Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2017 05 14 23:23
3
JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.
JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti tiesioginiai kalantinių liudininkai ir istorikai tvirtino, kad Kauno pavasaris buvo 1944–1953 metų partizaninio karo tęsinys kitomis priemonėmis, o tą sukilimą vadinant, kaip dabar įprasta, „hipių (lietuviškai – valkatų) revoliucija“, skaudžiai įžeidžiami vaikinai ir merginos, iš Kauno gamyklų cechų, Žemės ūkio, Veterinarijos akademijų, Politechnikos instituto auditorijų, vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių su trispalvėmis išėję į gatves priminti pasauliui, kad Lietuva neteisėtai įgrūsta į Sovietų Sąjungą, 1972-aisiais pompastiškai šventusią savo įkūrimo 50-metį.

Sovietams kantrybės užteko neilgam

Pasak Kauno politechnikos instituto, dabar – Technologijos universiteto (KTU), ilgamečio vyriausiojo fotografo, kino operatoriaus, laikraščio „Studijų aidai“ fotokorespondento Jono Klėmano, tik iš pradžių Kauno pavasaris atrodė taip idiliškai, kaip vaizduojama KGB agentų ir bendradarbių darytose nuotraukose, kurios šiais laikais kabo įvairiose R. Kalantos „gyvajam deglui“ atminti rengiamose parodose ir konferencijose.

„Jau pirmosios sukilimo dienos, gegužės 18-osios, vakare Laisvės alėjoje ir aplinkinėse gatvėse pasirodė sovietų kareiviai, apsivilkę „šimtasiūlėmis“ striukėmis (vatinukais), tiesiai ant jų susijuosę diržus, užsidėję šalmus ir pasiėmę gumines lazdas daužyti lietuviams per galvas. Prie Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vidaus reikalų (milicijos) valdybos ir vietinio KGB pastato (V. Lenino ( dabar Vytauto) prospektas 91 numeris) išsirikiavęs rusų kareivių būrys buvo ginkluotas „kalašnikovo“ automatais“, – kiek tada spėjo pamatyti, „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Kauno sukilimo liudininkas J. Klėmanas.

Miesto centre vyko revoliucija

Tuo metu fotografui buvo 20 metų. „Apie R. Kalantos susideginimą sužinojau tik iš draugų pasakojimų. O gegužės 18-ąją man teko filmuoti vienoje gamykloje. Atėjus pertraukai, apie 12 val., darbuotojai susijaudinę klausė manęs: ar eisite į Romo laidotuves – valdžia nusprendė tyliai, slapta palaidoti susideginusį vaikiną, kad visuomenė negalėtų padėti gėlių ant jo kapo. Mums paskambino iš LSSR mokslų akademijos fizikinių techninių energetikos problemų instituto (Laisvės al. 53, dabar ten įsikūrę Vytauto Didžiojo universiteto padaliniai) ir paragino: greičiau varykite į centrinę miesto gatvę – čia vyksta revoliucija! Bepigu energetikams buvo iš balkonų stebėti, kaip jaunimas grumiasi su rusų kareiviais ir milicininkais. Bet greitai KGB visus „nukėlė“ ir nuo palangių…“ – prisiminė J. Klėmanas.

Nukentėjo dėl profesijos

Per 45 metus nebuvo išryškinta ir parodyta visuomenei daugiau, įvairesnių, tikroviškesnių nuotraukų apie tą galingą lietuvių protestą prieš sovietų okupaciją, nors tokį istorinį reiškinį tikrai ne vienas kaunietis ir miesto svečias turėjo slapta fotografuoti.

„Sovietai ypač persekiojo tuos, kurie galėjo fotografuoti ir filmuoti kalantines. Daugelis net nukentėjo dėl savo profesijos. Tarp jų – ir garsus fotomenininkas Romualdas Požerskis, iki šiol nenorintis pasakoti, kodėl KGB per kiekvienas kalantinių metines iškrėsdavo jo namus ir savaitei uždarydavo į SSRS kariuomenės ligoninę Vytauto prospekte“, – tvirtino fotografas J. Klėmanas.

Nevaidino didvyrio

Sovietai bijojo ir siuto net numalšinę kalantines, išardę barikadas. Jau po demonstracijų J. Klėmanui irgi teko paragauti „bananų“. „Norėjau patekti į „Pasakos“ barą. Įėjau į tarpuvartę prie „Žinijos“ draugijos pastato (dabar ten ir Šaulių sąjungos būstinė). Pajutau stiprų smūgį į pečius. Nežinau, kas trenkė – rusų kareivis, milicininkas ar koks komjaunuolis draugovininkas, tomis dienomis pasijutęs visagaliu Kauno viešpačiu. Tuomet jie tykodavo aukų aplink Laisvės alėją esančių namų kiemuose, mušdavo visus „įtartinus“ ir veždavo į KGB rūsius. Neatsigręžiau į savo skriaudikus. Nevaidinau didvyrio. Skubiai pasišalinau“, – prisipažino KTU veteranas J. Klėmanas.

Neseniai sukurtas lietuviškas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, nukeliantis į 1972 m. Kauną. J. Klėmanas nesiryžta spręsti, ar tas filmas skrupulingai atkūrė anų laikų atmosferą, sovietmečio Lietuvos visuomenės nuotaikas ir siekius. „Nemačiau šios juostos. Iš principo nežiūriu lietuviško kino“, – sakė J. Klėmanas, bet nepatikslino kodėl. Kultūrologai teigia, kad lietuviško dokumentinio ir vaidybinio kino režisieriams istorinės temos – neįkandamas riešutas.

Namų šeimininkės – hipės?

„Bet „Emilija iš Laisvės alėjos“, nepaisant filmo trūkumų, sužadino didesnį susidomėjimą Kauno pavasariu, kuris dažniausiai probėgšmiais prisimenamas tik gegužės antrąją savaitę“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto Pasaulio istorijos katedros asistentas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas Mindaugas Nefas.

Šiandien retai išgirsi, kad 1972 m. Kauno pavasaris buvo lietuvių sukilimas prieš rusų pavergėjus iškėlus trispalves ir giedant Vinco Kudirkos Tautišką giesmę. Kalantinės dažniausiai vadinamos „hipių maištu“. Taip rašo daugelis žurnalistų, istorikų, rodo dokumentinių filmų režisieriai. „Tomis dienomis R. Kalantos susideginimo vietoje mačiau jaunų merginų audėjų iš tekstilės fabriko, pagyvenusių kauniečių namų šeimininkių. Kokios jos hipės?!“ – nesutiko 1972 m. Kauno pavasario liudininkas J. Klėmanas.

Kažkoks  rytietiškas Vudstokas…

Anot M. Nefo, 1972-ųjų sukilimo varomoji jėga buvo jaunimas. „Vieni – dėl suvaržytos saviraiškos laisvės nepatenkinti hipiai, kitų tėvai, seneliai buvo partizanai, todėl tokie jaunuoliai kalantines laikė partizaninio karo tęsiniu kitomis priemonėmis. Šie veiksniai visi kartu sukėlė antisovietines nuotaikas, kalantinių dalyviai reikalavo ne duonos ir žaidimų, bet laisvės“, – aiškino istorikas M. Nefas.

Lietuva pralaimi informacinį karą Kremliui, nes kartoja rusų propagandos primestą požiūrį, kad Kauno sukilimas buvo kažkoks rytietiškas Vudstokas. Sovietų prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojai 1972 m. net išskyrė kalantinių bylą – tuos, kurie „skandavo tautinę nesantaiką kurstančius šūkius ir traukė nacionalistines dainas“, teisė slaptai, o nacionalistų suklaidintus gėlių vaikus ir šiaip „lengvatikius“ – viešai.

Pamirštamas geopolitinis kontekstas

Šiais laikais, minint kalantines, pamirštamas 1972-ųjų tarptautinis kontekstas – tada JAV prezidentas (Ričardas Niksonas (Richard Nixon) pirmą kartą istorijoje atskrido į Maskvą, vyko Amerikos vadovo ir Kongreso rinkimų kampanija, JAV Atstovų rūmų ir Senato nariai lygino R. Kalantą su Jungtinių Valstijų didvyriu, teisininku  Patriku Henriu (Patrick Henry), kuris 1775 m. pasakė Amerikos kolonijas valdžiusiems britams: „Give me liberty or give me death!“ („Leiskite gyventi laisvai arba nužudykite!“), lietuvių išeiviai už Atlanto bandė ta proga dar kartą atkreipti Baltųjų rūmų dėmesį į Lietuvos okupaciją.

„Kauno sukilimas nepakeitė Vašingtono „taikaus sambūvio“ su Maskva politikos. R. Kalantos susideginimas ir barikados Laisvės alėjoje buvo tik vienas nedidelis to meto geopolitikos epizodas. Tačiau mums Kauno pavasaris labai svarbus – juk vaikinai ir merginos, kurių sąmonę uoliai apdorojo sovietinė mokykla, komjaunimas, atmetė tai, ką jiems į galvas kalė Maskva su vietiniais kolaborantais, ir pareikalavo Lietuvos nepriklausomybės, nors jos net nebuvo matę!“ – apibendrino istorikas ir istorijos dėstytojas M. Nefas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)
  2. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  3. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai?
  4. A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune
  5. Kaune įvyks R.Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa“
  6. Žaliakalnyje atidengtas A.Ramanausko-Vanago atminimui skirtas žymuo (nuotraukos)
  7. E.Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video)
  8. Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 42-osios metinės
  9. Paaiškėjo, kodėl kino režisierius D. Ulvydas ieškojo sovietmečio nuotraukose įamžintų žmonių (nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Algirdas Rimaitis says:
    4 m. ago

    Aš manau,kad Romas neatsitiktinai pasirinko susideginimo vietą, mat apie du metus, miesto sode rinkdavosi siaura jaunuolių grupė, vadinama “company”, kurią praeiviai vadino hipių vardu. Aš būdavau jų tarpe,jie mano draugai.Ne kiekvienas galėjo prieiti ir atsisėsti šalia,nes dėl kgb vykdyto sekimo,mes vengėme nepažįstamų.Romas,deja nebuvo vienas iš mūsų. Šios tragedijos pasekoje, aš buvau pašalintas iš KPI, dauguma kitų patyrė įvairių negandų, milicija tiesiog medžiojo gatvėse, prie namų, tam,kad prievarta nukirptu’ plaukus ,keli atsidūrė psichiatrinėje… Po revoliucinių įvykių, Laisvės Alėjoje vaikštinėjo saugumiečiai ir neleido eiti daugiau kaip dviems suaugusiems kartu…

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    4 m. ago

    Atvažiavome į Panerių gatvę 14 val. Kiek mačiau, gatvėje buvo vien tik moksleiviai. Minioje iškart sužinojome, kad Romą palaidojo prieš kelias valandas. Nežinojome kur palaidojo. Greitai apsisprendėme eiti į Miesto sodą, kur Romas susidegino. Paskutiniai atvykome, tai apsisukus atsidūrėme eisenos penktoje eilėje nuo priekio. Niekas mums netrukdė žygiuoti. Už Vilijampolės tilto stovėjo kareivių sunkvežimiai (vėliau apžiūrėjau kitus kareivių sunkvežimius iš laiptinių viršaus – ginklai buvo suguldyti ant sunkvežimių grindų). Manau ne aš vienas išsigandau, kad kareiviai nepastotų kelio ant tilto, nes už nugaros būtų spustelėjusi kelių tūkstančių moksleivių minia. Visur stoviniavo milicininkai (mili- reiškia, kad sukarinta tarnyba – įsakymai vykdomi besąlygiškai), bet netrukdė žygiuoti. Miesto sode išbuvome iki 16-17 val. Stovėjo taip pat ir milicininkų grandinė. Ypatingų kalbų ar išsišokimų nebuvo, tad išsiskirstėme taikiai. Grįžtant sutikome savo mokyklos (21 vidurinės) mokytojus, kurie buvo, manau, kad atrinktų savo mokinius. Visiems buvo aišku iš kur grįžtame. Po mūsų, apie 18 val., pradėjo rinktis Miesto sode dirbantis jaunimas, ir prasidėjo susidūrimai su milicininkais, kurie truko tris dienas. Važiavome su draugais pažiūrėti, muštis, kaip vyresni, nesimušėme – bėgiojome nuo milicininkų, akmenis mėtėme. Kam kliuvo ‘bananų’, kam nekliuvo. Gavau tik vieną smūgį, kai bėgau iš Radijo prekių parduotuvės (ilga tokia buvo už Muzikinio teatro), kad nesučiuptų.
    Vakar ryte padėjau Miesto sode gėlytes Romui. Nedaug jų buvo. Turbūt kiti vėliau atvažiavo Romą pagerbti.

    Atsakyti
  3. Alantas says:
    4 m. ago

    Puikus straipsnis, pradedantis atskleisti tikrąją tiesą, teisingai pastebima, kad okupantų melai apie “hipius” veikia iki dabar

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

2021 02 28
Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

2021 02 27
Kaunas | lrv.lt nuotr.

Kauno savivaldybė ketina naikinti mero pavaduotojo pareigybę, tam pritaria ne visi

2021 02 22
Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

G. Labanauskas. Kauniečiai, Ąžuolyną asfaltui kertantys…

2021 02 17
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

2021 02 15
Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų

Surengtas bendras Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdis dėl Ąžuolyne numatytos automobilių aikštelės (tiesioginė transliacija)

2021 02 10
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

2021 02 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • - NSTA.lt apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Radau priežastį apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1768; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1126; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 892; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 814; komentarų: 48
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 797; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 738; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.

Kaune ties Ugniakuro gatve baigti požeminio tunelio pėstiesiems po geležinkeliu įrengimo darbai. Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovskio, nuo...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

by Kristina Aleknaitė
2021 02 28
0
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

„Bonjour, Kaunas“, – drauge su ateinančiu pavasariu visą kovo mėnesį kauniečius sveikins jau papročiu tampantis Frankofonijos renginių ciklas. Dėl karantino...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • - NSTA.lt apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Radau priežastį apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Įdomus dalykas apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
Kitas straipsnis
Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos

Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai