„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video)

Pasikartosiu.
Norisi pasakyti keletą faktų apie tikrąją padėtį.
Žmogaus veikla išskiria tik 0,015 proc. viso CO2 kiekio Žemėje – tai kokią įtaką turi žmogus Žemės klimatui ?
Ir tas 0,015 yra tiesiog išganymas augalams, dar labiau žaliuojantiems.
Argos system leidžia nustatyti, kad pasaulio vandenynų vanduo vėsta nuo 1979 m. – tai reiškia, kad artėja nauji ledynmečiai, prisiminkime Milankovičiaus ciklus.
Pagal orą USA paskutines 5 žiemas, tai jau matomas naujasis Laurentijaus ledyno susidarymas, kuris po 2 tūkst. metų padengs kone visas USA, jau nekalbant apie Kanadą.
Skandinaviją ledynas uždengs po 4 tūkst. metų, tuo tačiu ir Lietuvoje vargu ar bus galima gyventi žmogui.
Visa ta atsinaujinanti energetika – žmonės, jei ji nebūtų dotuojama iš valstybių biudžetų, tai po metų bankrutuotų, o dabar skurdinant gyventojus(surenkama iš jų apie 85 nuošimčius mokesčių), apmokamas iš biudžeto ‘klestintis’ atsinaujinančios energetikos verslas.
Klimato isterijai skiriama kasmet 150 mlrd. USD, tai supraskime mokslo darbuotojų papirkimo ir nupirkimo mastus ( skelbiama, kad tokių jau 97 nuošimčiai ), MIP gaunamus pinigų srautus, už kuriuos plaunamos smegenys iki teletabių lygio, panaudojant net ligotą švedukę, kaip melagysčių šventumo skraistę.
Teletabiui : ‘o kertami miškai Pasaulyje, kurių yra iškirsta jau turbūt 50proc. daugelyje valstybių, ir jie nebeatsigavo tokie pat ar išvis yra sudeginami ir dykumeja? čia normalu?’ –

I pasaulinio karo metu buvo masiškai iškirsti miškai Lietuvoje, tarpukary buvo atsodinti, ir taip pastoviai tęsiasi Lietuvoje, kurioje miškai turi dengti bent pusę šalies ploto – žemdirbystė tiesiog negalima į rytus nuo kelio Jonava – Zarasai su nedidelėmis išimtimis kai kuriose seniūnijose, Dzūkijoje su išimtimis į vakarus nuo Alytaus, Lazdijų rajone – tik suvalkietiškose Krosnos ir Šeštokų seniūnijose, daugybė atskirų plotų Žemaitijoje turi būti užsodinta / užleista miškais. Nieko baisaus nėra plyni kirtimai, tik tai negalima daryti draustiniuose ir dar išlikusiose sengirėse. Dėl yrančio drenažo vis daugiau dirvų ir ganyklų apleidžiamos, gamta atstato – vėl atsiranda pelkės, krūmynai, miškeliai.
Pasaulyje vyksta panašiai, kaip puikus pavyzdys yra buvusi pramoninė Valonija Belgijoje, kai paliktos senos gamyklos apaugusios savaiminiu mišku, krūmais, suirę vandens varantieji įrenginiai ir upeliai teka senomis vagomis.
Indonezijoje atogrąžinius miškus kerta ir užsodina aliejinėmis palmėmis – dirba ir pragyvena milijonai žmonių. Baltųjų kolonialistinis-rasistinis požiūris, kad vietiniai turi gyventi amžinajame skurde, be darbo, svarbiausia išsaugoti orangutangus, augmeniją ir panašiai, veda į niekur – indoneziečiai irgi nori gyventi, dirbti ir užsidirbti, laikas pripažinti juos žmonėmis, tvarkančiais savo gyvenimą savo šalyje.
Kokį poveikį turi Indonezijos miškų kirtimas lietui ? Jokio, nes aplink garuojantis vanduo ir drėgnas oras jį stumia į sausesnes vietas, ten lietumi iškrenta. Dirvų erozija ? Kai nebeaugs aliejinės palmės, džiunglės per 10-15 metų sugrįš.
Amazonija kertama – na ir kas, Brazilijos piliečiai turi darbo, užsiima žemdirbyste, gyvulininkyste buvusiose džiunglėse, kurios vėlgi per 10-15 metų atsistatys, jei bus nualintas dirvožemis.
Amazonijoje dėl perteklinės drėgmės sunku auginti grūdines kultūras, nebent tik ryžius. Jei ryžiams bus skirta 100tūkst. kv. km, tai 1,5 Lietuvos ploto, tai ryžių derlius nužemins ryžių pasaulinę kainą iki tokios, kad neapsimokės auginti.
Amazonijos drėgmė yra palaikoma pastovių liūčių, kurios susidaro dėl pasaulio vandenynų garavimų (didžiausia įtaka yra dėl El Ninjo srovės Ramiajame vandenyne ) ir iškrenta būtent tame plote.
Amazonijos užkariavimas iškertant džiungles – Žmonija tegali tik pasvajoti, kad sugebės iškirsti, nes iškirtusi nežinos, ką daryti.