Č. Iškauskas. V. Putinas nevengia pasimokyti iš baisiausiųjų

Dingstį davė pranešimai apie teroro išpuolių pavojų Maskvos metro, turguose ir masinio susibūrimo vietose. Gatvėse buvo stabdomi praeiviai, tikrinami jų dokumentai, daiktai, šukuojamos turgavietės, tikrinamos geležinkelio stotys, ypač sustiprintas patruliavimas Šiaurės Kaukazo geležinkelio ruože. Užsienio spaudai tai leido tvirtinti, kad galimų išpuolių kaltininkai gali būti „tamsesnės odos spalvos“ imigrantai iš Kaukazo – gal čečėnai, o gal gruzinai. Tai buvo tarsi agresyvios Kremliaus politikos preliudija, ir po pusantrų metų Rusija karine jėga nuo Gruzijos atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją.

Ir štai po 9 metų britų žurnalo „New Statesman“ apžvalgininkas Anušas Čakeljanas (Anoosh Chakelian) rašo, kad šiuolaikinė Rusija turi rasistinės šalies reputaciją. Šį kartą analizuojama situacija sporte. Maskvos informacinio analitinio centro „Sova“ ir Europos organizacijų tinklo FARE, kovojančio su diskriminacija futbole, duomenimis, pernai rasistinių išpuolių Rusijos futbolo aikštėse padvigubėjo.

Manoma, kad 2018 m., kai Rusijos vyks futbolo čempionatas, kitos odos spalvos ar tautybės sirgaliams bei sportininkams nebus saugu. 1999 m. vasarį įkurtos Europos organizacijos „Futbolas prieš rasizmą“ vadovas Piara Povar (Piara Powar) savo svetainėje Farenet.org kaltina V. Putiną, kad šis nesiima jokių priemonių rasizmui Rusijoje pasmerkti.

2014-ųjų sausį, prieš olimpiadą Sočyje, rašėme, kad šios žaidynės žada būti panašios į abi – žiemos ir vasaros, 1936 m. surengtas Berlyne. Pirmosiose nacistinės Vokietijos rinktinėje dalyvavo tik vienas žydų tautybės sportininkas – ledo ritulininkas Rudis Balas (Rudi Ball). Tuo metu jis gyveno fašistinėje Italijoje ir sutiko dalyvauti jose su sąlyga, kad po žaidynių uždarymo jam kartu su tėvais bus leista išvažiuoti iš Vokietijos.

Bet netrukus Adolfo Hitlerio rasistinis nuosaikumas išgaravo, ir prieš liepos 16-ąją vykusias vasaros olimpines žaidynes apie 800 romų buvo suimta ir prižiūrint policijai patalpinta specialiame Marcano lageryje netoli reicho sostinės. Be to, nacistų valdžia pasirūpino, kad niekas nesužinotų apie bausmes, kurios buvo taikomos pagal fiurerio palaimintus prieš homoseksualus nukreiptus įstatymus.

Gi žydų kilmės vokiečių akademikas Lotaras Machtanas (Lothar Machtan) savo knygoje „Nematomas Hitleris“ („The Hidden Hitler“) tvirtino radęs neginčijamų įrodymų, kad A. Hitleris buvo gėjus, bet vėliau, slėpdamas savo jaunystės polinkius, kad jie nesugadintų nacių lyderio reputacijos, įnirtingai ėmė persekioti homoseksualus, įsakydavo juos naikinti. Nepagailėjo net „rudmarškinių“ vado, homoseksualo Ernsto Rohmo…

Tiesa, tarp šių diktatorių skirtumų yra, ironizuoja J. Štamovas. Sočio olimpiados šeimininkas nenešioja ūselių virš viršutinės lūpos, kalba vokiškai be austriško akcento ir neišmeta rankos į priekį, sveikindamasis su partiečiais, ją tik prispaudžia prie liemens… Bet rasistinės nuotaikos, ypač sporte, ryškios. Vien per du Rusijos futbolo sezonus, kaip pernai birželį laikraštyje „The Guardian“ rašė apžvalgininkas Alekas Runas (Alek Ruhn), įvyko daugiau kaip 150 rasistinio pobūdžio incidentų, kuriuose dalyvavo agresyviai nusiteikę šalies fanai.

Ir ne tik sporte. „New Statesman“ rašė, kad Vakaruose universitetų studentai, turintys tamsesnę veido odos spalvą ar kitaip išsiskiriantys savo tautiškumu, perspėjami, kad nevyktų mokytis į Rusiją. 2013 m. per lapkričio 4-ąją – Tautos vienybės dieną – rusų nacionalistai ir radikalai surengė daugybę akcijų prieš kitataučius, o jų kulminacija buvo masinės 30 tūkstančių žmonių eitynės Maskvoje, kurias organizavo Visos Rusijos liaudies frontas ir nenacistinė grupuotė Kovinė rusų nacionalistų organizacija (Боевая организация русских националистов, БОРН), turinti treniruočių bazes geriausiose Maskvos salėse ir aplinkiniuose miškuose. Šios grupuotės vadeivos už straipsnius apie nacizmą ir rasizmą Rusijoje bei jų toleravimą 2009 m. nužudė advokatą Stanislavą Markelovą ir laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistę Anastasiją Baburovą.

O kaip reaguoja valdžia? Antai po Maskvos „Spartako“ fanų rasistinių išpuolių prieš Rostovo komandos žaidėją gabonietį Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko pareiškė, kad „iš tikrųjų jis tame nemato problemos“, o Dūmos sporto, fizkultūros ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Igoris Aninskis nuramino, kad Vakarų stadionuose rasizmo daugiau, tad nėra ko nerimauti.

Ar iš tikrųjų taip? 1991 m. įkurtos tarptautinės labdaros organizacijos „MPC Social Services charity“ Maskvos biuro duomenimis, du trečdaliai imigrantų iš Afrikos šalių 2014 m. nors kartą patyrė rasistinius išpuolius. Tad biuras kreipėsi į Rusijos sporto organizacijas ir vyriausybę, ragindamas užtikrinti užsieniečių saugumą, artėjant 2018 m. futbolo čempionatui, tačiau – jokio atsakymo. Kremlius tyli, palikęs šią problemą spręsti patiems klubams (antai vienas Maskvos klubas sukūrė programą „CASK prieš rasizmą“).

Spaudimas atvykėliams rodo Rusijos valdžios rasistines nuotaikas. Prie jų prisideda sunkėjanti ekonominė padėtis – rublio kurso kritimas dėl mažėjančių naftos kainų ir Vakarų sankcijų, maži atlyginimai, augančios produktų kainos, didėjanti socialinė atskirtis, diskriminacija. Tai savo ruožtu skatina rasistines, ksenofobines nuotaikas. V. Putinas sąmoningai jas gilina savo agresyvia politika, vesdamas Rusiją į isteriją. Anksčiau ukrainiečius vadinęs fašistais, benderininkais, naciais, jis pats susitapatina su A. Hitleriu. Ne veltui didžiuliame mitinge Bolotnaja aikštėje ant jo nuotraukos plakate buvo pripiešti ūsiukai…