Sekmadienis, 28 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2019 10 10 08:00
12
A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.
Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos.

Taupė šovinius

1944 – 1947 metais Vilniaus NKVD (vėliau – KGB) kalėjime sovietai nužudė 767 žmones.
 2000-aisiais dailininkas Gitenis Umbrasas ant pastatą puošiančių granito plokščių iškirto beveik 200 aukų vardus, pavardes ir nuorodas, kada suimtieji partizanai, dvasininkai, mokytojai ir pasiturintys ūkininkai, kuriems, Kremliaus nuomone, tremtis į Sibirą buvo per švelni bausmė, gimė ir buvo sušaudyti. Bet dar dažniau – užmušti kirvio kirčiu į pakaušį ar kūjo smūgiu į smilkinį, nes sovietai taupė šovinius.

Dabar į Gedimino prospektą ir Lukiškių aikštę pasisukusiame pastate yra įsikūręs Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, dalis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos apeliacinis ir Vilniaus apygardos teismai.

Budrūs darbuotojai

LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sako, kad kai kurias pavardes teks nugramdyti. Budrūs LGGRTC darbuotojai savarankiškai, net neinformavę savo viršininkės, ištyrė ir pranešė žiniasklaidai, kad prieš 20 metų buvusio KGB kankinimų centro cokolinis aukštas, keliais laipteliais žemiau grindinio, lietuviška Raudų siena kaip Jeruzalėje paverstas skubotai. Penki ar šeši ant užsienio turistų dažnai fotografuojamo fasado įamžinti asmenys neverti tokios garbės – vieni Lietuvos partizanų būriuose kovojo labai trumpai arba tik galvojo prisidėti prie „miškinių“, o vokiečių pagalbinėje policijoje per Antrąjį pasaulinį karą tarnavo daug ilgiau, iš kitų hitlerininkai 1941 m. rekvizavo arklį su vežimu nužudytų žydų turtui pergabenti.

Kas dar užklius?

Bet ir tie „susitepusieji“ buvo nukankinti Vilniaus NKVD kalėjime, paskui užkasti  Tuskulėnų dvaro parke. Ir pagal pirmykščių žmonių paprotinę teisę, ir pagal romėniškuosius ar viduramžių įstatymus, netgi pagal šiuolaikines Jungtinių Tautų konvencijas NKVD nukankinti asmenys po egzekucijų iškart tapo aukomis, nes iš jų sovietai atėmė teisę gintis sąžiningame teisme. Nesvarbu, ką budeliai prirašė nužudytųjų bylose, kuriomis šiandien vadovaujasi „demaskuotojai“.

NKVD kalėjime 1946 m. lapkričio 18 d. buvo nušautas ir Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius. Gal ir jo pavardę uolieji Lietuvos istorijos tamsiųjų dėmių valytojai pareikalaus nuo sienos pašalinti? 1944 m. rudenį vyskupas V. Borisevičius laimino „hitlerininkų parankinius“, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos informacijos ir spaudos departamento, – Tėvynės apsaugos rinktinės savanorius, kurie 1944 m. spalio mėnesį bandė sustabdyti rusų tankus Žemaitijoje. Iš lauko riedulių sumūryta piramidė sovietų okupacijos aukoms atminti prie buvusios KGB rezidencijos gal irgi būtų užkliuvusi, bet dažais arba anglių gabalėliais užrašytus tremtinių tėviškių pavadinimus ir negrįžusiųjų iš Sibiro pavardes per ketvirtį amžiaus lietūs nuplovė, saulė išblukino (paminklas pastatytas 1994 m.).

Amerikos pavyzdys

Ant Vašingtono Vietnamo karo memorialo, kurį bandė mėgdžioti Lukiškių bunkerio projektuotojas Andrius Labašauskas, pagrindinio paminklo, 75 metrų ilgio ir 3 metrų  aukščio sienos iš juodojo marmuro, iškaltos 58 320 amerikiečių kareivių ir civilių pavardės. 1955-1975 metais jie žuvo Pietryčių Azijoje. Kai kurie po mirties pagerbti kareiviai per Vietnamo karą tarnavo leitenanto Viljamo Kolio (William Calley) vadovaujamame pėstininkų būryje. 1968 m. kovo 16 d. Pietų Vietnamo Milajaus kaime (sovietų Lietuvos žiniasklaida jį vadino Songmiu) būrio kariai nužudė 347 žmones (valstiečius, jų žmonas ir vaikus). Amerikiečiai keršijo už savo draugus, žuvusius per komunistų partizanų pasalas, netekusius kojų, rankų nuo priešų klastingai paslėptų minų. Leitenantas V. Kolis buvo nuteistas už karo nusikaltimą, tačiau niekam Amerikoje nešautų į galvą darkyti Vietnamo memorialo sienos, uždažyti, išskusti dalį įrašų. Karas baigėsi, Vietnamas stengiasi, kad praeities košmarai netrukdytų pelningai prekiauti su Amerika, o amerikiečių turistai išleistų kuo daugiau dolerių egzotiškoje šalyje, apie kurią dažnai pasakojo jų tėvai, Vietnamo karo veteranai.

Nutrauktų diplomatinius santykius

Varšuva iškart nutrauktų diplomatinius santykius su Lietuva, jeigu mūsų valdžia paprašytų pataisyti užrašus ant karinės organizacijos „Armia Krajowa“ (AK), kuri kadaise atkakliai priešinosi Lenkiją okupavusiems hitlerininkams ir išlaisvinusiems sovietams, kovotojų paminklų. AK nariai Lenkijoje – didvyriai, o Vilnijoje – lietuviškų kaimų degintojai.

Karaliaučiaus krašto Įsručio miestą sovietų generolo Ivano Černiachovskio garbei Maskva  1946 m. pavadino Černiachovsku. Mažojoje Lietuvoje nebeliko lietuvininkų, kai Rytų Prūsiją 1944-1945 metais pervažiavo Raudonosios armijos 3-iojo Baltarusijos fronto vado I. Černiachovskio tankai, skubėdami išvaduoti Europą nuo rudojo maro. I. Černiachovskio paminklas iki šiol stovėtų Vilniaus Vinco Kudirkos (sovietų laikais – I. Černiachovskio) aikštėje, jeigu 1993 m. rusai patys jo nebūtų išsivežę kartu su generolo palaikais.

Neatitinka istorinės tiesos

2017 m. Biržų r. savivaldybės administracija Nemunėlio Radviliškio sovietų kareivių kapuose pastatė informacines lenteles, kad rusiški įrašai ant paminklų „Amžina šlovė  kritusiems didvyriams, išvadavusiems Biržus“ yra „ideologizuoti ir neatitinka istorinės tiesos“. Bet Rusijos ambasada Vilniuje pagrasino teismais, buvęs Biržų r. meras Valdemaras Valkiūnas uždraudė pykdyti Kremlių, o kitos mūsų savivaldybės apskritai linkusios leisti rusų diplomatams šeimininkauti „Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektuose“ (raudonarmiečių kapinėse) kaip savo namuose.

Sovietinių represijų simbolis

Tačiau nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Triukšmas dėl įrašų ant buvusio Vilniaus KGB kalėjimo sienos paskatino Lietuvos visuomenę labiau pasidomėti šiuo sovietinių represijų simboliu.

1899 m. iškilusiuose rūmuose iki 1915 metų nuosprendžius neklusniems lietuvių inteligentams skelbė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos teismas. 1915–1918 metais į pastatą įsikraustė kaizerinės Vokietijos okupacinės valdžios įstaigos. 1918 m. lapkritį–gruodį čia duris atvėrė atkurtos Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas ir Vilniaus miesto komendantūra.

1919 m. sausį–balandį pastate patogiai įsitaisė bolševikinės Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybės liaudies komisarai, kapitalistus į kartuves siuntė revoliucinio tribunolo teisėjai.

Sklido aimanos

Kai lenkai, sulaužę 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartį, užgrobė pietryčių Lietuvą, iki 1939 metų rūmuose posėdžiavo Lenkijos teismai.

Nuo 1940 m. rudens pastate girdėjosi garsūs SSRS Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) tardytojų keiksmai ir sklido prislopintos suimtųjų aimanos. Pusrūsyje įrengtas NKVD Vilniaus valdybos kalėjimas.

1941-1944 metais – Vokietijos slaptosios policijos (Gestapo) ir Trečiojo reicho valstybės saugumo tarnybos (SD) būstinė. Tuos laikus primena daugiausia lenkiški kalinių įrašai ant kamerų sienų.

1944-1991 metais – NKVD, NKGB, MGB, KGB Lietuvos SSR padalinys ir vidaus kalėjimas, 1959 m. pavadintas tardymo izoliatoriumi.

Turi gerus mokytojus

Po karo nešildomame Vilniaus NKVD kalėjimo karceryje suimtieji buvo laikomi tik su apatiniais drabužiais, gaudavo vos 200–300 g duonos per parą ir pusę litro vandens. Miegoti buvo leidžiama tik 5 val., pasivaikščioti nevesdavo. Karceriu buvo baudžiami  kalėjimo taisyklių nesilaikantys kaliniai, pavyzdžiui, mėginantys nusnausti dieną, su kitais suimtaisiais bandę bendrauti stuksendami į sieną Morzės abėcėlę. Dar baisiau buvo  vadinamuosiuose vandens karceriuose. Kaliniai stovėdavo lediniame vandenyje (žiemą – ant ledo) arba stengdavosi kaip akrobatai išsilaikyti ant paaukštinimo. Vos užsnūdę  griūdavo į vandenį. Šeštajame dešimtmetyje, sovietų režimo „atšilimo“ laikais, kai teisine valstybe apsimetusi Sovietų Sąjunga bandė gauti iš Vakarų paskolų ir nusipirkti Jungtinėse Valstijose grūdų, vandens karceriai uždaryti. Viename įrengtas medicinos kabinetas, kitame – kalėjimo biblioteka.

Daugelis kamerų kalėjimo dokumentuose vadinamos vienutėmis, tačiau pokario metais jose būdavo sugrūsta iki 15 žmonių. 1944–1947 metais kamerose nebuvo jokių baldų – gultų, lovų ar spintelių. Suimtieji miegodavo atsirėmę į sieną arba ant grindų, pasitiesę kokį drabužį, jei turėdavo. Grindys dažniausiai buvo cementinės. Vadinamoji pirmoji kamera perdažyta net 18 kartų, norint paslėpti kalinių paliktus įrašus. Šiandieniniai gatvių pavadinimų keitėjai ir atminimo lentų naikintojai turi gerus mokytojus.

Lietuvių netektys – statistika?

Pasiklausius tų anoniminių istorikų, kurie nori padailinti KGB pastato sieną, atrodo, tarsi lietuvių genocido nė nebuvo. Ukrainiečių, kuriuos Maskva 1932–1933 metais numarino badu, „holodomoras“, masinės armėnų žudynės 1914–1923 metais turkų valdomosiose teritorijose, jau nekalbant apie holokaustą – išskirtinės, unikalios tragedijos, o XX a. ne kartą okupuotų, naikintų, tremtų lietuvių netektys – statistika. Net buvęs Genocido aukų muziejus politiškai korektiškai pernai pervadintas Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi.

Mat iš Sibiro buvo galima grįžti, o Baltarusijos Červenėje, Maskvos Butyrkų kalėjime nužudytiems Lietuvos karininkams, ministrams, žurnalistams, kunigams pagal Jungtinių Tautų „tarptautinį mokslinį“ apibrėžimą netinka genocido aukų sąvoka.

Popiežius Pranciškus, pernai meldęsis buvusio Vilniaus KGB tardymo izoliatoriaus kamerose, praėjusį šeštadienį užmovė kardinolo žiedą Kauno arkivyskupui emeritui, politiniam kaliniui, tremtiniui Sigitui Tamkevičiui, kuris ne kartą išbandė kietus KGB kalėjimo gultus.

Iš Vatikano kitaip atrodo Lietuvos istorija?

Autorius yra „Ūkininko patarėjo“ korespondentas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva
  2. A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi
  3. A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais?
  4. A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją?
  5. A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės
  6. A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso
  7. A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
  8. I.Jonušienė. Gedimino prospekto Raudų siena
  9. A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų
  10. A. Aleksandravičius. Krymo totoriai vienui vieni kaip lietuviai 1991-aisiais
  11. Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys)
  12. V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė
  13. A. Aleksandravičius. Iš užgrobtų Lietuvos pasiuntinybių sklinda rusiškas propagandinis melas
  14. Signatarai: Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta? (tiesioginė transliacija)
  15. J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą
  16. Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės
  17. Kaip KGB atsilygindavo savo agentams
  18. J.A. Patriubavičius, J. Šadys. Žūti savo žemėje geriausia
  19. Seime – knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ pristatymas
  20. A. Zolubas. Iš KGB kaltinimų industrijos
  21. G. Songaila. Europos sąžinė pralaimi 8:9
  22. L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe
  23. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  24. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  25. R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys?
  26. V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys
  27. R. Masiulis. Negaliu likti nuošalyje
  28. V. Vasiliauskas. KGB klasika
  29. O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu
  30. R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Ženklas says:
    1 m. ago

    Lietuvai turėti savo ,,Raudų sieną“ niekas nedraudžia, tačiau mes patys visų pirma turime būti suinteresuoti, kad joje nebūtų pavardžių žmonių, kurie pokario metais žudė civilinius gyventojus, o ne priešo okupanto kareivius, kurie karo metais žudė Lietuvos piliečius, žydų tautybės žmones. O dabar, deja, yra.Tai paprasta ir aišku kaip du kart du!

    Atsakyti
    • !!! says:
      1 m. ago

      Tai paprasta ir aišku kad holokausto industrija veikia…

      Atsakyti
    • Antanas says:
      1 m. ago

      O įrodymai? NKVD-KGB dokumentai ir stribų bei stribvaikių sapaliojimai apie litovcų nacionalistus, fašistus ir žydšaudžius?! Be komentarų… Tarp kitko (čia tik tarp kitko!), jei Lietuvoje 1940-aisiais nebūtų prasidėjusios sovietų represijos prieš niekuo nekaltus Lietuvos piliečius, tai, kažin, ar paskui būtų vykę kažkokie žudymai… Iki karo Lietuvoje ar kas nors žudė ar kaip kitaip skriaudė žydus? Taigi! O dabar kas gaunasi? Okupavo, kankino, žudė ir trėmė, o kai lietuviai ėmė priešintis, tai jie jau – nacionalistai, fašistai ir žydšaudžiai. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

      Atsakyti
    • Kęstutis says:
      1 m. ago

      “..tai paprasta ir aišku kaip du kart du”, jog priimti sprendimą dėl pavardžių trynimo ar netrynimo turi ne saviveiklinis “isterikų” būrelis, o bent jau “Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras”… O be to jei Grybauskaitė sugebėjo apdovanoti judomasonę partizanę kuri iššaudė lietuvių kaimą, o gal ir net kelis, tai tie KGBistų nukankintieji judomasonei neprilygs ne per kur…

      Atsakyti
      • Antanas says:
        1 m. ago

        👍👍

        Atsakyti
  2. Taip says:
    1 m. ago

    Nuoširdus ačiū straipsnio autoriui už teisingas ir gilumines įžvalgas. O LGGRTC /koks painus ir neapsakomai ilgas pavadinimas/ vadovę Gerb.T.B.Burauskaitę raginčiau kuo greičiau atsikratyti kai kurių jos įstaigos sovietukų tyrėjų,-tai jie tiesiog daro gėdą tikriems istoriniams tyrimams.Antra,kyla klausimas,kas išugdė bumblauskinius nevykėlius ,,istorIkus”,kodėl tai jie nuolatos šmėžuoja nomenklatūrinėje neoliberalioje žiniasklaidoje,ypač LRT? Deja,kolkas Lietuva neturi gausaus ,valstybiškai mąstančio, turinčio tvirtą lietuviškos tapatybės stuburą ir patriotiško politinio elito.Nerima kelia ir tai,kad Lietuvos viešają informacinę erdvę užvaldė įtakingoji šleivoji neoliberalioji žiniasklaida,pvz. Visuomeninis transliuotojas LRT, ŽR, 15min.lt, BNS, Lietrytis, delfi.lt …,bei į lietuvišką eterio erdvę vis labiau besiskverbiantys Lenkijos,Rusijos tv ir radijo kanalai.Ir dar vienas politinis akibrokštas- Premjeras S.Skvernelis nūdien siekia,kad Lietuva apdovanotų Lenkijos tikrąjį politinį, nacionalistiškai nusiteikusios valdančiosios partijos vadovą Jaroslavą Kačinskį / Jaroslaw Kaczynski/ Lietuvos Vytauto Didžiojo Ordino Kryžiumi.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      1 m. ago

      ❤️

      Atsakyti
    • stasys says:
      1 m. ago

      Man atrodo kad Jus kiek susijaudinęs . G.Nausėda aiškiai pasakė reikalingas moratoriumas istorinės tiesos gerinimams .Tai ka matome šiandiena tik isterija kai kuriu politiku kurie na negali save paprasčiausiai realizuoti viešumoje kitaip prieš tai nepasimeldę mano megztai baretei ..

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    1 m. ago

    Vai, vai, vai – tie nacionalistai litofcai tokiu būdu išdavė pasauliui, jog mūsų kolegos ne tik jiems, bet ir saviškiams rūsiuose kaulus traiškė?!
    Ypač tie iš jų, kas nuo persigėrimo jau ir išprotėjęs buvo. O bausdavo, žinoma, ne už smulkmeną kokią, o už rodinos, už ideologinės partijos linijos išdavystę! Ideologinius priešus, kas žodžiu, ar elgesiu partijai ir jos vadui nepagarbą parodė.
    Pvz., įvirsta mūsų tovariščiai į kokią trobą, o ten jaunų mergelkų pulkelis. Tai žiūrėk, kažkuris nedrausmingas tovariščius užmiršta, jog vadą būtina gerbti, jog vado žodis pirmas, jog pirmenybė vadui teikiama, o kiti tik po jo tęsia mergelių „ideologinį mokymą”. Na, ir…
    Arba, trobos šeimininkas duoda naminės bidoną, kad pamoką jo dukroms atidėtume. Tai koks ideologiškai netvirtas daugiausia išlaka, vadui bei kitiems mažiau lieka. Pagal partijos įstatus tokie turi būti perauklėjami, griežtai į vietą pastatyti, kad partijos vadą gerbtų ir ateityje šob drugim nie povadno bylo! Drausmė turi būti.
    Tačiau tai vidinis partijos reikalas ir valstybės paslaptis, todėl ne litofcų nacionalistų reikalas kištis ir mus moralizuoti! Tokių dalykų litofcai neturėjo teisės viešinti! Visa laimė, kad jau ir Centre dirba keli budrūs tovariščiai, ir nuo šiol mes vyksmą Centre bei planus ateičiai griežčiau kontroliuosime ir LT veikiančių kuopelių reakcijas į tai koordinuosime.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      1 m. ago

      🤣

      Atsakyti
  4. Žemyna says:
    1 m. ago

    O dėl to:
    „Net buvęs Genocido aukų muziejus politiškai korektiškai pernai pervadintas Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi.” –
    – gal po paskutinio teismo nutarimo dera susigrąžinti buvusį muziejaus pavadinimą? Sakyčiau, net BŪTINA! Esame skolingi visiems, pr. a. žuvusiems nuo visų 3jų Lietuvos „gelbėtojų” rankų!

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      1 m. ago

      Na pavadinimą galima ir pataisyti – “Okupacijų, genocido ir laisvės kovų muziejus”…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

Rasti ir atpažinti 11-os Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų palaikai

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Elektromobilis | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius

2021 02 28
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

2021 02 28
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šalta žiema išryškino ir vairuotojų ir automobilių silpnąsias vietas

2021 02 28
Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai
Gamta ir žmogus

Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai

2021 02 28
Panevėžiečiai toliau priešinasi  įnirtingiems miesto valdžios siekiams nugriauti istorinį kino teatrą (video, nuotraukos)
Kultūra

Panevėžiečiai toliau priešinasi įnirtingiems miesto valdžios siekiams nugriauti istorinį kino teatrą (video, nuotraukos)

2021 02 28
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras
Gamta ir ekologija

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
transp.lt nuotr.
Lietuvoje

Keičiasi pranešimų apie užsieniečių įdarbinimą teikimo tvarka

2021 02 28
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik
Istorija

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

2021 02 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • sildykis.lt apie Vilnius stoja į kovą su legionelioze
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dvejopas teisingumas? apie Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio
  • Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius
  • D. Norkūnas. Kam reikia Stambulo konvencijos (video)
  • TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1669; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 996; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 750; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 696; komentarų: 10
  • K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje peržiūrėta: 610; komentarų: 4
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 578; komentarų: 25

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
3
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (straipsnis skelbtas 2017  m. – Alkas.lt). Tad norėtųsi nutolti nuo einamųjų įvykių ir prisiminti tuos...

Skaityti toliau

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
5
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Vasario 25 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dėl vasario 24 d., vykusio Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
14
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, karštų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • sildykis.lt apie Vilnius stoja į kovą su legionelioze
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dvejopas teisingumas? apie Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį
  • Dvejopas teisingumas? apie Gedimino kalno ilgalaikio tvarkymo darbai prasidės rugsėjį
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos (video)

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai