Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais?

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2019-09-27 08:20:43
8
A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais?

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.
Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

2016 m. liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Varšuvoje įsipareigojo ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Lietuvą dabar saugo vokiečių vadovaujama NATO kovinė grupė. 1939 m. rugpjūtį Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris pareiškė sovietų lyderiui Josifui Stalinui, kad Lietuvos valstybė su Lenkijos okupuota Pietryčių Lietuva, įskaitant ir Vilnių, yra „gyvybinių Vokietijos interesų zona“, tačiau jau po mėnesio mūsų šalis atsidūrė Maskvos letenose. Ar pati Lietuva išmintingai elgėsi baisiausių Europos dalybų laikais?

Rusiškasis protokolas

Nedaug yra nežinančiųjų, kodėl 1939 m. rugpjūčio 23-ioji vadinama Juodojo kaspino arba Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena. Tačiau net mūsų istorikai beveik neprisimena vokiečių ir rusų 1939 m. rugsėjo 28-osios sutarties. Hitleris nelauktai leido Stalinui imtis „specialių priemonių Lietuvos teritorijoje Sovietų Sąjungos interesams ginti“, nors svarbūs Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos veikėjai ir vokiečių generolai perspėjo, kad Vokietija atidengs savo rytinį gynybos flangą Raudonosios armijos smūgiui.

1987 –1989 metais Maskva netrukdė lietuviams palyginti laisvai pasmerkti Molotovo-Ribbentropo pakto 1939 m. rugpjūčio 23-iosios slaptąjį protokolą. Juk tada Lietuva ne Rusijai, bet Vokietijai atiteko.

Bet kai 1988 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos laisvės lyga pakvietė visuomenę į sostinės Katedros aikštę prisiminti, kaip gudriai Stalinas išviliojo iš Hitlerio Lietuvą mainais už vieną nugalėtos Lenkijos vaivadiją, kelias apskritis ir 500 tūkst. tonų benzino, Maskva labai supyko. Beginklius taikaus protesto mitingo dalyvius guminėmis lazdomis, kareiviškų diržų sagtimis talžė, spardė rusų vidaus kariuomenės kareiviai, Minsko SSRS aukštosios milicijos mokyklos kursantai.

Sukalbamesni priešai

Istoriškai lietuviams lengviau pavykdavo susitarti su vokiečiais. 1422 m. rugsėjo 27 d. didysis kunigaikštis Vytautas sudarė su Kryžiuočių ordinu Melno taikos sutartį. Pagal ją nustatyta siena, etnines lietuviškas žemes skyrusi nuo Vokietijos, išliko iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Beveik 500 metų. O visokios „savitarpio pagalbos, nepuolimo“ sutartys su rusais nutrūkdavo anksčiau, negu tuo metu gyvenusi lietuvių karta spėdavo subręsti ir susenti.

1918 m. kovo 23 d. Vokietija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvą. Su Vilniumi ir Balstoge, kurioje šiandien stovi paminklas Lenkijos viršininkui Jozefui Pilsudskiui, tačiau nėra nė mažiausios atminimo lentelės šio Pietų Sūduvos miesto įkūrėjui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui.

Vokietija tarpukariu buvo pagrindinė lietuviškos žemės ūkio gamybos importuotoja (nupirkdavo apie 80 proc. viso eksportuojamo lietuviško sviesto), tačiau abiejų šalių  santykiai vis blogėjo. Dabar tai vadinama Lietuvos žygdarbiu – esą lietuviai pirmieji Europoje sukilo prieš nežmonišką A. Hitlerio ideologiją. Supykę vokiečiai liovėsi pirkti mūsų žąsis ir valgyti jų kepenėles.

Lietuvininkai ir „tuteišiai“

Lietuvos valdžia 1934–1935 metais nuteisė ir į kalėjimus pasodino panašių į Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partiją Mažosios Lietuvos organizacijų veikėjus, norėjusius išsaugoti Klaipėdos kraštą vokišką. Tačiau visą tarpukarį pajūryje lietuvių kalbą galėjai kur kas dažniau išgirsti, negu šiandien Vilnijoje, kur vietiniai pabrėžtinai šneka lenkiškai, rusiškai, gudiškai ir šių kalbų mišiniu, o kuo tolyn link Baltarusijos sienos, tuo mažiau lietuviškų salelių.

1939 m. Klaipėdos krašte gyveno apie 154 tūkst. žmonių– 56 proc. lietuvių (lietuvininkų) ir 41 proc. vokiečių. Šiandien Šalčininkų rajone tik 10 proc. gyventojų išdrįsta vadintis lietuviais. Bet Lietuvos centrinė valdžia tyli, kai šį kraštą jau ketvirtį amžiaus valdanti nacionalinė religinė partija skundžiasi Briuseliui, kad mūsų šalis varžo lenkų ir rusų mažumų teises.

Tikėjosi apgauti

Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona su savo svainiu, Ministru Pirmininku Juozu Tūbeliu 1935–1938 metais, virš Europos kaupiantis naujųjų pasaulio dalybų debesims, nuolat svarstydavo, kam pasiduoti – rusams ar vokiečiams, ir vis nutardavo, kad, netekus valstybingumo, geriau priklausyti Maskvai, nes per kelis amžius lietuviai išmoko gerai sugyventi su žemesnės kultūros rusais. Iš pradžių patys juos valdydami, o paskui Rusijos imperijos pavergti. A. Smetona vylėsi, kad lietuvių inteligentija sugebės taip pat sėkmingai apgaudinėti sovietų liaudies komisarus, kaip ir caro valdininkus.

Lemtingąjį 1939 m. rudenį savamokslis diplomatas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys slidžiai kaip ungurys išsisukinėjo nuo kelionių į Berlyną ir derybų su Vokietijos pareigūnais, kurie ragino lietuvius kuo greičiau atsiimti Vilnių, kol mieste dar nepasirodė priešakiniai rusų daliniai. J. Urbšys nuo gegužės mėnesio gydėsi Šveicarijoje, o grįžęs į Lietuvą rugpjūčio 29 d. išskubėjo į Kačerginę atostogauti. Prezidentui A. Smetonai teko išversti „amžino Lietuvos neutraliteto“ šalininką J. Urbšį iš pakaunės vasarnamio lovos, nes prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos tarptautinė padėtis komplikavosi ne dienomis, bet valandomis.

Grasinimų lietus

1939 m. rudens pradžioje į Lietuvą bėgo sovietų ir vokiečių sumuštos Lenkijos kariuomenės eiliniai, seržantai ir karininkai, prie demarkacijos linijos nenoriai atiduodavę mūsų kariams savo kardus, lenkiška Vilniaus karinė įgula kapituliavo. Tačiau sutriuškintos ir padalytos, apimtos valstybingumo konvulsijų Lenkijos vadovai, pasitraukę į Rumuniją, grasino Lietuvai, kad mūsų sausumos kariuomenės aprūpinimo daliniai su lauko virtuvėmis nebandytų žygiuoti pamaitinti badaujančių vilniečių, nors Vilnių nuo 1569 m. Liublino sutarties laikų net Varšuva laikė Lietuvos sostine, tik 1920 m. klastingai užgrobė.

1939 m. rugsėjį Didžiosios Britanijos pasiuntinys Kaune Tomas Hildebrandas Prestonas (Thom Hildebrand Preston) perspėjo A. Smetonos administraciją, kad turi savo  vyriausybės notą, skelbiančią karą Lietuvai, jeigu ši būtų ėjusi atsiimti „Lenkijos miestą Wilno“.

Koalicinė generolo Jono Černiaus Vyriausybė Vilniaus klausimu suskilo pusiau. Nežygiuoti į Vilnių ministrų kabinetas nusprendė vos vieno balso persvara.

Neteko pasitikėjimo

Dėl mūsų vadovybės neveiksnumo susirūpino net Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribentropas (Joachim von Ribbentrop). Apie gautą J. von Ribentropo kvietimą atvykti į Sopotą (Dancigą) J. Urbšys rugsėjo 22 d. nedelsdamas pranešė sovietų pasiuntiniui Kaune Nikolajui Pozdniakovui, šis žaibo greitumu pasiuntė šifruotą telegramą į Maskvą SSRS užsienio reikalų liaudies komisarui Viačeslavui Molotovui.

Jau rusams užgrobus Lietuvą, 1940 m. liepos 1-ąją, V. Molotovas atvirai pasipasakojo marionetinės liaudies vyriausybės vadovui prof. Vincui Krėvei-Mickevičiui, kad Kremlius 1939 m. lengviau atsiduso, kai Lietuva neteko vokiečių pasitikėjimo. Lietuvai tapus Vokietijos sąjungininke, rusai nebūtų rizikavę okupuoti „toli į rytus išsikišusio Vokietijos karinio placdarmo“ (mūsų šalies), nes 1939–1940 metais dar nebuvo pasirengę kariauti su vokiečiais.

Į Kremlių nevėlavo

1939 m. spalio 1 d. J. Urbšiui iš Maskvos atskriejo telegrama, raginanti spalio 3 d. prisistatyti V. Molotovui. J. von Ribentropo kvietimus pro ausis praleidęs Rusijos imperijos Čiugujevo karo mokyklos auklėtinis J. Urbšys šį kartą buvo klusniai punktualus, nevėlavo nė minutės. Iš Kremliaus grįžęs į Lietuvos pasiuntinybę Maskvoje J. Urbšys susmuko į fotelį, sudejavo, kad sovietų reikalavimai neįmanomi, ir graužėsi nepaklausęs  pasiuntinio Berlyne Kazio Škirpos, kurį šiandien stengiamasi ištrinti iš Lietuvos istorijos, patarimų „išnaudoti Vokietiją savo tikslams“.

Neišbandyta galimybė

Vokietijos archyvuose saugomi 1939 m. rugsėjo 20 d. Berlyne parašyti Vokietijos Reicho ir Lietuvos Respublikos gynybos sutarties metmenys. Šį projektą J. von Ribentropas ir ketino parodyti J. Urbšiui Sopote. Vokietija siūlė mūsų šaliai sudaryti karinę konvenciją, nepažeidžiančią Lietuvos nepriklausomybės. Jeigu tokia sutartis būtų pasirašyta 1939 m. kovą, gal Lietuva nebūtų praradusi nė Klaipėdos.

Raudonoji armija Vilnių užėmė 1939 m. rugsėjo 19 d., Seinus – rugsėjo 24 d., Suvalkus – rugsėjo pabaigoje. Ilgametis Lenkijos sąjungininkas Londonas Maskvai karo dėl to nepaskelbė. Suvalkus rusai atidavė vokiečiams spalio 12 d., iš Seinų išsikraustė spalio 13 d., o už Vilnių iš Lietuvos pareikalavo įsileisti iš pradžių 50 tūkst. raudonarmiečių, vėliau mielaširdingai sutiko sumažinti savo „ribotą  karinį kontingentą“ iki 20 tūkst. kareivių, kurie turėjo „iš vidaus“ prižiūrėti, kad 1940 m. birželio 15 d. Lietuva būtų sklandžiai okupuota.

Minkštesnė okupacija

1939– 1940 metais Lietuva bandė būti moralesnė net ir už Europos galinguosius – vokiečius, rusus, britus, prancūzus, kurie tuomet sąjungininkus keitė kaip pirštines, priklausomai nuo geopolitinių aplinkybių. O Lietuvos elitas, 20 metų skandavęs: „Ei pasauli, mes be Vilniaus nenurimsime!“, 1939 m. tik prisiekinėjo, kad „nedurs suklupusiai Lenkijai  į šoną dar ir lietuviško peilio“, kol svetimieji mėtė vienas kitam mūsų sostinę kaip karštą bulvę.

Dviejų grobikų 1939 m. rugsėjo 28-osios „draugystės ir sienų sutartis“ lietuvių tautą pasmerkė beveik penkiasdešimčiai sovietų okupacijos, žudynių, prievartinės žemės ūkio kolektyvizacijos, rusinimo ir tikinčiųjų persekiojimo metų. O Lietuvos žydus – tuščioms iliuzijoms, kad Stalinas juos apsaugos nuo holokausto. Jeigu Lietuva 1939 m. būtų tapusi nacionalsocialistinės Vokietijos protektoratu kaip Danija, Prezidentas A. Smetona nebūtų pabėgęs į užsienį, bet toliau vadovavęs šaliai kaip danų karalius Kristijonas X, o mūsų visuomenė, nekamuojama prisiminimų apie 1941 m. birželio tremčių siaubą, būtų išslapsčiusi daugiau žydų. Antrąjį pasaulinį karą išgyveno 90 proc. minkštąją vokiečių okupaciją patyrusios Danijos žydų.

O po karo Maskvai gal nebūtų pavykę atgaline data įtempti Lietuvos į SSRS.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi
  2. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  3. A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso
  4. A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai?
  5. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti
  6. A. Aleksandravičius. Lietuvos kaimų „krištolinės naktys“
  7. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  8. E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė
  9. A. Adamkovičiaus knyga „Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.)“
  10. EP apklausa: lietuviai geriau vertina padėtį ES negu savo šalyje
  11. Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi
  12. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  13. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  14. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  15. Č. Iškauskas. Žmogus, 40-yje kraštų garsinęs Lietuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. net abejoniu says:
    4 metai ago

    nėra, kad taip ir būtų buvę. Būtume gerbiama valstybė, o ne prostitutė.

    Atsakyti
    • !!! says:
      4 metai ago

      +++

      Atsakyti
  2. Tvankstas says:
    4 metai ago

    Antreipinė (alternatyvioji) istorija – kas būtų, jeigu būtų …
    Matau norą pabėgti nuo šių dienų tikrovės, už kurią esame atsakingi mes, šiandien gyvenantys, kuriantys, kalbantys, matau norą pabėgti nuo pelėsio taktika slenkančio Vilniaus krašto lenkinimo, matau norą pabėgti nuo QWX, norą pabėgti nuo plentvoliu einančios globalizacijos, genderizacijos, islamizacijos, atliekamų teisingų Open Society narių, oficialios katalikų bažnyčios.
    Mano supratimu, antreipinė istorija yra kuriama žmonių ant sofos, žaidžiančių mažąja dalimi patiems žinomų faktų, lyg Playstation futbolą lošiančių su puolėjais Messi ir C.Ronaldo.
    Šiandien galima žinoti daugybę faktų, kurie buvo neįmanoma žinoti 1939 ar 1940 m., kažkodėl nenorima palyginimui prisiminti bent dalį faktų, kas buvo, kai buvo susidėta su NSDAP Vokietija, prisiminkite nors Madjariją, jos istoriją su Užkarpate. Neabejoju, šiandien Lietuva būtų buvusi net ne Kauno Lietuva 1939 m. kovo 25 d. sienomis, bet būtume dar ir be Suvalkijos, kaip koridoriaus iš Baltarusijos į Karaliaučių, su Šventosios uostu žvejybiniams laiveliams.
    Mano didžiulė pagarba A. Smetonai, sugebėjusiam taip gerai išsilankstyti.
    Ar Lietuva galėjo likti neutrali valstybė II pasaulinio karo jukos katile ir sugebėti sau pieniškos sriubelės šaukštą išsivirti ?
    T. H. Vail Motter, The Persian Corridor and aid to Russia, Washington, 1952, chapter VIII, p.139-147 :
    “In 1938, after Munich, the Overseas Division of General Motors Corporation had foreseen the need for locating emergency vehicle assembly plants at strategic sites. Foreseeing also the likelihood that the closing of the Mediterranean to shipping would heighten the importance of the Persian Gulf, General Motors at that time submitted to the British War Office a recommendation to establish emergency assembly plants at or near Basra. After the invasion of Poland a year later, the company designed an emergency TUP assembly unit with a bolted structural framework on a poured concrete floor, to be housed under canvas or other temporary shelter. Equipped with cranes, tractors, trailers, and battery chargers, this plant would have a capacity of fifty trucks per each eight-hour shift. A single such plant could therefore turn out 1,300 trucks in a month of twenty-six working days on a one-shift basis. The significant saving of shipping space by overseas assembly of cased knocked-down vehicles recommended the assembly plant idea, and in May of 1941 the British Purchasing Commission bought four of these plants for shipment to the Middle East. It was thus through the arrangements made between General Motors and the British, and through the availability of trained General Motors personnel in India, that the company was selected to carry out the truck
    assembly operations undertaken by the Americans for the British in the Persian Gulf area.
    II pasaulinis karas su Vokietijos – SSSR karu buvo suplanuotas be Stalino planavimo, duodant tik pasiskeryčioti, snukį išmalti ir kvailiu liekant.”
    Galiu pridėti : ir be A.Hitlerio planavimo, abu juos verčiant kaip kumečius atlikti juodą kruviną darbą.
    Čia duodu ištrauką iš pasisakymo po : Dalius Stancikas. “Kaip lietuviai suvokė getus”, tiesos lt.
    Gal baikime svaigti su antreipine istorija iš II pasaulinio karo, žinokime pirma tikruosius faktus, bet ne ‘fake news’ iš ešelonų makulatūros, niektauza lyg povo plunksnomis savo išminčių skrybėles apkaišydami.
    Gerbkime savo valstybės vyrus, sunkią valandą savo gyvybių kaina leidusiems būti Lietuvai su šiandieninėmis sienomis.

    Atsakyti
    • jo says:
      4 metai ago

      siaubas… pilstai kliedesius ir juos argumentuoji savo neabejojimu („Neabejoju, šiandien Lietuva būtų buvusi net ne Kauno Lietuva 1939 m. kovo 25 d. sienomis, bet būtume dar ir be Suvalkijos“). O čia niekas nesiekia šiuo straipsniu nuo kitų svarbių klausimų pabėgti.

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      4 metai ago

      jo – kiek suprantu, tai tie keli pateikti faktai griauna visą paties II pasaulinio karo ‘teisingą supratimą iš teisingų knygų’. Saviapgaulė yra malonus užsiėmimas, būti ‘prie chebros’.

      Atsakyti
  3. Algirdas says:
    4 metai ago

    Siaubingų nesusipratimų,praradimų seka,argi bent kas nors galėjo numanyti patį baisiausią Lietuvos žlugimo scenarijų? Rusai sunaikino valstybę,visą tautos žiedą,išdalino mūsų etnines žemes ir dar 50 metų naikino išlikusius tautiškai mąstančius tautos likučius. Gal dėlto Urbšio nesunaikino iš karto,kaip kitus. Dabar ,po šitiekmetų ir Europos permainų,atrodo,kad reikėjo elgtis taip ,o kas numanė tada? Labai skaudu ir gaila. Išvada ,kaip ir per šimtmečius,ta pati- su jokiais slavais, niekada ne pakeliui- tik pragaištis laukia. Štai jau 30 Nepriklausomybės metų galuojamės su slavų valdymo pasekmėmis.

    Atsakyti
  4. kaunietė says:
    4 metai ago

    Pritariu autoriaus mintims.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    4 metai ago

    Kyla klausimas, kas Smetona per Prezidentas buvo, jeigu jo ministras J. Urbšys gavus Rybentropo kvietimą 1939 m. rugsėjo 22 d. susitikti Sopote (o tai buvo lenties momentas), nevyksta susitikti, o apie tai raportuoja Rusijos pasiuntiniui. Nejaugi tai galėjo įvykti be Smetonos sprendimo, apie tai autorius nutyli. Arba vėl autoriaus rašoma, kad Lietuvos elitas 1939 m. rugsėjo mėnesį prisiekinėjo, kad „nedurs suklupusiai Lenkijai į šoną dar ir lietuviško peilio“. Bet juk kaip čia galima vadinti “dūrimu”, kai iš okupanto atsiimi savo teritorijas. Taigi autorius vėl “išsuka” nepasakydamas …, o kurgi buvo Prezidentas. Taip apie Smetonos valdymą, jį popindamas, autorius nieko ir nepasako. Tad, nejaugi dar ir dabar Lietuva autoriui yra Smetonos valdoma ?!…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

KAM kvies pakeliauti „Karinio Vilniaus“ takais

2023 03 06
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Klausimėlis apie Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
  • Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 30
0
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuvos ir Ukrainos infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos Lenkijoje pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje. Šį ketvirtadienį pasirašytu dokumentu...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
74
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Klausimėlis apie Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video)

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai