Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

A. Aleksandravičius. Lietuvos kaimų „krištolinės naktys“

Arnoldas Aleksandravičius, www.alkas.lt
2019 01 29 13:01
2
Koplytstulpiai Klepočiuose | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Koplytstulpiai Klepočiuose | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Kryžiai Klepočiuose | A. Ir M. Černiauskų nuotr.
Kryžiai Klepočiuose | A. Ir M. Černiauskų nuotr.

Lygiai prieš 75 metus, 1944 m. sausio 29 d., vokiečių užnugaryje siautėjęs Raudonosios armijos generalinio štabo būrys ir kerštaujantys dėl holokausto žydai užpuolė Šalčininkų r. Kaniūkų kaimą.

Tai buvo žiauriausia raudonųjų banditų  baudžiamoji akcija Lietuvoje  per Antrąjį pasaulinį karą, virtusi tikromis skerdynėmis. Išžudyti net vaikai. 1944- ieji  buvo patys baisiausi Lietuvos kaimo istorijoje – mūsų ūkininkus žudė ir besitraukiantys vokiečiai, bet ypač  negailestingai – nugalėtojai rusai.

Pavykdavo  apsiginti

Kaniūkų kaimas pietrytiniame Rūdninkų girios pakraštyje netoli Lietuvos–Baltarusijos dabartinės sienos priklausė vadinamajam 1920–1939 metais lenkų okupuotos Pietryčių Lietuvos Dieveniškių „lietuvybės pusiasaliui“ – šioje teritorijoje dauguma gyventojų buvo lietuviai. Kaimas buvo tautiškai sąmoningas, priešinosi prievartiniam lenkinimui. Kaniūkuose gyveno 90 proc. lietuvių, veikė lietuviška mokykla, kaniūkiečiai buvo pasistatę trispalvį, geltoną–žalią–raudoną, šv. Kazimiero kryžių.

Raudonieji banditai Kaniūkus puldinėjo ir anksčiau, bet kaimo gyventojams pavykdavo apsiginti.

Nužudė lietuvišką dvasią

Tą lemtingą naktį rusai ir iš Vilniaus, Kauno getų pabėgę sovietų apginkluoti žydai puolė iš pasalų, prieš tai iššniukštinėję kaimo gynybos spragas. Pietryčių Lietuvoje dislokuoto 253-iojo lietuvių savisaugos bataliono ataskaitose rašoma: „Kaniūkai buvo nepalankus sovietų banditams kaimas, todėl beveik visas sudegintas, o 38 gyventojai išžudyti.“

Buvo sunaikinta ir kaimo lietuviška dvasia. Lietuvos istoriografija apie jį tyli, Lietuvos generalinė prokuratūra Kaniūkų nusikaltimų žmoniškumui bylą nutraukė, dar gyvus žudikų gaujos narius paliko ramybėje, lenkų autoriai žudynių liudininkę Oną Zukelienę-Bobinaitę vadina Anna Suckiel, kitą išsigelbėjusią kaimo gyventoją Stasę Baronienę – Stanisława Woronis.

Keršytojai psichopatai

Po karo žydų „Keršytojo“ būrio, kartu su rusais žudžiusio Kaniūkų gyventojus, vadą literatą Abelį (Abą) Kovnerį sovietai išleido į Vakarus. A. Kovneris subūrė  naują teroristų gaują ir ketino išžudyti 6 milijonus vokiečių. Bet tik amerikiečių, britų okupacinėse zonose, Vakarų Vokietijoje.

Į sovietų užgrobtą Berlyno dalį A. Kovneris nelindo, savo draugams rusams kortų nemaišė. Keršytojai planavo įpilti nuodų į Miuncheno, Hamburgo, Frankfurto prie Maino, Niurnbergo vandentiekio sistemas. Kai neišdegė, ėmėsi „B plano“ – rengėsi nužudyti amerikiečių kalinamus vokiečių karo belaisvius.  

Bet savamoksliai nuodytojai, įsidarbinę stovyklos kepykloje,  belaisviams į duonos gabalus prikišo per mažai arseno, todėl vokiečiams tik suskaudo pilvus. Rusams vergavę belaisviai vokiečiai, net buvę esesininkai, tiesiogiai žudę  Lietuvos žydus, A. Kovnerio nedomino.

Atminimo lenta socialistui sionistui A. Kovneriui. Trūksta įrašo, kad jis vadovavo Kaniūkų „nuraminimo“ operacijai | A. Aleksandravičiaus nuotr.
Atminimo lenta socialistui sionistui A. Kovneriui. Trūksta įrašo, kad jis vadovavo Kaniūkų „nuraminimo“ operacijai | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Amerikiečiai nenorėjo tarptautinio skandalo, todėl tik išspyrė karingąjį poetą A. Kovnerį su jo bendrais į Viduržemio jūros rytinę pakrantę ginti besikuriančios Izraelio valstybės nuo arabų, kurie rengėsi  sunaikinti  net pačias žydų šalies užuomazgas. Pernai ant buvusios Vilniaus  žydų gimnazijos, kurioje tarpukariu mokėsi A. Kovneris, sienos Lietuvos žydų bendruomenė atidengė atminimo lentą.

Jokios  karinės būtinybės

Tas pats Raudonosios armijos generalinio štabo žvalgybos valdybos 14-asis būrys (N-14), sunaikinęs Kaniūkus, 1944 m. birželio 3 d. rytą kelyje Eišiškės–Vilnius už kelių kilometrų nuo Pirčiupių kaimo netikėtai užpuolė vokiečių SS ir karo policijos 16-ojo pulko transporto vilkstinę, nukovė 6 vokiečių kareivius (8 dingo be žinios). Pasala buvo beprasmė: frontas artėjo prie Lietuvos, vokiečiai nesitikėjo atsilaikyti.

Taip pat be jokios karinės būtinybės sovietai, nešdami kudašių iš Lietuvos, 1941 m.  birželį nukankino 76 politinius kalinius netoli Telšių, sušaudė apie 230  Pravieniškių darbo stovyklos kalinių, Panevėžyje prie cukraus fabriko nužudė 19 kupiškėnų ir Panevėžio r. gyventojų: ūkininkus, gimnazistus, tarnautojus, policininką ir vargonininką, miesto ligoninėje –  3 gydytojus chirurgus ir medicinos seserį, o Pažaislyje prie Kauno užmušė 29 buvusius nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumo departamento bendradarbius.

Provokatoriai buvo toli

Vokiečių 16-ojo pulko 3-iojo bataliono kareiviai  1944 m. birželio 3-iosios vidudienį keršydami  apsupo Naujuosius Pirčiupius, 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą  suvarė į pirkias, kluonus ir gyvus sudegino.  Sovietų N-14 būrio  provokatoriai, užuot gynę pirčiupiečius nuo hitlerininkų, saugiai gėrė degtinę ir miegojo Rūdninkų girioje. Seniesiems dzūkams ženklas N-14 televizorių kamputyje – ne vien TV kanalų administratorių priminimas, kad taip pažymėtas laidas ir filmus gali žiūrėti tik paaugliai nuo keturiolikos metų.

Genocido mokytojai

Visiems gerai žinomas Adolfo Hitlerio ankstyvosios antisemitinės politikos simbolis – vadinamoji „Krištolinė naktis“. 1938 m. lapkričio 9-ąją ir 10-ąją sutemus  Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos aktyvistai Vokietijos miestuose niokojo žydų turtą, keršydami, kad jaunas Vokietijos žydukas, kurio tėvus hitlerininkai ištrėmė į Lenkiją, nužudė vokiečių diplomatą Paryžiuje. 91 žydas užmuštas, šimtai sužeista, daug žydiškų parduotuvių, ligoninių, maldos namų nusiaubta ir sudeginta. Gatvių žibintų apšviestos krautuvių vitrinų  šukės ant šaligatvių žibėjo kaip krištolinės.

Kruvina „šnipų“  medžioklė

Lietuviškiems dzūkų kaimams  sovietinės „krištolinės naktys“ atėjo  1944 m. Kalėdų išvakarėse, gruodžio 23-iąją ir 24-ąją. 1944 m. rudenį vokiečiai pasitraukė iš visos Lietuvos, išskyrus Klaipėdą. Bet mūsų ūkininkų tragedijos tik prasidėjo. 1989 m. jau išdrįsę kalbėti liudininkai papasakojo, kad   vien Alytaus r. Klepočių kaime sovietų NKVD kariuomenės 331-asis pasienio pulkas,  3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenės užnugario apsaugos daliniai ir kelią rodę  iš miškų išlindę vokiečių okupacijos laikais juose slapstęsi raudonieji banditai  sudegino 21 sodybą, sušaudė ar gyvus sudegino 12 kaimo gyventojų.

Iš viso Dzūkijoje 1944 m. gruodžio pabaigoje rusų vidaus kariuomenė ir SSRS  gynybos liaudies komisariato  kontržvalgybos „Smerš“ („Mirtis šnipams“) vyriausiosios valdybos  smogikai Klepočių, Lizdų, Ryliškių, Druskininkų, Taručionių, Bugonių, Pieriškių, Vabalių, Fermos, Dubrių, Vertelkų kaimuose  nužudė  37 žmones, sudegino daugiau nei  70 sodybų.

Sudegino, nušovė, nudūrė

Likęs gyvas Klepočių kaimo  gyventojas Petras Mikalonis prisiminė: „Pas mus susikraustė šeimos su vaikais iš sudegintų sodybų. Atėjo nuo kapų Edvardas Mikalonis. Papasakojo, kad kaime daug lavonų, reikia kažkaip juos palaidoti. Užvažiavome į brolių Adolfo ir Broniaus Muzikevičių sodybą. Namai sudeginti, Adolfo nėra, o Bronius guli prie šulinio – nušautas ar nudurtas. Matyti, kad šautuvo buože smogta  į veidą, žandikaulis kabo ant krūtinės. Kaimynas Kazys Muzikevičius nušautas ir įmestas į ugnį. Gamtos nuskriaustą Vaitiekų Kasiulyną radome gale tvarto – serija iš automato kaip duota, tai pakaušis nukeltas, smegenys – ant žemės…  Benešant  kūną  į vežimą  iš Vaitiekaus  kailinukų išbėgo gal pusšimtis pelių, ko gero, jos ten slėpėsi nuo karščio – namai buvo sudeginti.   Iki pamatų sudegė  ir  Jono Mikalonio sodyba. Negyvo šeimininko kailiniuose žiojėjo baisi skylė, tai supratau, kad nenušautas, bet nudurtas.“

Kruopščiai suplanavo

Tą patį kruvinąjį gruodį Jurbarko rajone, Juodaičiuose rusų  baudėjai sudegino 7 sodybas, kuriose neva slėpėsi lietuvių partizanai,  Kauno apskrities Čekiškės valsčiuje  1944 m. gruodžio 16–21 dienomis  sunaikino 46 „antisovietinių elementų“ vienkiemius, nukovė 56 buržuazinius nacionalistus, gruodžio 22 d. Vilkijos valsčiuje 13-ojo NKVD  pasienio pulko  kareiviai „raudoną gaidį“ paleido į 9 sodybas (20 aukų). Panašaus masto žudynės Lietuvoje pakartotos tik po 54 metų. 1998 m. vasario 15 d., atkurtos Lietuvos  80-mečio išvakarėse, Širvintų rajone  vienišas šaulys  Leonardas Zavistonovičius karabinu iššaudė  beveik visą  Draučių kaimą – 8 vietos lietuvius.

Atgimimo laikais mūsų istorikams dar pasisekdavo  patekti į  Rusijos valstybinį karo archyvą. Iš rastų  dokumentų paaiškėjo, kad 1944 m.  kaimus degino ne savivaliaujantys  Raudonosios armijos marodieriai. Tai buvo kruopščiai suplanuotos Lietuvos gyventojų genocido akcijos. Liaudies priešus žudyti įsakė aukščiausioji sovietų vadovybė, kad dar gyvi ir kol kas neištremti lietuviai bijotų priešintis okupacijai.

Vietoj sodybų –  karinė bazė

Lietuviškus kaimus, tautiškumo židinius, Maskva naikino iki pat okupacijos pabaigos 1990 metais. Tik nuo XX a. šeštojo dešimtmečio – kiek gudriau,  „humaniškiau“.  Iš  Kazlų Rūdos savivaldybės Runkių kaimo, kuriame gimė  Vasario 16-osios akto signataras, buvęs Lietuvos Ministras Pirmininkas (1919 m.), 1942 m. sovietų nužudytas prof. dr. Pranas Dovydaitis, pirmiausia ištremti lietuvių partizanų artimieji, paskui tuščios sodybos nugriautos, vietoj jų pastatyta  sovietų  karinė bazė. Vėliau kaimiečiai būdavo perkeliami į kolūkinių gyvenviečių daugiabučius. Sovietų valdžiai taip  buvo lengviau kontroliuoti buvusius ūkininkus, kad jie nesiklausytų „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ ir Vatikano radijo.

Klepočių  amnezija

Sovietai  išliejo daug krokodilo ašarų dėl Pirčiupių nelaimės, pastatė aukoms pompastišką paminklą, užsakė poemą „Kraujas ir pelenai“ (autorius – Justinas Marcinkevičius), 1980 m.  nurodė sukurti propagandinį filmą „Faktas“ kaip katalikai kaimo gyventojai  degančiame kluone  veltui  giedojo: „Marija, Marija, užstok prieš Aukščiausią Tu žmogų menkiausią, nes daugel pas Dievą gali“, tačiau Dangus jų maldų neva neišklausė. „Faktas“ iki šiol įtrauktas į LRT Aukso fondą.

Nužudytiems Klepočių gyventojams atminti  pastatyti vos keli kuklūs mediniai koplytstulpiai. 1989 m. spalio 17 d. sovietų Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo žudynių baudžiamąją bylą, bet greitai nutraukė, nes Maskva labai supyko. Pareigą gedėti dėl sunaikinto Klepočių kaimo Lietuvos valstybė tyliai paliko patiems jau išmirštantiems nužudytųjų artimiesiems.

Autorius yra Lietuvos žurnalistų draugijos narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
  2. A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją?
  3. A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu?
  4. A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės
  5. A. Aleksandravičius. Rusijos manevrai 1939-aisiais ir 2017-aisiais
  6. A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)
  7. A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole
  8. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  9. D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
  10. Minimas Lietuvos valstybės veikėjų tragiškos žūties 70-metis
  11. Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video)
  12. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  13. P. Razdauskas. Veidmainiavimas
  14. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  15. R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys?
  16. M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei
  17. JAV pristatomi Lietuvos judaikos dokumentai
  18. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  19. A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams…
  20. A. Žarskus. Nepatogi knyga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Keista, kad lietuviai nėra iškėlę bylos dėl prieš juos vykdyto holokausto (holokaustas – genocidas, žmonių naikinimas, masinės žudynės). Istorikai turi, juk, pakankamai medžiagos tokiai bylai kelti LR Aukščiausiame teisme. Gyvų liudininkų irgi dar likę. Tad, delsti nėra ko – Rusija, kaip prisiėmusi atsakomybę už TSRS, Izraelio tautinė valstybė, Vokietija, Lenkija turėtų už tai atsakyti, išmokėdami nukentėjusių giminėms kompensacijas.

    Atsakyti
  2. Alvydas Butkus says:
    4 metai ago

    Užtat Kaniūkų kaime tomaševskininkai, Lietuvos valdžios leidimu, pastatė aukoms paminklą, paženklino jį Lenkijos herbu, surašė tekstą lenkų kalba ir tik apačioj Lietuvos valstybine kalba. Atminimo dienomis paminklas apjuosiamas Lenkijos vėliavos spalvų juostele, atvežami mokiniai, prisirenka AK uniformomiis vilkinčių entuziastų ir vyksta baltai raudonas mitingas, tarsi ten būtų Lenkijos teritorija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
„Simbolių kalba“ | rengėjų nuotr.

 „Simbolių kalba“ – sielą gydantys susitikimai

2022 08 06
Atidengta naują atminimo lenta J. Noreikai | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

V. Sinica. Ideologinis aklumas ar Putino ilgesys?

2022 07 20
S. Buškevičius. Čečėnų karinės sėkmės paslaptis

S. Buškevičius. Juodieji pradeda ir pralaimi

2022 07 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

2022 07 02
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 14 12:12

2022 06 14
Pixbay.com nuotr.

M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

2022 05 28
LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Seimas patikslino LRT komisijos sudarymo tvarką

2022 05 12
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
Menas

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą

2022 08 16
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta

2022 08 16
G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
Lietuvoje

Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui

2022 08 16
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos

2022 08 16
Mažėja administracinė našta verslui
Lietuvoje

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta
  • Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui
  • Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 790; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 535; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 530; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 488; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 481; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 452; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
11
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar - Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Skaityti toliau

 „Simbolių kalba“ – sielą gydantys susitikimai

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
0
„Simbolių kalba“ | rengėjų nuotr.

Šių metų kovo - liepos mėnesiais aktorių duetas Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas apjungė profesionalų komandą ir simboliniuose XIX a....

Skaityti toliau

V. Sinica. Ideologinis aklumas ar Putino ilgesys?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 20
4
Atidengta naują atminimo lenta J. Noreikai | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

Laisvės partijoje vis išlenda sovietinio mąstymo žiedeliai. Pavasarį DELFI rašiau apie tai, kad Šimašius ragina laikytis sovietinio (tiksliau lenininio) požiūrio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Global-Kapitalistas apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru

Kitas straipsnis
Politinės reklamos į pašto dėžutes neturėtų gauti to nepageidaujantys asmenys

Politinės reklamos į pašto dėžutes neturėtų gauti to nepageidaujantys asmenys

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai