Rugpjūčio 6 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks pokalbis „Kas vienija pasaulio lietuvius?“. Pokalbyje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai — užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš JAV, Suomijos, Egipto, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų.
Jau septynioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai pritraukia nemažai užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą.
Į juos taip pat atvyksta užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, nes čia gali tobulinti savo kompetencijas, su kolegomis pasidalinti įžvalgomis apie pasaulio lietuvius. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sako V. Leonavičienė.
Diskusijoje dalyvaus ir Raminta Zalieckytė, kuri prieš kelerius metus Austrijoje atkūrė lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“. „Gyvenant multikutūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuvišką identitetą. O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos“, – prisipažįsta R. Zalieckytė.
Seimo narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis teigia, jog pasaulio lietuviams, ypač vaikams, gimusiems svetur, būtina atverti Lietuvą ir bandyti išsaugoti ryšį su Tėvyne. „Šiems vaikams turime plačiai atverti kelią į Lietuvą, kad išaugtume iki keturių, o gal ir daugiau milijonų, kaip užaugo Airija ar Izraelis“, — teigia Ž. Pavilionis.
Vakar, komunistinio budelių režimo visiškai sunaikintame kaime, šalia dar išlikusio keliuko, pasodinti 9 ąžuoliukai.
___________________
Užvaldytoji Lietuva (komunistinio konclagerinio režimo)
2019 liepos 28
Koks kaimo vardas?
(atnaujinta, kai nebuvo paskelbtas atsakymas)
ht tp://w ww.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=Uldukiai
Ačiū! Labai prasminga iniciatyva.
Galvojau apie tai, kaip galima būtų įamžinti visų išnykusių kaimų atminimą.
Gražus didelis akmuo su jame iškaltu kaimo pavadinimu, o šalia jo ąžuolų garbės sargyba – puikus ir pagarbus ženklas.
Bendradarbės tėviškę sunaikino melioracija. Jos širdis raudojo, kad nebeturi kur sugrįžti, kad nebeliko senelio sodinto, tėvelio puoselėto sodo, šeimos vyrų rankomis statytų trobų. Anūkams neliko jų vasarų pas senelius, jie neteko aplinkinių laukų gėlių, grybų ir uogų miške bei medžiais liuoksinčių voverių.
Kaimas – visų išteklių lobynas dėl Tautos klestėjimo. Okupanto sunaikinti kaimai reikia atstatyti, kad Tauta visuomet gyva būtų. Reikia atstatyti Uldukių kaimą ir kitus. Tebūnie ąžuolai duoda pradžią kaimo atkūrimui.
Lietuvoje gali gyventi 25 milijonai gyventojų, lyginant su JK.
„Kas vienija pasaulio lietuvius?“ Na, manau, išdavystės jausmas. Pirma, kad pabėgo, antra, kad jų vaikai, kaip taisyklė, mišrūnai. Tai savotiškas psichologinės terapijos klubas.
Tikėkimės, ne visus vienija egoistinis savanaudiškas požiūris į Lietuvą – man nesvarbu, kuo jai baigsis mano norų tenkinimas, nesvarbu, su kuo ji kasdien, nuolat susiduria ir kaip su tuo dorojasi. Man svarbu, kad ji MAN duotų tai, ko staiga įsigeidžiau toli nuo jos būdamas.