Č. Iškauskas. Kai karinė paslaptis svarbiau už žmonių gyvybes…

Pasaulis siuntė užuojautos telegramas, Barenco jūroje specialios paskirties povandeniniame laive žuvus 14 Rusijos karininkų. Iš tiesų, paprasčiausias žmogiškumas reikalauja užjausti žuvusiųjų artimuosius. Tačiau Kremlius atsitvėrė stingdančio šalčio siena, įslaptinęs ne tik informaciją apie gaisrą laive, bet ir žuvusiųjų laidotuves. Vokiečių „Der Spiegel“ šią tragediją įvardija kaip Rusijos traumą.

Iš tikrųjų, pustrečios dienos praėjo nuo to momento, kai V. Putinas patvirtino, kad avariją patyręs aparatas šaltuose Barenco jūros vandenyse – tai atominė giliavandenė stotis. Daugiau detalių Maskva neatskleidė, pareiškusi, kad visa informacija apie laivą yra įslaptinta. Netgi žuvusiųjų pavardės, laipsniai ir pan… Vietinis portalas „Severomorsk Life“, pirmas paskelbęs šykščią žinią apie tragediją, buvo priverstas ją pašalinti dar prieš Gynybos ministerijos pranešimą.

Vokiečių žurnalui tai priminė prieš 19 metų – 2000-ųjų rugpjūtį įvykusią nelaimę toje pačioje jūroje su atominiu povandeniniu laivu „Kursk“, kai žuvo net 118 ekipažo narių. Keletą dienų jie dar buvo gyvi. V. Putinas, prezidento poste išbuvęs vos pusmetį, sureagavo tik po penkių dienų, nes, girdi, atostogavo…

Verta prisiminti ir Černobylio avariją prieš 33 metus. Tuomet stagnacinė sovietinė valdžia apie ją pranešė po keleto dienų, kai jau ošė visos pasaulio radijo stotys. Srėbti pragarišką šios katastrofos košę teko ir lietuviams… Jeigu dar tęstume šią baisią statistiką, tai prisimintume ir Afganistaną, kai šimtai karstų specialiais lėktuvais skrisdavo atgal į SSRS, ir dabartinę Siriją, iš kurios negrįžo daugybė Rusijos kareivių ir specialistų. Visa tai apgaubiama paslapties skraiste, kurią praskleidus plika akimi matosi Kremliaus abejingumas savo žmonėms ir jų artimųjų niekinimas. Štai kodėl katastrofiškai krinta pasitikėjimas V. Putino režimu, daro išvada „Der Spiegel“.

Žuvusių Barenco jūroje laidotuvės vyko Sankt Peterburge Serafimovsko kapinėse. Jos buvo uždaros, apsuptos policijos su automatais ir šunimis kordonu, tad paprastų miestiečių prie jų neleido. Dar suprantamas povandeninio aparato įslaptinimas, bet kodėl taip reikia saugoti kapines, kur, beje, palaidoti ir „Kursk“ žuvę jūreiviai, retoriškai klausia BBC radijo stotis…

Vakarų žvalgybai seniai žinomas šis šnipinėjimui giliuose vandenyse skirtas aparatas, vadinamas „Lošarik“. Šis neoficialus laivo pavadinimas sudarytas iš dviejų rusiškų žodžių, reiškiančių „arklį“ ir „rutulį“. Jis kilęs iš vieno rusiško multiplikacinio filmuko apie žirgą, pripildytą skaidrių stiklinių rutuliukų. Dar kitaip sakant, Trojos arklio principu laivas sukonstruotas iš atskirų apvalių sekcijų, kad, kilus gaisrui vienoje, kitos nenukentėtų. Būtent taip atsitiko ir šiuo atveju: dėl akumuliatoriaus perkaitimo ugnis įsiplieskė viename sektoriuje, tuomet liukas į ją buvo uždarytas, taip jūreiviai pasmerkė save baisiai mirčiai, bet visas aparatas buvo išgelbėtas.

Ne veltui laidotuvių metu vienas aukšto rango karininkas pareiškė, kad jūreivių didvyriškumas neleido kilti „planetos masto katastrofai“. Tai reiškia, kad, sprogus atominiam užtaisui, būtų įvykus pasaulinio masto katastrofa… Štai kuo gresia povandeniniai Rusijos karinio laivyno „tyrinėjimai“ Arkties vandenyne.

Oficialiai „Lošarik“ skirtas okeanografiniams tyrinėjimams. Neoficialiai – diversijoms prieš objektus, esančius okeano dugne, pavyzdžiui, prieš ryšio kabelius ir Rusijos laivyno sekimo stotis. Manoma, kad tokie nedideli laivai galėjo perimti ir ryšį tarp Europos bei Amerikos.

Londono „The Times“ tvirtina, kad laivo ekipažą komplektuoja GUGI – Vyriausioji giliavandenių tyrimų valdyba, arba karinis dalinys nr. 40056. Jis buvo prikimštas labai aukšto rango karininkų, vadinasi, vykdė itin svarbią misiją. Povandeninis laivas yra 69 m ilgio ir 7 metrų pločio. Jo korpusas pagamintas iš titano, kad būtų atsparus spaudimui, todėl gali nugrimzti į didelį gylį (rašoma, kad iki vieno km). Maksimalus greitis – 30 mazgų. Vidus sukonstruotas iš šešių ar septynių sferų. Į paskyrimo vietą gabenamas „Delta“ klasės povandeniniu laivu, turinčiu balistines raketas. Rusija turi vieną tokį aparatą.

Šį mėnesį ji ruošiasi nuleisti į vandenį plaukiojančią atominę stotį „Akademik Lomonosov“, kurią nutemps į poliarinį Peveko miestą. Ji aprūpins regioną elektros energija, dalyvaus anglies ir brangiųjų metalų gavyboje. Dabar ši procedūra gali būti atidėta, rašo „The Times“.

Avarija šiame laive atskleidė, kokio masto žvalgyba vyksta giliuose Arkties vandenyse. Laikraštis „Kommersant“ pastebi, kad AS-31 (tai techninis aparato pavadinimas) turėjo vykdyti žvalgybinius jūros dugno reljefo uždavinius, o, radus kokius nors objektus, juos pakelti į paviršių tolesniems tyrimams.

Laikraštis „Handelsblatt“ apibendrina, kad „Lošarik“ žūtis – tai dar vienas smūgis V. Putino citadelei. „Atrodo, kad jam technika yra svarbiau už žmogaus gyvybę. Karinės paslapties saugojimas taip pat svarbesnis už poreikį sužinoti katastrofos priežastis“, rašo vokiečių leidinys. Taip kaip V. Putinas kažkada atsakė į Larry Kingo klausimą apie „Kursk“ tragediją. „Ji nuskendo“, – sausai ir su šypsenėle atrėžė Rusijos prezidentas.