Seimo komitetuose pradėjus svarstyti Kapčiamiesčio poligono steigimo klausimą, aplinkosaugininkai teigia pasigendantys Krašto apsaugos ministerijos atsakomybės dėl daromo poveikio gamtai kompensavimo.
„Aktyviai dalyvaujame diskusijose dėl naujo poligono steigimo ir pastebime Krašto apsaugos ministerijos gudravimą ir bandymą „išplauti“ savo atsakomybę prieš gamtą.
Jie lyg ir pritaria dėl būtinų kompensacinių priemonių taikymo krypčių, tačiau nenori finansuoti jų įgyvendinimo iš poligono plėtrai skirtų lėšų. Teigiama, kad finansavimas bus, bet neaišku iš kur.
Ima ryškėti, jog kasmetinis rūpestis kaip finansuoti gamtai daromos žalos kompensavimą bus abstrakčiai priskirtas Vyriausybei, tačiau būtent Aplinkos ministerijai, o ne poligono statytojams teks kasmet įrodinėti šį poreikį.
Iš praeities pamokų žinome, kad būtent Aplinkos ministerijos biudžetas dažniausiai karpomas ir adekvatūs gamtos išsaugojimo poreikiai nustumiami į paraštes.
Žalos gamtai kompensavimas
Jei nėra tvirto įsipareigojimo kaip bus įgyvendintas žalos gamtai kompensavimas, geri Aplinkos ministerijos siekiai bus lyg nykstančio vieversio plazdenimas padangėje.“ – padėtį apibūdina vienas iš iniciatyvos už kurtinių apsaugą poligone sumanytojų, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Pasak nevyriausybininkų, tai neatitinka pamatinių ES aplinkos apsaugos principų. „ES numato, kad tas, kuris padaro žalą gamtai, turi ją ir kompensuoti. Šiuo atveju poligoną steigia ir saugomiems kurtiniams neigiamą poveikį daro būtent Krašto apsaugos ministerija. Ji ir turi įsipareigoti finansuoti gamtos atkūrimo veiklas“. – kolegą papildo ornitologas Marius Karlonas.
Nevyriausybininkai teigia, kad aktyviai bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija jiems jau pavykto susitarti dėl esminių kurtinių išsaugojimo krypčių, bet panašu, kad KAM gamtosaugininkų balso negirdi.
„Be aiškaus ir užtikrinto finansavimo net geriausi sprendimai liks tik gražiais ketinimais. Aplinkosauginiai principai aiškiai įpareigoja, kad steigdama poligoną KAM privalo prisiimti atsakomybę už numatytų priemonių įgyvendinimą.
Poligono vystymas ir gamtos apsauga
Mums svarbus poligono vystymas, o taip pat ir gamtos apsauga – šie tikslai turi būti suderinti, o ne supriešinti.“ – teigia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis primena, kad didžiausia žala steigiant poligoną bus padaryta retiems paukščiams – kurtiniams – bei kitiems brandžių Dzūkijos girių gyventojams. „Kurtiniai Lietuvoje turi vos 4–5 vietas, kur dar gali gyventi, o Kapčiamiesčio ir Rūdininkų poligonuose telkiasi reikšminga populiacijos dalis.
Jei šiuos paukščius prarasime ir nekompensuosime netekčių kitose teritorijose, iškils reali grėsmė Lietuvoje šią rūšį visai prarasti. Be to, kartu pasitrauks ir daug kitų senųjų Dzūkijos girių gyventojų – kurtinys čia tik indikatorius. Rūšys nyksta ne po vieną.“ – aiškina ornitologas.
Dar sausio mėnesį aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Aplinkos, Krašto apsaugos ministerijoms bei kitoms institucijoms įteikė poziciją dėl Kapčiamiesčio poligono, kurioje teigė palaikantys poligono steigimą ir išdėstė konkrečius siūlymus dėl poveikio gamtai kompensavimo.
Poziciją pasirašė Dainavos gamtos fondas, Baltijos aplinkos forumas, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija.
Gaila kurtinių, bet šiurpu ir girdint, kad valdžios asmenys ir LRT žurnalistai kirčiuoja Kapčiamiesčio pavadinimą ne kaip dzūkai, t.y. ne antrąjį jo skiemenį. Taigi nukenčia ne tik kurtiniai, bet šiuo atveju ir kalbinis dzūkiškumas, kuris, suprantama, taip pat yra išsaugotinas. Tačiau kalbos saugotojų viešo balso dėl to net nesigirdi.
,,Poziciją pasirašė Dainavos gamtos fondas, Baltijos aplinkos forumas, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija.” Mūsų valdžiai visų tų draugijų nuomonė neturi jokios įtakos. Ji pati, manau, nesavarankiška.