Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2017-05-14 23:23:20
3
JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.
JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti tiesioginiai kalantinių liudininkai ir istorikai tvirtino, kad Kauno pavasaris buvo 1944–1953 metų partizaninio karo tęsinys kitomis priemonėmis, o tą sukilimą vadinant, kaip dabar įprasta, „hipių (lietuviškai – valkatų) revoliucija“, skaudžiai įžeidžiami vaikinai ir merginos, iš Kauno gamyklų cechų, Žemės ūkio, Veterinarijos akademijų, Politechnikos instituto auditorijų, vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių su trispalvėmis išėję į gatves priminti pasauliui, kad Lietuva neteisėtai įgrūsta į Sovietų Sąjungą, 1972-aisiais pompastiškai šventusią savo įkūrimo 50-metį.

Sovietams kantrybės užteko neilgam

Pasak Kauno politechnikos instituto, dabar – Technologijos universiteto (KTU), ilgamečio vyriausiojo fotografo, kino operatoriaus, laikraščio „Studijų aidai“ fotokorespondento Jono Klėmano, tik iš pradžių Kauno pavasaris atrodė taip idiliškai, kaip vaizduojama KGB agentų ir bendradarbių darytose nuotraukose, kurios šiais laikais kabo įvairiose R. Kalantos „gyvajam deglui“ atminti rengiamose parodose ir konferencijose.

„Jau pirmosios sukilimo dienos, gegužės 18-osios, vakare Laisvės alėjoje ir aplinkinėse gatvėse pasirodė sovietų kareiviai, apsivilkę „šimtasiūlėmis“ striukėmis (vatinukais), tiesiai ant jų susijuosę diržus, užsidėję šalmus ir pasiėmę gumines lazdas daužyti lietuviams per galvas. Prie Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vidaus reikalų (milicijos) valdybos ir vietinio KGB pastato (V. Lenino ( dabar Vytauto) prospektas 91 numeris) išsirikiavęs rusų kareivių būrys buvo ginkluotas „kalašnikovo“ automatais“, – kiek tada spėjo pamatyti, „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Kauno sukilimo liudininkas J. Klėmanas.

Miesto centre vyko revoliucija

Tuo metu fotografui buvo 20 metų. „Apie R. Kalantos susideginimą sužinojau tik iš draugų pasakojimų. O gegužės 18-ąją man teko filmuoti vienoje gamykloje. Atėjus pertraukai, apie 12 val., darbuotojai susijaudinę klausė manęs: ar eisite į Romo laidotuves – valdžia nusprendė tyliai, slapta palaidoti susideginusį vaikiną, kad visuomenė negalėtų padėti gėlių ant jo kapo. Mums paskambino iš LSSR mokslų akademijos fizikinių techninių energetikos problemų instituto (Laisvės al. 53, dabar ten įsikūrę Vytauto Didžiojo universiteto padaliniai) ir paragino: greičiau varykite į centrinę miesto gatvę – čia vyksta revoliucija! Bepigu energetikams buvo iš balkonų stebėti, kaip jaunimas grumiasi su rusų kareiviais ir milicininkais. Bet greitai KGB visus „nukėlė“ ir nuo palangių…“ – prisiminė J. Klėmanas.

Nukentėjo dėl profesijos

Per 45 metus nebuvo išryškinta ir parodyta visuomenei daugiau, įvairesnių, tikroviškesnių nuotraukų apie tą galingą lietuvių protestą prieš sovietų okupaciją, nors tokį istorinį reiškinį tikrai ne vienas kaunietis ir miesto svečias turėjo slapta fotografuoti.

„Sovietai ypač persekiojo tuos, kurie galėjo fotografuoti ir filmuoti kalantines. Daugelis net nukentėjo dėl savo profesijos. Tarp jų – ir garsus fotomenininkas Romualdas Požerskis, iki šiol nenorintis pasakoti, kodėl KGB per kiekvienas kalantinių metines iškrėsdavo jo namus ir savaitei uždarydavo į SSRS kariuomenės ligoninę Vytauto prospekte“, – tvirtino fotografas J. Klėmanas.

Nevaidino didvyrio

Sovietai bijojo ir siuto net numalšinę kalantines, išardę barikadas. Jau po demonstracijų J. Klėmanui irgi teko paragauti „bananų“. „Norėjau patekti į „Pasakos“ barą. Įėjau į tarpuvartę prie „Žinijos“ draugijos pastato (dabar ten ir Šaulių sąjungos būstinė). Pajutau stiprų smūgį į pečius. Nežinau, kas trenkė – rusų kareivis, milicininkas ar koks komjaunuolis draugovininkas, tomis dienomis pasijutęs visagaliu Kauno viešpačiu. Tuomet jie tykodavo aukų aplink Laisvės alėją esančių namų kiemuose, mušdavo visus „įtartinus“ ir veždavo į KGB rūsius. Neatsigręžiau į savo skriaudikus. Nevaidinau didvyrio. Skubiai pasišalinau“, – prisipažino KTU veteranas J. Klėmanas.

Neseniai sukurtas lietuviškas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, nukeliantis į 1972 m. Kauną. J. Klėmanas nesiryžta spręsti, ar tas filmas skrupulingai atkūrė anų laikų atmosferą, sovietmečio Lietuvos visuomenės nuotaikas ir siekius. „Nemačiau šios juostos. Iš principo nežiūriu lietuviško kino“, – sakė J. Klėmanas, bet nepatikslino kodėl. Kultūrologai teigia, kad lietuviško dokumentinio ir vaidybinio kino režisieriams istorinės temos – neįkandamas riešutas.

Namų šeimininkės – hipės?

„Bet „Emilija iš Laisvės alėjos“, nepaisant filmo trūkumų, sužadino didesnį susidomėjimą Kauno pavasariu, kuris dažniausiai probėgšmiais prisimenamas tik gegužės antrąją savaitę“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto Pasaulio istorijos katedros asistentas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas Mindaugas Nefas.

Šiandien retai išgirsi, kad 1972 m. Kauno pavasaris buvo lietuvių sukilimas prieš rusų pavergėjus iškėlus trispalves ir giedant Vinco Kudirkos Tautišką giesmę. Kalantinės dažniausiai vadinamos „hipių maištu“. Taip rašo daugelis žurnalistų, istorikų, rodo dokumentinių filmų režisieriai. „Tomis dienomis R. Kalantos susideginimo vietoje mačiau jaunų merginų audėjų iš tekstilės fabriko, pagyvenusių kauniečių namų šeimininkių. Kokios jos hipės?!“ – nesutiko 1972 m. Kauno pavasario liudininkas J. Klėmanas.

Kažkoks  rytietiškas Vudstokas…

Anot M. Nefo, 1972-ųjų sukilimo varomoji jėga buvo jaunimas. „Vieni – dėl suvaržytos saviraiškos laisvės nepatenkinti hipiai, kitų tėvai, seneliai buvo partizanai, todėl tokie jaunuoliai kalantines laikė partizaninio karo tęsiniu kitomis priemonėmis. Šie veiksniai visi kartu sukėlė antisovietines nuotaikas, kalantinių dalyviai reikalavo ne duonos ir žaidimų, bet laisvės“, – aiškino istorikas M. Nefas.

Lietuva pralaimi informacinį karą Kremliui, nes kartoja rusų propagandos primestą požiūrį, kad Kauno sukilimas buvo kažkoks rytietiškas Vudstokas. Sovietų prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojai 1972 m. net išskyrė kalantinių bylą – tuos, kurie „skandavo tautinę nesantaiką kurstančius šūkius ir traukė nacionalistines dainas“, teisė slaptai, o nacionalistų suklaidintus gėlių vaikus ir šiaip „lengvatikius“ – viešai.

Pamirštamas geopolitinis kontekstas

Šiais laikais, minint kalantines, pamirštamas 1972-ųjų tarptautinis kontekstas – tada JAV prezidentas (Ričardas Niksonas (Richard Nixon) pirmą kartą istorijoje atskrido į Maskvą, vyko Amerikos vadovo ir Kongreso rinkimų kampanija, JAV Atstovų rūmų ir Senato nariai lygino R. Kalantą su Jungtinių Valstijų didvyriu, teisininku  Patriku Henriu (Patrick Henry), kuris 1775 m. pasakė Amerikos kolonijas valdžiusiems britams: „Give me liberty or give me death!“ („Leiskite gyventi laisvai arba nužudykite!“), lietuvių išeiviai už Atlanto bandė ta proga dar kartą atkreipti Baltųjų rūmų dėmesį į Lietuvos okupaciją.

„Kauno sukilimas nepakeitė Vašingtono „taikaus sambūvio“ su Maskva politikos. R. Kalantos susideginimas ir barikados Laisvės alėjoje buvo tik vienas nedidelis to meto geopolitikos epizodas. Tačiau mums Kauno pavasaris labai svarbus – juk vaikinai ir merginos, kurių sąmonę uoliai apdorojo sovietinė mokykla, komjaunimas, atmetė tai, ką jiems į galvas kalė Maskva su vietiniais kolaborantais, ir pareikalavo Lietuvos nepriklausomybės, nors jos net nebuvo matę!“ – apibendrino istorikas ir istorijos dėstytojas M. Nefas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)
  2. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  3. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai?
  4. A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune
  5. Kaune įvyks R.Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa“
  6. Žaliakalnyje atidengtas A.Ramanausko-Vanago atminimui skirtas žymuo (nuotraukos)
  7. E. Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video)
  8. Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 42-osios metinės
  9. Paaiškėjo, kodėl kino režisierius D. Ulvydas ieškojo sovietmečio nuotraukose įamžintų žmonių (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Algirdas Rimaitis says:
    6 metai ago

    Aš manau,kad Romas neatsitiktinai pasirinko susideginimo vietą, mat apie du metus, miesto sode rinkdavosi siaura jaunuolių grupė, vadinama “company”, kurią praeiviai vadino hipių vardu. Aš būdavau jų tarpe,jie mano draugai.Ne kiekvienas galėjo prieiti ir atsisėsti šalia,nes dėl kgb vykdyto sekimo,mes vengėme nepažįstamų.Romas,deja nebuvo vienas iš mūsų. Šios tragedijos pasekoje, aš buvau pašalintas iš KPI, dauguma kitų patyrė įvairių negandų, milicija tiesiog medžiojo gatvėse, prie namų, tam,kad prievarta nukirptu’ plaukus ,keli atsidūrė psichiatrinėje… Po revoliucinių įvykių, Laisvės Alėjoje vaikštinėjo saugumiečiai ir neleido eiti daugiau kaip dviems suaugusiems kartu…

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    6 metai ago

    Atvažiavome į Panerių gatvę 14 val. Kiek mačiau, gatvėje buvo vien tik moksleiviai. Minioje iškart sužinojome, kad Romą palaidojo prieš kelias valandas. Nežinojome kur palaidojo. Greitai apsisprendėme eiti į Miesto sodą, kur Romas susidegino. Paskutiniai atvykome, tai apsisukus atsidūrėme eisenos penktoje eilėje nuo priekio. Niekas mums netrukdė žygiuoti. Už Vilijampolės tilto stovėjo kareivių sunkvežimiai (vėliau apžiūrėjau kitus kareivių sunkvežimius iš laiptinių viršaus – ginklai buvo suguldyti ant sunkvežimių grindų). Manau ne aš vienas išsigandau, kad kareiviai nepastotų kelio ant tilto, nes už nugaros būtų spustelėjusi kelių tūkstančių moksleivių minia. Visur stoviniavo milicininkai (mili- reiškia, kad sukarinta tarnyba – įsakymai vykdomi besąlygiškai), bet netrukdė žygiuoti. Miesto sode išbuvome iki 16-17 val. Stovėjo taip pat ir milicininkų grandinė. Ypatingų kalbų ar išsišokimų nebuvo, tad išsiskirstėme taikiai. Grįžtant sutikome savo mokyklos (21 vidurinės) mokytojus, kurie buvo, manau, kad atrinktų savo mokinius. Visiems buvo aišku iš kur grįžtame. Po mūsų, apie 18 val., pradėjo rinktis Miesto sode dirbantis jaunimas, ir prasidėjo susidūrimai su milicininkais, kurie truko tris dienas. Važiavome su draugais pažiūrėti, muštis, kaip vyresni, nesimušėme – bėgiojome nuo milicininkų, akmenis mėtėme. Kam kliuvo ‘bananų’, kam nekliuvo. Gavau tik vieną smūgį, kai bėgau iš Radijo prekių parduotuvės (ilga tokia buvo už Muzikinio teatro), kad nesučiuptų.
    Vakar ryte padėjau Miesto sode gėlytes Romui. Nedaug jų buvo. Turbūt kiti vėliau atvažiavo Romą pagerbti.

    Atsakyti
  3. Alantas says:
    6 metai ago

    Puikus straipsnis, pradedantis atskleisti tikrąją tiesą, teisingai pastebima, kad okupantų melai apie “hipius” veikia iki dabar

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokykla | kaunas.lt nuotr.

Prasideda registracija į Kauno mokyklas

2023 03 13
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Vilniuje ir Kaune mažėja šilumos kainos

2023 03 10
Daugiabučiai | kaunas.lt nuotr.

Kaunas „imsis“ sovietinių daugiabučių

2023 03 03
Šildymas | am.lt nuotr.

Šiluma kauniečiams ir toliau pinga

2023 03 03
Edvardas Šiugžda | A. Kaminsko nuotr.

Mirė sąjūdininkas, ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

2023 03 02
Kaunas, Taikos prospektas | kaunas.lt nuotr.

Skaudžių nelaimių Kaune – mažiausiai per 20 metų

2023 02 26
Romo Kalantos paminklas Čikagos kapinėse | E. Lukoševičiaus nuotr.

Minime laisvės šauklio Romo Kalantos 70 metų gimimo sukaktį

2023 02 23
Knygų mugė 2023 | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

LGGRTC pristatys leidinius Vilniaus knygų mugėje

2023 02 23
Sutarties pasirašymas | kaunas.lt nuotr.

Kauno savivaldybės glaudžiau bendradarbiaus

2023 02 22
Kelių tvarkymas | kaunas.lt nuotr.

Kelių projektams Kaune – beveik 5 mln. eurų

2023 02 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Rinkimai | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimuose aktyviausi – 65-74 m. žmonės

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“
  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės
  • Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda registracija į Kauno mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2023 03 13
0
Mokykla | kaunas.lt nuotr.

Nuo kovo 15 dienos prasidės vaikų registracija į Kauno miesto priešmokyklines ir vidurinio ugdymo programas 2023–2024 metams. Priėmimo į mokyklas...

Skaityti toliau

Vilniuje ir Kaune mažėja šilumos kainos

by Ditė Česėkaitė
2023 03 10
0
Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Kovo mėnesį „Kauno energijos“ klientai už suvartotą miesto šilumos kilovatvalandę mokės mažiausiai šį šildymo sezoną. Kilovatvalandės kaina kovą siekia 7,21...

Skaityti toliau

Kaunas „imsis“ sovietinių daugiabučių

by Ditė Česėkaitė
2023 03 03
0
Daugiabučiai | kaunas.lt nuotr.

Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje lėtai vykstantis tokių namų atnaujinimas ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Bartas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • labai galimai apie Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023
  • ve gelei apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
Kitas straipsnis
Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos

Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai