Rugsėjo 7 d., šeštadienį, 15 val. Seime (Konstitucijos salėje, Seimo I rūmai) vyks Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių asamblėjos XXI sesija.
Ši tarpparlamentinė Lietuvos ir Lenkijos asamblėja bus jau antroji po to, kai Lenkijos nutrauktų asamblėjų veikla buvo atnaujinta šių metų vasario 11 d. Varšuvoje. Prieš tai abiejų seimų asamblėjos vyko daugiau nei prieš 10-metį. Lenkija nuo 2009 metų gegužės nevykdė įsipareigojimų savo pusėje sušaukti Lenkijos ir Lietuvos parlamentinę asamblėją taip darydama spaudimą Lietuvos valdžiai dėl tariamai pažeidžiamų Lietuvos lenkų teisių…
Seimo pranešime spaudai skelbiama, kad rugsėjo 7 d. ryte asamblėjos nariai „pagerbs sovietinio totalizmo aukas: padės gėlių ant Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo, prie Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse, prie atminimo kryžiaus Kaniūkų kaime, skirto žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų atminimui. Taip pat dalyvaus pasmerktųjų karių pagerbimo ir perlaidojimo ceremonijoje Eišiškėse. Tą pačią dieną popiet Asamblėjos nariai rinksis į sesiją Seimo rūmuose“.
„Pasmerktaisiais kariais“ Lenkijoje vadinami karinė organizacijos Armija krajova (Armia Krajowa) nariai. Kaip žinia, Armija krajova (AK) antrajame pasauliniame kare kovojo už Lenkijos nepriklausomybę siekdama atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis. AK kariavo ne tik su okupacine vokiečių kariuomene, tačiau ir su kitomis pasipriešinimo naciams grupėmis, tarp jų ir žydų bei lietuvių. Nors AK save laikė antihitlerinės koalicijos nare, tačiau Vilniaus krašte, skirtingai nei Lenkijoje, ji net bendradarbiavo su vokiečių administracija. Lietuvoje Armija Krajova laikydama Vilniją Lenkijos dalimi kovojo prieš lietuvybę ir vykdė karinius nusikaltimus.
1944 m. vasario 13 d. įkūrus Lietuvos Vietinę rinktinė (LVR), 7 jos batalionai buvo permesti į Vilniaus kraštą kovoti su AK smogikais ir sovietų partizanais. Nepalaikomi vokiečių LVR daliniai 1944 m. gegužės mėn. pralaimėjo gerai ginkluotai AK, o netrukus LVR buvo išformuota.
1944 m. liepos mėn. AK surengė karinę operaciją „Ostra Brama“ kuria siekė užimti Vilnių ir taip sustiprinti Lenkijos pozicijas po karo išlaikant Lenkijos okupuotas teritorijas.
1993 m. AK veiklą Lietuvoje tyrusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija nustatė, kad AK kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą, padarė nusikaltimų žmoniškumui, terorizavo ir žudė taikius gyventojus, daugiausia lietuvius. Iš viso etninėse lietuvių žemėse AK nužudė apie 4000 gyventojų, taip pat žalojo, kankino, apiplėšinėjo (žr. ,,Armija Krajova Lietuvoje“, Vilnius-Kaunas. 1995, t. 1, p. 123–124). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tyrė bylą dėl AK vaidmens nužudant 273 civilius Pietryčių Lietuvos gyventojus ir 1999 m. nustatė, kad „Armijos krajovos partizanų daliniai, nepripažindami Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai 1939 metais, vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, t. y. terorizavo, plėšė, žudė eilinius lietuvių, žydų, rusų tautybės Lietuvos gyventojus, tikėdamiesi, kad po Antrojo pasaulinio karo šie veiksmai padės Lenkijai reokupuoti Vilniaus kraštą“.
Kaip jau buvo rašyta, šioje tarpparlamentinėje Lietuvos ir Lenkijos asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.
Užbėgdamas už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos tyrimus, A. Gumuliauskas tikino: „Gink Dieve, politikai tikrai nesikiš į istorijos tyrinėjimo procesus, bet mes kaip valdžios atstovai sieksime skatinti tuos tyrinėjimus, aktyvesnį dialogą, kad neliktų tokių baltų dėmių mūsų istorijoje ir tų dėmių neišnaudotų mums nedraugiškos trečiosios jėgos“.
Tačiau A. Gumuliauskas nepaneigė, kad su lenkais bus ieškoma galimybės skatinti abiems šalims priimtino apibendrinto „europinio“ istorinio diskurso tinkamo abejoms valstybėms. Pasak A. Gumuliausko, Rusijos bandančios griauti gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius bandymai abi draugiškas šalis „sumušti kaktomis per istorinės atminties prizmę“, verčia ieškoti būdų kaip užpildyti tas, pasak jo, „baltas istorines dėmes“.
Kaip tokių tariamų istorijos „baltų dėmių“ pavyzdį, dėl kurių turėtų sutarti Lenkija bei Lietuva, Seimo narys ir istorikas A. Gumuliauskas pateikė nesutarimus dėl Vilniaus krašto okupacijos ir Armijos Krajovos veiklos vertinimo.
Beje, Lietuvoje veikiančio lenkakalbio interneto portalo wilnoteka.lt pranešime apie būsimą asamblėją, vardinant klausimus, kuriuos joje ruošiamasi svarstyti, minimas „Vilniaus krašto prijungimas prie Lenkijos 1922 m.“, kurį „lietuviai vadina okupacija“ (przyłączenie Wileńszczyzny do Polski w 1922 r., przez Litwinów określane jako okupacja Wileńszczyzny)…
***
Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo bei Senato narių asamblėjos Sesijos programa:
15.00 Sveikinimo žodžiai:
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Lenkijos Seimo Pirmininko pavaduotoja Malgožata Gosevska (Malgorzata Gosiewska).
Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas.
15.30 Lietuvos ir Lenkijos bendra istorinė atmintis – pagrindas dabarties ir ateities tarpvalstybiniams santykiams.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.
Lenkijos Seimo narys Tadeušas Azevičius (Tadeusz Aziewicz)
Diskusija
16.15 Kavos pertrauka. Bendra nuotrauka
16.30 Bendra politinė kryptis tarptautinėse organizacijose (ES, NATO, ET ir kt.)
Europos parlamento narys Andrius Kubilius.
Lenkijos Seimo narys Voicekas Zubovskis (Wojciech Zubowski).
17.30 Diskusija. Baigiamojo dokumento derinimas.
Kai kurie LT vieši tarnai “netyčia” vis užmiršta istoriją ir kokiai šaliai atstovauja.
A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje? Ar tikrai TIK vištakumas?
Kaip pagrindą dabarties ir ateities tarpvalstybiniams santykiams gal Lietuviai primins lenkams istorinę atmintį, nuo kryžiaus karų nykinamą baltų identitetą, gal primins ir Jungtinių tautų organizacijos paskelbtą Tarptautinę tautos dieną, kuria siekiama apsaugoti senųjų vietinių tautų žmonių – autochtonų teises. Seniai laikas apsiraminti su LDK praeitimi, su ta praeities tamsa. Bet, istorijoje žlugęs scenarijus kartojasi kaip karštligė, todėl vis bandoma sumenkinti karaliaus Mindaugo Lietuvai įgytą suverenitetą, kurio pagrindu XX a. atkurta nepriklausomybė.
Ne tik Mindaugo. Juk po jo sekė Lietuvos karalystė, kurią pripažino ir popiežiai, ir aršūs priešai kryžiuočiai, kreipdavęsi į Traidenį, Vytenį, Gediminą, Algirdą kaip į karalius (rex, kionig). Liaukimės kartoti tą nelaimingąją LDK, kurią nuo 1413 metų Horodlėje prikergė mums lenkų godieji šlėktos.
Polskos wiaros veikėjų ligi šiol nenutylantys karingi veiksmai prieš vieną seniausių pasaulio tautų, viso to, kas tarpukariu, Sąjūdžio ir Nepriklausomybės metais vyko ir tebevyksta (buvusiose) užgrobtose žemėse laiminimas ir teisinimas, sau privilegijų ir išimtinių teisių reikalavimas yra DIEVO KŪRINIJOS NIEKINIMAS ir NAIKINIMAS. Tai – VEIKIMAS PRIEŠ DIEVĄ.
Ar tokie turi teisę save krikščioniais vadinti? (Neapsiverčia liežuvis tokius vadinti Dievo tarnais).
Pirmiausiai derėtų patiems sau priminti, kad iki 1939 metų rugsėjo 17 d. – Lenkijos valstybės kapituliacijos – Lietuvą nuo Lenkijos skyrė ne valstybinė siena, o demarkacinė linija, kuri atsirado dar 1920 metais, kai Lenkija, sulaužiusi šalių sudarytą 1920 m. spalio Suvalkų taikos sutartį, klastingu kariniu manevru užgrobė dalį Lietuvos valstybės teritorijos su sostine Vilniumi. Gi AK 1944 metų siekis atkurti Lenkijos valstybę su 1939 metų sienomis, reiškė pakartoti 1920 metais įvykdytą Lietuvos valstybės teritorijos užgrobimą. Taigi “valstiečių” Seimo su pirmininku Pranskiečiu priešakyje dėjimasis prie AK karių pagerbimo Eišiškėse yra Lietuvos valstybinės savigarbos žeminimas. Akivaizdu, kad įvaieios Lenkijos užmačios dėl AK Lietuvoje garbinimo yra ir bus Lietuvos pusei istoriškai antivalstybinės, tai privalo lemti ir priešiškus valstybės valdžios veiksmus tuo atžvilgiu. “Valstiečių” valstybinis bendrininkavimas su Lenkija dėl AK, unijų ar konstitucijų negali būti valstybiškai priimtinas. Dėjimosi su Lenkija politika “valstiečiai” – pranckiečiai, gumuliauskai neverti vietos garbingame Lietuvos Respublikos Seime. Čia nepamirštume Oskaro Milašiaus, kad dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis, ypač tai turime atsiminti kitais metais vyksiančių rinkimų į Seimą metu. “Valstiečių” valstybinės valdžios vėl pradėtam “vozinimuisi” su Lenkija dera padėti tašką kokiam 100 -ui metų ir tai padaryti dera jau kituose Seimo rinkimuose.
Nėra kada jiems su ta istorija ir Lietuva terliotis. Jie turi svarbesnių – savų, partinių reikalų, kėdžių tampymo viens kitam iš po sėdmenų. O ten bus poilsis – pasnaus oficialių kalbų metu, paskui bus iškilmingas „tautų draugystės” pokylis, kur jie elitą vaidins.
Gal tomis dienomis po kuo nors ir pasirašys, tik… na, kaip prisiminsi, po kuo pasirašei, jei galvos svaigulys net dorai perskaityti to popieriaus neleis.
Aš ne “jiems” – ne valdžios asmenims rašau, o žmones šviečiu, kad per rinkimus turėtų lietuvišką istorinį supratimą ir už “juos” tokius neturinčios valstybinės savigarbos daugiau nebalsuotų.
Pritariu, dėl jų jau nė neverta laiką gaišti, nes juos ne ta gyvenimo kryptis domina.
👍👍
Adamsas įvedė Lietuvoje Amerikos lenkų ir lenkų valdymą ir susuko karo maro ir energetikos mafijos lizdą. Kol jie valdžioje ( tikroje, ne oficialioje, butaforinėje) : bambėkit ką norit – karavanas eina.