvo ištremtas su broliu Vladu į Rešiotų lagerį. Ten ir mirė 1942 metais. Jo šeima – Valerija Rusteikienė su  trylikamečiu sūnumi Stanislovu, devynerių metų dukrele Janina, penkerių metų sūnumi Steponu-Vaclovu ir 3,5 metų Aldona buvo ištremti į Altajaus kraštą Starobardinsko sovchozą. Iš Sibiro sugrįžo tik 1961 metais. Ir tie giminaičiai, kurie pakliuvo į lagerius, ir tie, kurie buvo ištremti į Sibirą, ir, kurie slapstėsi Lietuvą okupavus, kaip Marija Rusteikaitė, visi stengėsi gelbėti vienas kitą ir jų vaikus. Apie tai plačiai rašoma knygoje, persmelktoje žmoniškumo ir gailestingumo jausmais.

Ar atgims  bajorija dabartinėje susvetimėjusioje, nutautėjusioje, sugobšėjusioje, moraliai degradavusioje Lietuvoje? Ar atras jėgų mūsų bajorijos palikuonys atgaivinti savo protėvių atmintį ir jų puoselėtas vertybes? Kiek tai galėtų užtrukti dešimtmečių?

Knyga baigiama viltingai; buvusi tremtinė Janina Rusteikaitė-Šiurkienė ir jos brolis Stanislovas Rusteika Kybartuose 1991 m. gavo žemės valstiečių ūkiams kurti, atmatuotoje žemėje pastatė klėtį ir po poros metų daržinę; 1992 m. Šiurkienė senelių  dvare už investicinius čekius išsipirko du butus, Janinos Šiurkienės sūnus Andrius už 400 metrų nuo dvarvietės atstatė giminės laidojimo koplyčią. Po senaisiais Kybartų dvarvietės ąžuolais pastatytas ir pašventintas ąžuolinis kryžius. Tai nuteikia viltingai… kad bus atgaivinta ir šios giminės pusbrolio, nukankinto  okupanto Lietuvos Respublikos šimtmečio didžiojo Lietuvos karžygio Stepono Rusteikos atmintis ir jo karžygiška dvasia ir, kad Rusteikų giminės istorija bus tyrinėjama.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“
  2. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  3. O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui
  4. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  5. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  6. O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas
  7. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  8. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  9. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
  10. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“
  11. Bus pristatyti unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą
  12. Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys
  13. 2019-ieji paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais
  14. Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos…
  15. Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
  16. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  17. Lietuvos ambasadai Kinijoje praveriamos durys į Harbino archyvą
  18. Sutelktas žvilgsnis į 1918–1940 metų Lietuvos valdžią
  19. Seime vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas
  20. Pristatoma L. Drąsutienės knyga „Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai (XX amžius)“
  21. Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės prisimintos konferencijoje
  22. R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
  23. V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
  24. Istorinėje prezidentūroje bus pristatytas dokumentų rinkinys „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“
  25. Lietuvos vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, o Baltijos jūrą ketinta sujungti su Juodąja – mūsų šaliai pieštos neįtikėtinos vizijos
  26. Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią
  27. Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose
  28. Du šimtus vaikų vienijantis choras Vilniuje išdainuos Lietuvos istoriją
  29. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks M. Ėmužio paskaita apie sovietų Lietuvos elitą
  30. J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Bartas says:
    2 m. ago

    Siūlau, kalbant apie maskovijos bolševikų siautėjimo laikotarpį , atsisakyti žodžio _ tremtis-. Tikslesnis pasakymas būtų- vergovė. Maskovija Lietuvą nukariavo, nugalėjo, užėmė… Nugalėtojo, užkariautojo , visais laikais, tikslas toks. Pasigrobti krašto turtus , o gyventojus , dalį užmušti (nepasiduodančius) , likusius paversti vergais.
    Vergas , kol gyvas, dar gali atnešti užkariautojui naudos. Va ir vežė į vergovę, į savo kraštą.
    Tremtimi, vadinčiau tokį veiksmą. Pvz; mane iš Kauno, kaip nepaklusnų pilietį, ištremia į Skuodą. Man baisu , taip toli.
    10 metų. Aš pasitaisiau . Dirbau po 12 val. ir išpirkau savo kaltę. Tremtis baigta.

    Atsakyti
  2. Jonas says:
    1 sav. ago

    Labas Vakaras Steponas Rusteika-Stefan Rusteyko Vitoldo ir Stanislavos Tvardauskaitės Rusteikienės sunus giminės bajorystės dokumentai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

A. Gaidamavičius. Ar yra išeitis iš užburto nelaimių rato?

2021 04 11
R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

2021 04 08
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

V. Trainys. Tyrimas dėl A. Jakubausko – persekiojimas tai ar ne?

2021 04 02
VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

2021 03 31
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

Nemokamas sekmadienis Valdovų rūmų muziejuje

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
Kauno IX forto muziejus pristato naują parodą ir audio kompoziciją (video)

Kauno IX forto muziejus pristato naują parodą ir audio kompoziciją (video)

2021 03 24
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 431; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
11
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Ar yra išeitis iš užburto nelaimių rato?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 11
2
Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Gyvenime į praradimus žiūriu mistiškai. Artimą ryšį praradusį žmogų lyginu su kūdikiu, kuris netikėtai prarado maitinimą motinos krūtimi. Atsitikus nelaimei...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

by Kristina Aleknaitė
2021 04 08
1
R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai

Vos prašvitęs pavasaris kviečia į lauką, pasivaikščioti, pasidžiaugti bundančia gamta, pamąstyti, prisiminti Lietuvos istorijos įvykius. Kauno senosios kapinės, esančios Vytauto...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Vytautas Šerėnas | respublika.lt, S. Venckaus nuotr.

Netikėtai mirė žymus humoristas Vytautas Šerėnas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai