Sekmadienis, 29 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2017 05 14 23:23
3
JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.
JAV lietuviams 1974 metais nepatiko, kad  Lietuvos patriotas Romas Kalanta buvo lyginamas su Vakarų „hipiais“, kuriuos sovietų lyderis Leonidas Brežnevas 1973 m. išleistoje knygoje „Lenininiu kursu“ pavadino kapitalizmo griovėjais | Archyvinė nuotr.

Tos pačios šešios ar septynios nuotraukos iš KGB archyvų, kuriomis ketvirtį amžiaus paprastai iliustruojami visi straipsniai apie 1972 m. gegužės 14-ąją dėl Lietuvos laisvės susideginusį Romą Kalantą ir po jo laidotuvių prasidėjusį Kauno pavasarį, neatspindi to sukilimo dramatizmo. Nuotraukose matome tik linksmus, atrodo, net šiek tiek įkaušusius, Laisvės alėja šokių žingsniu einančius jaunuolius, sovietų milicininkų nugaras, o rusų kariuomenės sunkvežimių „Ural-375“, įsirėžusių į sukilėlių barikadas, joks fotoobjektyvas, nei valdiškas, nei slaptas, kažkodėl neužfiksavo.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti tiesioginiai kalantinių liudininkai ir istorikai tvirtino, kad Kauno pavasaris buvo 1944–1953 metų partizaninio karo tęsinys kitomis priemonėmis, o tą sukilimą vadinant, kaip dabar įprasta, „hipių (lietuviškai – valkatų) revoliucija“, skaudžiai įžeidžiami vaikinai ir merginos, iš Kauno gamyklų cechų, Žemės ūkio, Veterinarijos akademijų, Politechnikos instituto auditorijų, vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių su trispalvėmis išėję į gatves priminti pasauliui, kad Lietuva neteisėtai įgrūsta į Sovietų Sąjungą, 1972-aisiais pompastiškai šventusią savo įkūrimo 50-metį.

Sovietams kantrybės užteko neilgam

Pasak Kauno politechnikos instituto, dabar – Technologijos universiteto (KTU), ilgamečio vyriausiojo fotografo, kino operatoriaus, laikraščio „Studijų aidai“ fotokorespondento Jono Klėmano, tik iš pradžių Kauno pavasaris atrodė taip idiliškai, kaip vaizduojama KGB agentų ir bendradarbių darytose nuotraukose, kurios šiais laikais kabo įvairiose R. Kalantos „gyvajam deglui“ atminti rengiamose parodose ir konferencijose.

„Jau pirmosios sukilimo dienos, gegužės 18-osios, vakare Laisvės alėjoje ir aplinkinėse gatvėse pasirodė sovietų kareiviai, apsivilkę „šimtasiūlėmis“ striukėmis (vatinukais), tiesiai ant jų susijuosę diržus, užsidėję šalmus ir pasiėmę gumines lazdas daužyti lietuviams per galvas. Prie Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vidaus reikalų (milicijos) valdybos ir vietinio KGB pastato (V. Lenino ( dabar Vytauto) prospektas 91 numeris) išsirikiavęs rusų kareivių būrys buvo ginkluotas „kalašnikovo“ automatais“, – kiek tada spėjo pamatyti, „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Kauno sukilimo liudininkas J. Klėmanas.

Miesto centre vyko revoliucija

Tuo metu fotografui buvo 20 metų. „Apie R. Kalantos susideginimą sužinojau tik iš draugų pasakojimų. O gegužės 18-ąją man teko filmuoti vienoje gamykloje. Atėjus pertraukai, apie 12 val., darbuotojai susijaudinę klausė manęs: ar eisite į Romo laidotuves – valdžia nusprendė tyliai, slapta palaidoti susideginusį vaikiną, kad visuomenė negalėtų padėti gėlių ant jo kapo. Mums paskambino iš LSSR mokslų akademijos fizikinių techninių energetikos problemų instituto (Laisvės al. 53, dabar ten įsikūrę Vytauto Didžiojo universiteto padaliniai) ir paragino: greičiau varykite į centrinę miesto gatvę – čia vyksta revoliucija! Bepigu energetikams buvo iš balkonų stebėti, kaip jaunimas grumiasi su rusų kareiviais ir milicininkais. Bet greitai KGB visus „nukėlė“ ir nuo palangių…“ – prisiminė J. Klėmanas.

Nukentėjo dėl profesijos

Per 45 metus nebuvo išryškinta ir parodyta visuomenei daugiau, įvairesnių, tikroviškesnių nuotraukų apie tą galingą lietuvių protestą prieš sovietų okupaciją, nors tokį istorinį reiškinį tikrai ne vienas kaunietis ir miesto svečias turėjo slapta fotografuoti.

„Sovietai ypač persekiojo tuos, kurie galėjo fotografuoti ir filmuoti kalantines. Daugelis net nukentėjo dėl savo profesijos. Tarp jų – ir garsus fotomenininkas Romualdas Požerskis, iki šiol nenorintis pasakoti, kodėl KGB per kiekvienas kalantinių metines iškrėsdavo jo namus ir savaitei uždarydavo į SSRS kariuomenės ligoninę Vytauto prospekte“, – tvirtino fotografas J. Klėmanas.

Nevaidino didvyrio

Sovietai bijojo ir siuto net numalšinę kalantines, išardę barikadas. Jau po demonstracijų J. Klėmanui irgi teko paragauti „bananų“. „Norėjau patekti į „Pasakos“ barą. Įėjau į tarpuvartę prie „Žinijos“ draugijos pastato (dabar ten ir Šaulių sąjungos būstinė). Pajutau stiprų smūgį į pečius. Nežinau, kas trenkė – rusų kareivis, milicininkas ar koks komjaunuolis draugovininkas, tomis dienomis pasijutęs visagaliu Kauno viešpačiu. Tuomet jie tykodavo aukų aplink Laisvės alėją esančių namų kiemuose, mušdavo visus „įtartinus“ ir veždavo į KGB rūsius. Neatsigręžiau į savo skriaudikus. Nevaidinau didvyrio. Skubiai pasišalinau“, – prisipažino KTU veteranas J. Klėmanas.

Neseniai sukurtas lietuviškas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, nukeliantis į 1972 m. Kauną. J. Klėmanas nesiryžta spręsti, ar tas filmas skrupulingai atkūrė anų laikų atmosferą, sovietmečio Lietuvos visuomenės nuotaikas ir siekius. „Nemačiau šios juostos. Iš principo nežiūriu lietuviško kino“, – sakė J. Klėmanas, bet nepatikslino kodėl. Kultūrologai teigia, kad lietuviško dokumentinio ir vaidybinio kino režisieriams istorinės temos – neįkandamas riešutas.

Namų šeimininkės – hipės?

„Bet „Emilija iš Laisvės alėjos“, nepaisant filmo trūkumų, sužadino didesnį susidomėjimą Kauno pavasariu, kuris dažniausiai probėgšmiais prisimenamas tik gegužės antrąją savaitę“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto Pasaulio istorijos katedros asistentas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas Mindaugas Nefas.

Šiandien retai išgirsi, kad 1972 m. Kauno pavasaris buvo lietuvių sukilimas prieš rusų pavergėjus iškėlus trispalves ir giedant Vinco Kudirkos Tautišką giesmę. Kalantinės dažniausiai vadinamos „hipių maištu“. Taip rašo daugelis žurnalistų, istorikų, rodo dokumentinių filmų režisieriai. „Tomis dienomis R. Kalantos susideginimo vietoje mačiau jaunų merginų audėjų iš tekstilės fabriko, pagyvenusių kauniečių namų šeimininkių. Kokios jos hipės?!“ – nesutiko 1972 m. Kauno pavasario liudininkas J. Klėmanas.

Kažkoks  rytietiškas Vudstokas…

Anot M. Nefo, 1972-ųjų sukilimo varomoji jėga buvo jaunimas. „Vieni – dėl suvaržytos saviraiškos laisvės nepatenkinti hipiai, kitų tėvai, seneliai buvo partizanai, todėl tokie jaunuoliai kalantines laikė partizaninio karo tęsiniu kitomis priemonėmis. Šie veiksniai visi kartu sukėlė antisovietines nuotaikas, kalantinių dalyviai reikalavo ne duonos ir žaidimų, bet laisvės“, – aiškino istorikas M. Nefas.

Lietuva pralaimi informacinį karą Kremliui, nes kartoja rusų propagandos primestą požiūrį, kad Kauno sukilimas buvo kažkoks rytietiškas Vudstokas. Sovietų prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojai 1972 m. net išskyrė kalantinių bylą – tuos, kurie „skandavo tautinę nesantaiką kurstančius šūkius ir traukė nacionalistines dainas“, teisė slaptai, o nacionalistų suklaidintus gėlių vaikus ir šiaip „lengvatikius“ – viešai.

Pamirštamas geopolitinis kontekstas

Šiais laikais, minint kalantines, pamirštamas 1972-ųjų tarptautinis kontekstas – tada JAV prezidentas (Ričardas Niksonas (Richard Nixon) pirmą kartą istorijoje atskrido į Maskvą, vyko Amerikos vadovo ir Kongreso rinkimų kampanija, JAV Atstovų rūmų ir Senato nariai lygino R. Kalantą su Jungtinių Valstijų didvyriu, teisininku  Patriku Henriu (Patrick Henry), kuris 1775 m. pasakė Amerikos kolonijas valdžiusiems britams: „Give me liberty or give me death!“ („Leiskite gyventi laisvai arba nužudykite!“), lietuvių išeiviai už Atlanto bandė ta proga dar kartą atkreipti Baltųjų rūmų dėmesį į Lietuvos okupaciją.

„Kauno sukilimas nepakeitė Vašingtono „taikaus sambūvio“ su Maskva politikos. R. Kalantos susideginimas ir barikados Laisvės alėjoje buvo tik vienas nedidelis to meto geopolitikos epizodas. Tačiau mums Kauno pavasaris labai svarbus – juk vaikinai ir merginos, kurių sąmonę uoliai apdorojo sovietinė mokykla, komjaunimas, atmetė tai, ką jiems į galvas kalė Maskva su vietiniais kolaborantais, ir pareikalavo Lietuvos nepriklausomybės, nors jos net nebuvo matę!“ – apibendrino istorikas ir istorijos dėstytojas M. Nefas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)
  2. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  3. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai?
  4. A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune
  5. Kaune įvyks R.Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa“
  6. Žaliakalnyje atidengtas A.Ramanausko-Vanago atminimui skirtas žymuo (nuotraukos)
  7. E. Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video)
  8. Kaune paminėtos Romo Kalantos susideginimo 42-osios metinės
  9. Paaiškėjo, kodėl kino režisierius D. Ulvydas ieškojo sovietmečio nuotraukose įamžintų žmonių (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Algirdas Rimaitis says:
    5 m. ago

    Aš manau,kad Romas neatsitiktinai pasirinko susideginimo vietą, mat apie du metus, miesto sode rinkdavosi siaura jaunuolių grupė, vadinama “company”, kurią praeiviai vadino hipių vardu. Aš būdavau jų tarpe,jie mano draugai.Ne kiekvienas galėjo prieiti ir atsisėsti šalia,nes dėl kgb vykdyto sekimo,mes vengėme nepažįstamų.Romas,deja nebuvo vienas iš mūsų. Šios tragedijos pasekoje, aš buvau pašalintas iš KPI, dauguma kitų patyrė įvairių negandų, milicija tiesiog medžiojo gatvėse, prie namų, tam,kad prievarta nukirptu’ plaukus ,keli atsidūrė psichiatrinėje… Po revoliucinių įvykių, Laisvės Alėjoje vaikštinėjo saugumiečiai ir neleido eiti daugiau kaip dviems suaugusiems kartu…

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    5 m. ago

    Atvažiavome į Panerių gatvę 14 val. Kiek mačiau, gatvėje buvo vien tik moksleiviai. Minioje iškart sužinojome, kad Romą palaidojo prieš kelias valandas. Nežinojome kur palaidojo. Greitai apsisprendėme eiti į Miesto sodą, kur Romas susidegino. Paskutiniai atvykome, tai apsisukus atsidūrėme eisenos penktoje eilėje nuo priekio. Niekas mums netrukdė žygiuoti. Už Vilijampolės tilto stovėjo kareivių sunkvežimiai (vėliau apžiūrėjau kitus kareivių sunkvežimius iš laiptinių viršaus – ginklai buvo suguldyti ant sunkvežimių grindų). Manau ne aš vienas išsigandau, kad kareiviai nepastotų kelio ant tilto, nes už nugaros būtų spustelėjusi kelių tūkstančių moksleivių minia. Visur stoviniavo milicininkai (mili- reiškia, kad sukarinta tarnyba – įsakymai vykdomi besąlygiškai), bet netrukdė žygiuoti. Miesto sode išbuvome iki 16-17 val. Stovėjo taip pat ir milicininkų grandinė. Ypatingų kalbų ar išsišokimų nebuvo, tad išsiskirstėme taikiai. Grįžtant sutikome savo mokyklos (21 vidurinės) mokytojus, kurie buvo, manau, kad atrinktų savo mokinius. Visiems buvo aišku iš kur grįžtame. Po mūsų, apie 18 val., pradėjo rinktis Miesto sode dirbantis jaunimas, ir prasidėjo susidūrimai su milicininkais, kurie truko tris dienas. Važiavome su draugais pažiūrėti, muštis, kaip vyresni, nesimušėme – bėgiojome nuo milicininkų, akmenis mėtėme. Kam kliuvo ‘bananų’, kam nekliuvo. Gavau tik vieną smūgį, kai bėgau iš Radijo prekių parduotuvės (ilga tokia buvo už Muzikinio teatro), kad nesučiuptų.
    Vakar ryte padėjau Miesto sode gėlytes Romui. Nedaug jų buvo. Turbūt kiti vėliau atvažiavo Romą pagerbti.

    Atsakyti
  3. Alantas says:
    5 m. ago

    Puikus straipsnis, pradedantis atskleisti tikrąją tiesą, teisingai pastebima, kad okupantų melai apie “hipius” veikia iki dabar

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

2022 05 25
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

2022 05 15
A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

A. Vaitkutė. Gegužės 14-oji. Romo Kalantos žūties 50-osios metinės

2022 05 14
Nemuno krantinės naujas vaizdas

Nemuno krantinės naujas vaizdas

2022 05 14
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą

2022 05 14
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

2022 05 12
Seime minimas Laisvės šauklys Romas Kalanta ir 1972 m. Kauno pavasaris (tiesioginė transliacija)

Seime – mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti TIESIOGIAI

2022 05 12
Valstybės archyvai kviečia į viešą pokalbį apie (ne)patikimus žinių šaltinius

Valstybės archyvai kviečia į viešą pokalbį apie (ne)patikimus žinių šaltinius

2022 05 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos

2022 05 29
Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda
Įvairenybės

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai
Įvairenybės

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

2022 05 28
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kaip elgtis, jei paslydę susižeidėte?
Lietuvoje

Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • O kurklius? apie Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • TS-LKD taryboje – artėjantys rinkimai ir šiandienos aktualijos
  • Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą
  • Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

Skaitomiausi straipsniai

  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 621; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 410; komentarų: 18
  • V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD peržiūrėta: 369; komentarų: 13
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau? peržiūrėta: 360; komentarų: 10
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30 peržiūrėta: 348; komentarų: 6
  • Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms? peržiūrėta: Array; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

by Ditė Česėkaitė
2022 05 25
0
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

Iš pagrindų atnaujintoje Vilniaus gatvėje rangovai pradėjo pagrindinio pėsčiųjų tako grindinio klojimą. Kauno savivaldybei pasiekus kompromisą su Kultūros paveldo departamentu,...

Skaityti toliau

Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
0
Kaunas tęsia paveldotvarkos atgimimą: rengiamasi tvarkyti pusšimtį architektūriškai reikšmingų pastatų

Sumanūs gyventojai su svariu miesto prisidėjimu žada atnaujinti 50 pastatų Kauno senamiestyje, centrinėje dalyje, Žaliakalnyje bei atokesnėse vietose. Šiemet dalinis...

Skaityti toliau

Į Kauną vėl sugrįš Olimpinė diena

by Ditė Česėkaitė
2022 05 15
0
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?

Olimpinė diena sugrįžta! Kaunas ruošiasi didžiausiai sporto ir pramogų fiestai – birželio 18-ąją, pačioje miesto širdyje – Nemuno ir Neries...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • O kurklius? apie Miškininkai pradėjo kovą su Sosnovskio barščiais
  • iš Kanų apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Litofcai, okupantai apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • Apie juos apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Prisimenate? - apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

Kitas straipsnis
Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos

Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai