Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos karių atminimą (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2019-09-09 12:09:41
117
PERŽIŪROS
13
Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.
Seimo nariai pagerbė Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusios Armijos Krajovos atminimą | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Seime buvo surengta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.

Ši  asamblėja buvo skirta aptarti Lietuvos ir Lenkijos bendros istorinės atminties klausimams ir  bendrai politinei krypčiai tarptautinėse organizacijose: ES, NATO, ET ir kt.

Prieš asamblėją  jos dalyviai aplankė sovietinio totalitarizmo aukų atminimo vietas: padėjo gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, ant Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse, prie atminimo kryžiaus Kaniūkų kaime, skirto žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų atminimui. Taip pat dalyvavo Armijos Krajovos (AK) karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse. Šiose iškilmėse kalbėjęs Seimo istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, be kita ko, sakė:

“Vakarai siekė iš Lietuvos ir Lenkijos sukurti buferinę zoną, kuri galėtų juos apsaugoti nuo bolševikų invazijos, o sovietai bandė įtraukti į pasaulinę proletarinę revoliuciją, nuspalvinusią visą Europos žemėlapį. Lietuvos vietinė rinktinė kovėsi Vilniaus krašte su sovietiniais partizanais ir Armija Krajova, siekdamas atgauti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Armija Krajova kovojo Vilniaus žemėje tiek su nacių okupantais, tiek su lietuviais, laikydama Vilniaus kraštą Lenkijos dalimi ir siekdama vėl prisijungti prie Lenkijos”.

Ar įmanoma susitaikyti tarp tų, kurie karo metu buvo skirtingose barikadų pusėse? – klausė Seimo narys. Jo manymu, tokio susitaikymo elementas galėtų būti pripažinimas to, kad abu yra sovietinės sistemos aukos.

“Istorija turėtų mus išmokyti gyvenimo. Ir jūs mirėte kaip didvyriai dėl savo tiesos, už savo tautos laisvę ir nepriklausomybę. Poilsis ramybėje “, – užbaigė Armijos Krajovos kareivių perlaidojimo iškilmėse savo kalbą A. Gumuliauskas.

Prieš Armijos Krajovos karių perlaidojimo iškilmes Eišiškių bažnyčioje buvo surengtos  šiai progai skirtos mišios. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos, vietos valdžios institucijų, Tautinės atminties instituto (IPN), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, taip pat lenkų kariai, skautai ir vietos žmonės.

Lenkijos Seimo maršalkos (pirmininko) pavaduotoja Malgožata Gosievskas (Malgorzata Gosiewska) džiaugėsi Lietuvos Seimo narių dalyvavimu perlaidojant Armijos krajovos kareivius. Ji pabrėžė, kad, “tai yra šimtmečio žingsnis suartėjimo ir glaudesnių santykių link”.

– Mes stovime tiesoje, atiduodame pagarbą, galvojame kaip elgtis toliau, kaip dar labiau atsispirti šiam blogiui, su kuriuo kovojo mūsų didvyriai, – sakė D. Gosievska, turėdama omenyje Rusiją.

– Rusija vėl bando padalinti Europą, Rusija vėl yra agresorė, okupavo dalį Ukrainos, dalį Gruzijos, bando suklastoti istoriją ir tik kartu dirbdami mes galime tam priešintis, priešintis ir palaikyti kitas tautas, kad jie taip pat turėtų jėgų pasakyti “ne”, – sakė Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotoja.

Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija suskubo Vilniaus Rasų kapinėse pagerbti ir Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą. Šiose apeigose, atrodo, oficiali Lietuvos Seimo delegacija dar nedalyvavo…

Turint omenyje, kad Lenkija iki šiol nėra ne tik pripažinusi 1920-1939 m. ginkluotos Vilniaus krašto okupacijos, tačiau ir nekartą viešai šį istorinį faktą neigusi, oficialios Lietuvos seimo narių delegacijos dalyvavimas AK karių garbinimo iškilmėse prilygsta susitaikymu su “šlovingosios” raudonosios armijos “išvaduotojos” žygdarbiais.   

Primintina, kad 1993 m. AK veiklą Lietuvoje tyrusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė taikius gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo (žr. ,,Armija Krajova Lietuvoje”, Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tyrė bylą dėl AK vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus ir 1999 m. nustatė, kad “Armijos krajovos partizanų daliniai, nepripažindami Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai 1939 metais, vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, t. y. terorizavo, plėšė, žudė eilinius lietuvių, žydų, rusų tautybės Lietuvos gyventojus, tikėdamiesi, kad po Antrojo pasaulinio karo šie veiksmai padės Lenkijai reokupuoti Vilniaus kraštą”.

Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja buvo jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį. Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją taip darydama spaudimą Lietuvos valdžiai dėl tariamai pažeidžiamų Lietuvos lenkų teisių.


Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija Vilniaus Rasų kapinėse pagerbė Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą | Lenkijos Seimo nuotr.
Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija Vilniaus Rasų kapinėse pagerbė Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą | Lenkijos Seimo nuotr.

Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija Vilniaus Rasų kapinėse pagerbė Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą | Lenkijos Seimo nuotr.
Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija Vilniaus Rasų kapinėse pagerbė Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą | Lenkijos Seimo nuotr.

Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija Vilniaus Rasų kapinėse pagerbė Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą | Lenkijos Seimo nuotr.
Rugsėjo 6 d. į Vilnių atvykusi Lenkijos politikų delegacija Vilniaus Rasų kapinėse pagerbė Lenkijos didvyrio Juzefo Pilsudskio atminimą | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių atminimui skirtos mišios Eišiškių bažnyčioje | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.
Armijos Krajovos karių pagerbimo ir perlaidojimo iškilmėse Eišiškėse | Lenkijos Seimo nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija | Lenkijos Seimo nuotr.
Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija | Lenkijos Seimo nuotr.

Lenkijos Seimo nuotr.
Lenkijos Seimo nuotr.

Lenkijos Seimo nuotr.
Lenkijos Seimo nuotr.

Lenkijos Seimo nuotr.
Lenkijos Seimo nuotr.

Lenkijos Seimo nuotr.
Lenkijos Seimo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą…
  2. Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi pagerbti karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą
  3. Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija
  4. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje
  5. Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
  6. Seimo nariai Lietuvos istoriją bandys priderinti prie Lenkijos?
  7. Policija persistengė saugodama nesantaiką kurstantį Armijos Krajovos renginį
  8. Taikius protestuotojus prieš nusikalstamos lenkų Armijos krajovos garbinimą sulaikė policija
  9. Seimo nariai ragina Vilniaus merą atstatyti sudaužytą J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą
  10. Seimo nariai ragina Vyriausybę nepritarti Jungtinių Tautų organizacijoje svarstomai migracijos sutarčiai (video)
  11. Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos dalyviai pagerbs ir lietuvšaudžius?
  12. Varšuvoje prasidėjo Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos VIII sesija
  13. Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos)
  14. Lietuvos Prezidentas G. Nausėda susitiko su Lenkijos vadovais (nuotraukos, video)
  15. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Prezidentu (nuotraukos, video)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Rūta says:
    7 metai ago

    TIK Lietuvoje galimos tokios nesąmonės – pagerbti savo tautos žudikus valstybiniu lygiu…

    Atsakyti
  2. Taip says:
    7 metai ago

    O kodėl abiejų valstybių oficialios delegacijos kartu oficialiai tą pačią dieną nepagerbė ir Vietinės Rinktinės karių žuvusių kovose su AK ? Tad, gerb. Lietuvos politikai,tai jūsų didžiulis politinis ir moralinis aplaidumas,deja.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      + + + + +

      Atsakyti
      • Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
        7 metai ago

        NUSIKALSTAMAS ”aplaidumas”. Sekantis etapas – lietuviškos abėcėlės papildymas naujais ženklais. Agronomas Pranskietis ir oligarchas Karbauskis ne prieš, o pretendentas į tą postą Kirkilas yra iniciatorius tokio akto.
        Laukime tolesnių išdavikiškų žingsnių.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          7 metai ago

          Šiandien LRT vėl pasus prisiminė.
          Lažybininkai galėtų lažintis, ar bent vienas konservatorius išdrįs už dvikalbį pasą balsuoti ir taip prieš kitus rinkimus seimūno kėde rizikuoti 🙁

          Atsakyti
  3. Antanas says:
    7 metai ago

    ????? ? Be komentarų.

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    7 metai ago

    Dėl politikų siekiamo susitaikymo – viskas daugiau negu paprasta:
    Lenkų politikai pagaliau ištaria vos porą sakinių: Mes apgailestaujame dėl pr. a. mūsų politikų bei Armijos krajovos veiksmų ir Vilniaus okupacijos; dėl pražudytų gyvybių, dėl prieš okupuotų vietų gyventojus vykdyto smurto juos nutautinant ir perkrikštijant; dėl naikintų lietuviškų mokyklų bei parapijų; dėl atimtų namų valdų bei ūkių ir per tuos visus veiksmus supriešintų ir vis dar tebepriešinamų žmonių. Dabartinis Sutartyje esantis GUDRUS sakinys (atseit, neturi teritorinių pretenzijų) skamba ne kaip pripažinimas okupacijos fakto, o kaip pasityčiojanti PL „malonė”: atseit, tiek tos, turėkite tą Vilniaus kraštą (a la dovanojame jį jums), kadangi lygiagrečiai, lyg niekur nieko, tartum į savo, kišamasi į LT vidaus reikalus taip, kaip tai daro sienos nepripažįstantys (pvz., Putinas): diktuojama tai tą, tai aną ir praktiškai iš Lenkijos valdoma pora rajonų, visą laiką palaikant juose žėruojančias nutautintiems „tuteišams daromos skriaudos” ir neapykantos Lietuvai žarijas… Tebetęsiama tarpukario nutautinimo politika, nes rajono valdžia uždaro lietuviškas mokyklas, taip priversdama lietuvius mokytis lenkiškose ir taip dirbtinai didindama lenkakalbių skaičių rajone.
    Ar mūsų valstybių santykiams negalioja Tarptautinė Teisė buvusių okupacijų klausimu?
    Ji teigia, jog viskas, kas buvo okupacijos laikais okupanto įnešta, pakeista, padaryta, neturi teisinės galios. Tarptautinės teisės požiūriu NIEKINĖS yra pretenzijos ne tik į nusavintą buvusią LT ir lietuvių nuosavybę, bet ir pretenzijos dėl okupanto prievarta primestos kalbos ir tautybės. Todėl kaimynės skatinimas ir finansiškai palaikomas „tautinės mažumos” pretenzijų kėlimas yra piktybinis, sąmoningas, geriems kaimyniniams santykiams prieštaraujantis TT principų, o taip pat ir TMAPK pažeidimas, savo cinizmu prilygstantis Kremliaus politikai buvusių okupuotų žemių atžvilgiu.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    7 metai ago

    Tokios lenkiškos “valstiečių” politikos atveju dabar belieka tik kiekvienam kuo daugiau viešinti tokį šios valdžio gėdos Lietuvai darymą, ja vykdomą išžudytųjų lietuvių, kitų gyventojų įžeidimą, kad kitais metais renkamame Seime “valstiečių” nebeliktų. Tatai būtų politinės atsakomybės rinkėjams jų atžvilgiu įvykdymas už Lietuvai daromą gėdą dalyvavus Lenkijos okupantės organizuotame – AK karių, išžudžiusių tūkstančius taikių Lietuvos gyventojų šalies Pietrytinėje dalyje, pagerbime.

    Beje, visa tai vyksta vadovaujantis 1994 metų bendrumo su Lenkija sudaryta sutartimi, taigi, kad tas baigtųsi, pirmutinė naujo Seimo pareiga bus nutraukti šią sutartį. Kadangi ji terminuota, tai, kad sutartis pasibaigtų, tereikia Lenkijai pranešti, kad jos naujam terminui Lietuva nepratęsia.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      ??

      Atsakyti
  6. Vytas says:
    7 metai ago

    Reikia paskelbti 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai niekiniu nuo pat paskelbimo datos.

    Atsakyti
  7. antanas says:
    7 metai ago

    Ar galime vadinti AK žudikus didvyriais?
    Viskas, kas buvo okupacijos laikais okupanto įnešta, pakeista, padaryta, neturi teisinės galios. Tarptautinės teisės požiūriu NIEKINĖS yra pretenzijos ne tik į nusavintą buvusią LT ir lietuvių nuosavybę, bet ir pretenzijos dėl okupanto prievarta primestos kalbos ir tautybės. Todėl kaimynės skatinimas ir finansiškai palaikomas „tautinės mažumos” pretenzijų kėlimas yra piktybinis, sąmoningas, geriems kaimyniniams santykiams prieštaraujantis TT principų, o taip pat ir TMAPK pažeidimas, savo cinizmu prilygstantis Kremliaus politikai buvusių okupuotų žemių atžvilgiu.

    Atsakyti

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Būtent, AČIŪ!

      Atsakyti
  8. O tuo metu says:
    7 metai ago

    Eišiškėse perlaidoti Armijos Krajovos kovotojų palaikai
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/eisiskese-perlaidoti-armijos-krajovos-kovotoju-palaikai.d?id=82255347

    O Gumuliauskas įsitikinęs, jog būtent lietuviai turi pradėti kitaip vertinti tai, kas buvo… 🙁 Tskant, lietuvį, susitaikyk su tuo kas buvo, ir kaip šiandien su tavimi elgiasi kita pusė.
    Atsisakiusi pretenzijų į sienas, kaimynė prieš kone 3 dešimtmečius PRIVALĖJO nustoti čia šeimininkauti, lyg savo tvarte. Kol kas tai tik burbulų pūtimas, Tarptautinės teisės buvusių okupuotų teritorijų klausimais laužymas ir kaltinimai LT nevykdant to, ko ši nė neprivalo vykdyti! Varšuvos politikai tuo puikiai talkina Kremliui silpninant Lietuvą – serdeczne dzięki, szanowni panowie.
    O kita pusė ir toliau išvadavimą įsivaizduos taip, kaip Kremlius jį įsivaizdavo (vieno okupanto pakeitimą kitu. Ir suteikimas jam išvaduotojo statuso)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žaliojo vandenilio stotis
Lietuvoje

Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis

2026 06 05
Priedanga
Lietuvoje

Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose

2026 06 05
Brokuotas kelias
Lietuvoje

„Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

2026 06 05
VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uoste atidaryta pirmoji žaliojo vandenilio stotis
  • Baigtas pirmasis sostinės Trakų gatvės atnaujinimo etapas
  • Seimo komitetas domėjosi priedangomis švietimo įstaigose
  • „Fegda“ brokuotą kelią į Rūdninkų poligoną savo lėšomis perklos iš naujo

Kiti Straipsniai

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas lankėsi lietuvių švietimo įstaigose Lenkijoje

2026 05 28
Lietuvių mokslo draugijos valdyba. Sėdi iš kairės: Povilas Karazija – knygininkas, Marcelinas Šikšnys – pirmininkas, Danielius Alseika – iždininkas, Stovi iš kairės: Adomas Juškevičius, Stasys Matjošaitis – sekretorius, Bronius Untulis ir Jurgis Šlapelis – abu vicepirmininkai. 1931 m. – J. Cicėnas, Vilnius tarp audrų, Vilnius, 2010, įklija

B. Makauskas. Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (II)

2026 04 23
Marius Parčiauskas pirmame plane, o antrame plane NATO vadovas Stoltenbergas kalbasi su Rusijos užsienio reikalų ministru Lavrovu

M. Parčiauskas. Stoltenbergą į Grūto parką ar į Kazokiškių savartyną?

2026 04 04
Jotvingių pilkapynas Šveicarijoje (Lenkija) prie-Suvalkų

S. Birgelis. Kuriamas Jotvingių archeologijos centras Šveicarijoje (Lenkija)

2026 04 03
V. Poviliūnas. Pasakojimas apie Trakus, kurį prieš 90 metų parašė Vilniaus lietuvis

V. Poviliūnas. Pasakojimas apie Trakus, kurį prieš 90 metų parašė Vilniaus lietuvis

2026 03 08
Pasienis

Stiprinamas bendradarbiavimas saugant išorines valstybių sienas

2026 02 26
Apdovanojimai Lazenkų rūmuose, su Lenkijos-Lietuvos forumo komisijos nariais

Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

2026 02 21
M. K. Čiurlionio metai Lenkijoje: nuo plataus kultūrinio dialogo iki memorialinio įamžinimo Markose

M. K. Čiurlionio metai Lenkijoje: nuo plataus kultūrinio dialogo iki memorialinio įamžinimo Markose

2026 01 27
Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai 1863-ųjų sukilimo metinių proga: Europa turi būti stipri ir laisva

Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai 1863-ųjų sukilimo metinių proga: Europa turi būti stipri ir laisva

2026 01 25
Jalbžykovskis, Šapoka, Grušas

Gintautas Šapoka kreipiasi į Lietuvos katalikų Bažnyčios hierarchus: prašo užtikrinti lietuviškas pamaldas Vilniaus vyskupijos bažnyčiose

2025 12 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Visgi apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie M. Ceslik, S. Andržejevska. 2026-ųjų „Poezijos pavasario“ paukštė atskrido į Varšuvą
  • +++ apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Kažin apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Mikabalis apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis ir Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti Kristina Tyliutė-Škirpienė | lnb.lt nuotr.

Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai