
Birželio 1 d. savo atkūrimo trisdešimtmetį mininti Lietuvos karinė žvalgyba nuo pat šalies nepriklausomybės atstatymo yra veiksmingiausias valstybės gynybos garantas. Žvalgybos tarnybų informacija yra esminė politinei ir karinei vadovybei formuojant šalies saugumo ir karinę politiką, o pajėgoms – ruošiantis neutralizuoti valstybei kylančias karines grėsmes. Šiandien karinės žvalgybos funkcijas vykdančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla yra gyvybiškai būtina krašto apsaugos sistemos (KAS) veikimui.
Karinės žvalgybos paskirtis – laiku rinkti, analizuoti ir vertinti visą reikalingą informaciją apie priešo valią bei ketinimus, turimus pajėgumus ir žadamus bei vykdomus veiksmus, teritoriją ir erdvę aplink ją tam, kad šalis ir jos ginkluotosios pajėgos galėtų veiksmingai užtikrinti savo šalies gynybą. Be pajėgios, tikslios ir laiku veikiančios karinės žvalgybos bei jos teikiamos informacijos, nė vienos ginkluotosios pajėgos nesugebėtų tinkamai įvykdyti joms keliamų užduočių ir pasiekti numatytų tikslų.
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai veiksmingai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti tinkami žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo, jos vietos valstybėje ir krašto apsaugos sistemoje. Todėl šiuo tarnybos kūrimo laikotarpiu daug kartų keitėsi jos pavadinimas, struktūra ir personalas.
Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KAD prie LRV) 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos papročius pavadintas Antru. Tiesa, jau spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo vos 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD prie LRV vadovybei.
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD prie LRV buvo pertvarkytas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba. Kiek daugiau nei per vienus egzistavimo metus Lietuvos karinė žvalgyba išplėtojo naujus pajėgumus. Neapsiribota tik okupacinių SSRS karinių pajėgų Lietuvoje stebėjimu, domėtasi ir padėtimi kaimynystėje.
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario papročiu, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
2000 m. liepos 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba, vykdanti žvalgybą gynybos, karinėje-politinėje, karinėje-ekonominėje, karinėje-techninėje srityse, KAS institucijų veiklos užsienyje srityje, KAS valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos srityje. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs šio įstatymo pakeitimo įstatymas naujai apibrėžė žvalgybos sistemą, atribojo kontržvalgybą nuo teisėsaugos, nustatė žvalgybos pareigūnų statusą, griežtus kontrolės mechanizmus ir įvardijo aiškius Departamento veiklos principus. Remdamasis šiuo įstatymu nuo 2013 m. AOTD visuomenei pradėjo teikti metines viešas veiklos ataskaitas ir Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus. Nuo 2016 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus AOTD rengia ir visuomenei teikia kartu su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu.
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene, žvalgybos informacija remia NATO ir ES priimamus strateginius sprendimus, gynybos ir operacijų planavimą.
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019–2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros aiškios gairės. AOTD vizija – patikima, profesionali, naujoviška ir technologiškai pažangi žvalgybos institucija, sėkmingai vykdanti misiją besikeičiančioje aplinkoje. AOTD misija – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą gynybos srityje, laiku nustatant kylančias grėsmes, jas užkardant ir šalinant bei informuojant nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas.
Didėjantis Rusijos užsienio politikos agresyvumas ir vis dažniau pasitelkiama karinė jėga jos įgyvendinimui tapo svarbiausiu iššūkiu ne tik Lietuvos, NATO bei ES valstybių saugumui, bet ir tikru iššūkiu žvalgybos tarnyboms. Atsižvelgiant į šiuolaikines grėsmes, AOTD keliami šie pagrindiniai tikslai: laiku užtikrinti perspėjimą ir grėsmių užkardymą bei šalinimą; pritraukti ir išlaikyti profesionalų, motyvuotą ir ištikimą personalą; savo veiklą grįsti šiuolaikinėmis technologijomis ir naujoviškais sprendimais; veiksmingai bendradarbiauti tiek su LR nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis, tiek su tarptautiniais partneriais.
Per trisdešimt savo veiklos metų Lietuvos karinė žvalgyba subrendo ir tapo profesionalia žvalgybos institucija.
Ryte pasklido žodžiai iš gynybinių SAM apkasų: a la neprileisime nieko prie savo UABo!
O karinė žvalgyba pasiūlė LABAI vertingą tautai ir valstybei paslaugą – rinkti informaciją, kai iš už sienų gresia atslinkti pandemijos bangos.
Ar tai SAM privatus reikalas, ir bus, kaip ji pasakė? Ar ne Seimas turi tai spręsti, ir kodėl tai ligi šiol nebuvo vykdoma?
Ar SAM tikra, jog būtų blogai, jei būtų iš anksto įspėta kuo gresia įvykiai Kinijoje, kokia tikėtina plėtros eiga? Jei taip įspėtos SAM bei kompetentingos tarnybos žaibiškai patikrintų savo ir visų sveikatos įstaigų parengtį, atsargas, papildytų jas dar ne tokiomis beprotiškomis kainomis, įsitikintų, jog medikai bus saugūs, sudarytų visų viešųjų paslaugų veiklos ir masinių renginių pertvarkos planus. Žodžiu, kad dar gruodį būtų įvykdytos visų grandžių pratybos?
Kad ir toms pačioms švietimo įstaigoms iš anksto patikrinus nuotolinio mokymo galimybes, kiekvieno moksleivio „ekipuotę”, netgi nuotolinių pamokų pratybas iš anksto surengus, nebūtų prarasta tiek laiko. Iš anksto visoms sritims finansiškai, materialiai ir iš profesinės pusės pasirengus blogiausiam variantui – daug ką galima būtų blaivesniu protu daryti ir biudžeto pinigų maitvanagiams neišdalinti. Finansų srityje biudžetas buvo numelžtas ne prasčiau ir gal netgi lengviau, negu kaliniai iš babyčių kojinių primelžia. Įdomu, ar melžėjams pavyko dar kurią nors savivaldybę taip, kaip Vilniaus miesto, išmelžti?