Šių metų Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pasirodžiusi ilgai laukta Juozo Baltušio dienoraščių knyga „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970-1975“ (sud. Antanas Šimkus) sulaukė didelio populiarumo, skaitytojų susidomėjimas neblėsta iki šiol. Minėdama Juozo Baltušio 110-ąsias gimimo metines Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia į knygos pristatymo renginius Vilniuje, Anykščiuose, Kupiškyje ir Kaune. Šia proga į Lietuvą atvyksta ir renginiuose dalyvaus rašytojo dukra Rita Baltušytė.
Pirmasis dienoraščių pristatymas vyks Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3), balandžio 18 d., 17 val. Jame dalyvaus: knygos sudarytojas mėnraščio „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus, akademikė Viktorija
Daujotytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, rašytojo duktė Rita Baltušytė, kino režisierius Gytis Lukšas. Renginį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Vakaro metu bus parodyti režisieriaus Rimtauto Šilinio filmo apie rašytoją Juozą Baltušį fragmentai.
Balandžio 24 d., Juozo Baltušio dienoraščiai bus pristatomi Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje, balandžio 26-ąją – Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Pristatymų turą užbaigs susitikimas su skaitytojais Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, gegužės 3 d.
Juozo Baltušio literatūrinis palikimas turėjo ir turi neginčijamą vertę – rašytojas buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Net pasaulyje pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai apmenksta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietmečiu, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.
Praėjus 25-iems metams po J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentu pareikštą valią, radosi galimybė susipažinti su rašytojo archyvu. Paaiškėjo, kad kūrėjas nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat mirties 1991-aisiais rašė dienoraštį. Šie, kone kasdieniai, įrašai leidžia ne tik rekonstruoti paties Juozo Baltušio, kaip kūrėjo, ambicijas, suvokti jo tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią asmenybės dramą.
Pirmasis dienoraščių tomas apima 1970-1975 m. Jame aptinkame tuometinių rašytojo šeimos santykių peripetijas, jo nomenklatūrinės veiklos kroniką, pažiūras į tam tikrus įvykius Sovietų sąjungoje ir užsienyje, rašytojo kasdienybės liudijimus. Dienoraščiuose ypač įdomūs J. Baltušio sutiktų literatų vertinimai, literatūrinių, kultūrinių bei visuomeninių įvykių interpretacijos.
Renginiai:
Balandžio 18 d. 17 val. Lietuvos mokslų akademijoje (Vilnius);
Balandžio 24 d. 17.30 val. Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje;
Balandžio 26 d. 16 val. Kupiškio viešojoje bibliotekoje;
Gegužės 3 d. 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Kaunas).
Knyga „Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970-1975“ parengta bendradarbiaujant su Lietuvos literatūros ir meno archyvu – Juozo Baltušio dienoraščių saugotoju, leidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Pasaulyje daugiausia žvirblių ir lietuvių. (Baltušis)
Gražu – akademikė Viktorija Daujotytė, tai ir M. Ivaškevičių nacionaline premija apdalino, ir J. Baltušį išliaupsins, Č. Juršėnas savo vietoje kaip LKP CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjas, nesuprantu, kas kūryboje ypatingo, kuri tik pasakoriaus užrašai blaiviai ir be išankstinio nusistatymo vertinant.