Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Pavojingas tandemas, kuris naikina Rusiją

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 03 14 10:38
2
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įžūlus cinikas V. Putinas gali džiūgauti. Ilgai visus maustęs apie „žaliuosius žmogeliukus“ Kryme galiausiai pripažino, kad tai iš tikrųjų buvo rusų specnazas.

Daug kalbėjęs apie Krymo gyventojų valios pasireiškimą, galų gale atskleidė, kad tai buvo jo idėja prijungti pusiasalį prie Rusijos. Neigęs, kad pietryčių Ukrainoje kariauja Rusijos kariuomenė, dabar pripažįsta, kad valdyti sunkiąją karinę techniką reikėjo siųsti ir gyvąją jėgą.

Melo kojos kreivos

Vakarai tyli ir apsimeta nepastebintys šio melo. Jie nuduoda nesuvokiantys ir kito V. Putino viražo – Kremliuje surežisuotos Boriso Nemcovo nužudymo versijos, esą garsus opozicionierius buvo nušautas islamistų iš Kaukazo. Jokių užsakovų nebuvę, nes tie penki vyrai buvo smarkiai įsižeidę dėl žydo B. Nemcovo antiislamistinių pasisakymų po „Charlie Hebdo“ tragedijos.

Ir tuomet, tarsi kalėjimo šestiorka, iš Grozno atsiliepia Čečėnijos lyderis Ramzanas Achmatovičius Kadyrovas, pareiškęs, kad pagrindinis įtariamasis Zauras Dadajevas yra „tikras Rusijos patriotas“, kuris buvęs sukrėstas islamą išjuokiančių karikatūrų, todėl ir atkeršijęs vienam iš joms pritarusių Rusijos opozicijos lyderių.

Ir atsitik tu man taip: vos ištaręs tuos žodžius R. Kadyrovas gauna aukštą V. Putino apdovanojimą – Garbės ordiną „už darbo pasiekimus, visuomeninę veiklą ir daugiametį sąžiningą darbą“. Grozno šeimininkas generolas-majoras R. Kadyrovas (šis milicijos laipsnis jam buvo suteiktas 2009-ųjų spalio 23 d.) iš dėkingumo šūkteli: už Vladimirą Vladimirovičių galįs gyvybę paaukoti…

Štai toks „skylėtas“ farso scenarijus kuriamas Rusijoje. Jis turėtų tenkinti ir Rytus, ir Vakarus, nes juk dabar visas pasaulis sukilęs prieš islamiškąjį radikalizmą. Žinoma, tarsi teigia Kremlius, kalti tie penki sulaikytieji, kurių religinius jausmus įžeidęs B. Nemcovas, tad jokių užsakovų, juo labiau Kremliuje, ieškoti nereikia. Nusikaltėliai gaus pelnytą bausmę, bus nugrūsti kažkur į atokų Kaukazo kaimelį ir tyliai darbuosis R. Kadyrovo žinioje. Pasaulis aprims, įsiviešpataus taika, prigąsdinta Rusijos opozicija nekels galvos, o V. Putinas įžūliai meluodamas toliau slinks į buvusias SSRS teritorijas…

Muftijaus sūnelis – persimetėlis

Bet grįžkime prie to keisto fenomeno – R. Kadyrovo, kažkada uoliai tarnavusio Džoharo Dudajevo sukilėliams, bet paskui staiga pasukusio su federaline okupacine valdžia. Tokiais persimetėliais puikiai naudojasi V. Putinas, turįs patyrimo, kaip tvarkyti savo agentūrą.

10-ojo dešimtmečio pradžioje keliskart lankydamasis Grozne šio vyruko dar nesutikau, nes jis tebuvo paauglys (gimė 1976 m. spalio 5 d.). 1992 m. rugsėjį Grozno stadionas gaudė nuo pirmųjų nepriklausomybės metinių iškilmių, ir Ičkerijos lyderis Dž. Dudajevas kalbėjo: mes nekerštingi, tegul jie visi (Rusijos valdžia ir kariuomenė) nešdinasi, palikusi tai, ką prigrobė, o mus palieka laisvus. Žinoma, ginklų, karinės technikos išsivežti neleido. Jie plačiai pasklido po regioną, atiteko kam reikia ir kam nereikia.

Iš tikrųjų, sovietinis aviacijos karininkas nebuvo kerštingas, o daugiau strateginio, filosofinio mastymo šalininkas, svajotojas, kuris modeliavo, kaip gyvens jo respublika, galutinai išsivadavusi iš Rusijos glėbio, kokį pavyzdį ims iš Lietuvos. Interviu šio straipsnio autoriui generolas-majoras sakė pavydįs Lietuvai, kurią labai myli, kad ši per „dainuojančią“ revoliuciją pirmoji išsiplėšė iš imperijos gniaužtų ir atkūrė laisvą valstybę.

Bet Vilnius to neįvertino: per Dž. Dudajevo viešnages Lietuvoje 1992 ir 1993 m. jo neįstengė priimti nė vienas aukštesnis valdžios pareigūnas, o našlė Ala taip ir negavo politinio prieglobsčio…

1994 m. pavasarį, mums lankantis Grozne, nuo Rusijos pusės jau slinko nauji okupacijos debesys, o gruodį prasidėjo pirmasis Čečėnijos karas (greičiau antrasis, jeigu prisiminsime carinės Rusijos karą regione XIX a. viduryje). 18-metis jaunuolis, įtakingojo Čečėnijos muftijaus jaunesnysis sūnus paėmė į rankas automatą ir subūrė vadinamųjų „kadyroviečių“ būrius, kurie priešinosi federalinei kariuomenei. Tiesa, kaip 2007 m. rašė Lenta.ru apžvalgininkas Andrejus Kuznecovas, jie nelindo į priešakinius karo apkasus ir iki 1996 m. rugpjūtį pasirašytų Chasavjurto taikos susitarimų atidžiai žvalgėsi, kuo čia viskas baigsis.

Antrojo karo pradžioje R. Kadyrovo smogikai kone pirmieji nusileido iš kalnų ir Rusijos vadovybės raginimu sudėjo ginklus. Jie suprato, kaip rašo A. Kuznecovas, kad geriau Čečėniją valdyti pinigais iš Maskvos negu bėgioti su automatais po kalnus ir laukti arabų samdinių atlyginimo.
Ramzanas tuo metu buvo dar neapsiplunksnavęs jaunuolis, kurio į atsakingą politinį postą Maskva skirti nerizikavo. Jis laukė pilnametystės – 30 metų amžiaus – pagal konstituciją numatyto valstybės vadovo amžiaus cenzo.

1996 m. tapo savo tėvo Achmato Chadži Kadyrovo, gimusio tremtyje Karagandoje ir buvusio vyriausiuoju Čečėnijos muftijum bei rėmusio sukilėlius, asmens sargybiniu. Jo iniciatyva buvo sukurtas judėjimas prieš Rusiją, kuris skelbė džihadą kitatikiams. Muftijus turėjo didelę įtaką tarp čečėnų teipų (klanų) bei dvasininkų, pats jis priklausė galingam benoi teipui, kurio nariai daugiausiai gyvena Maskvoje, Sankt Peterburge ir keliuose Čečėnijos rajonuose.

Dar 1995 m. rugsėjį vainachų kongrese davęs priesaiką dalyvauti džihade prieš okupacinę kariuomenę, nuo 2000-ųjų birželio (Rusijos prezidento postą jau buvo perėmęs V. Putinas) kartu su tėvu Ramzanas staiga viešai persimetė į federalinės kariuomenės pusę, pasmerkęs Š. Basajevo reidą į Dagestaną ir pritaręs Rusijos armijos įžengimui į Čečėnijos respubliką. Kai 2003 m. tėvas buvo išrinktas prezidentu, sūnus ėmė vadovauti jo apsaugos tarnybai. Vienu metu jis net buvo vidaus reikalų ministro padėjėjas. Maskvos ypač vertinamas Kadyrovo jaunesniojo nuopelnas – derybos su sukilėliais ir jų vadais pasiduoti ir pereiti į federalų pusę.

R. Kadyrovas ilgai laukė lemtingos valandos. Po kelerių metų ji išmušė, tiesa, tėvui: 2004 m. gegužės 9-ąją, Grozno „Dinamo“ stadione švenčiant Pergalės dieną, prezidentas buvo susprogdintas. Tačiau R. Kadyrovui teko laukti dar pustrečių metų. 2007 m. kovo 2 dieną respublikos parlamentas jį patvirtino šeštuoju Čečėnijos prezidentu.

Nenuspėjamas, žiaurus, kerštingas

Psichologinis R. Kadyrovo portretas labai ryškus. 2000-2003 m. į jį buvo kėsintasi penkis kartus. Per vieną jų jis buvo kontūzytas, gal todėl apžvalgininkai pastebėjo būsimojo prezidento žiaurų, neadekvatų elgesį su suimtaisiais, šiurkščius pasisakymus. Neatmetama, kad ir boksas gerokai atitrenkė smegenis… Gimtajame Centarojaus kaime jis buvo įrengęs savotišką kalėjimą, kuriame kalino ir kankino jam neįtikusius žmonės. Jis taip pat kaltinamas grobęs žmones ir tiesiogiai susijęs su grasinimais susidoroti su vėliau nužudyta „Novaja gazeta“ žurnaliste Ana Politkovskaja…

Tačiau Kremliui toks veikėjas tiko: 2004-ųjų gegužę, jau kitą dieną po tėvo žūties, jis skiriamas Čečėnijos vicepremjeru, o po dvejų metų – ir premjeru. Per tą laiką R. Kadyrovas baigė Machačkalos verslo ir teisės institutą, bet žurnalistų paklaustas, po kokių studijų gavęs „raudoną“ diplomą, būsimasis politikas negalėjo pasakyti net diplominio darbo temos… Tai nesutrukdė jam tapti keturių universitetų garbės profesoriumi. 2008 m. kovą jis net tapo Rusijos žurnalistų sąjungos nariu, bet jau kitą dieną susizgribta, kad tai prieštarauja sąjungos įstatams.

Taip, V. Putinui reikia pasukti galvą, kaip pažaboti nenuspėjamą ir labai jau įtartinai Kremliaus šeimininką liaupsinantį, neaiškių tikslų turintį R. Kadyrovą, kuris ne kartą Kremliui pridarė rūpesčių, pavyzdžiui, dėl žmogaus teisių pažeidimų. Maskvai nusibodo ir Grozno maitinimas iš federalinio biudžeto: respublika po karų iš tiesų buvo atstatyta, bet, kaip rašė „The New York Times“, vien 2011 m. Rusija tam skyrė net 90 proc. respublikos biudžeto lėšų, nors pati Čečėnija garsėja naftos gavyba (čia per metus išgaunama 2 mln. tonų šios žaliavos; už ją 2010 m. respublika galėjo uždirbti 20 mlrd. rublių). Siaučiant dabartinei krizei Kremliui tai didelė našta.

Žudynės, kurios griauna pačią Rusiją

Tačiau dabartinėmis sąlygomis V. Putinui tinka ir toks. R. Kadyrovas tapo įrankiu, kuriuo Kremliaus šeimininkas naudojasi savo juoduose darbeliuose. Tų bendrų Kremliaus ir Grozno darbelių sąrašas ilgas. Štai 1996 m. balandžio 21-ąją rusų raketa, nukreipta į palydoviniu ryšiu bendraujantį Ičkerijos prezidentą, susprogdintas pirmasis Čečėnijos vadovas Dž. Dudajevas. 2004-ųjų gruodžio 23 d. Dohoje (Kataras) buvo nužudytas Zelimhanas Jendarbyjevas. Visai netrukus
2005 m. kovo pradžioje požeminiame bunkeryje Tolstoj Jurto gyvenvietėje žuvo trečiasis Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas. Tuomet R. Kadyrovas ciniškai pareiškė, kad „tai dovana visoms Čečėnijos moterims kovo 8-osios proga“.

Šį sąrašą galima tęsti jau dabartinių dešimtmečių žudynėmis, prie kurių prikišęs rankas tiek Kremlius, tiek Kadyrovų giminė. Manoma, kad yra R. Kadyrovo ryšys su „Novaja Gazeta“ žurnalistės A. Politkovskajos nužudymu 2006 m. spalio 7 d., su neįtikusio FST papulkininkio Movladžio Baisarovo sunaikinimu tų metų lapkritį, su Ruslano Jamadajevo, konfliktavusio su R. Kadyrovu, sunaikinimu 2008-ųjų rugsėjį, su judėjimo „Memorial“ aktyvistės žurnalistės Nataljos Estemirovos pagrobimu ir nužudymu 2009 m. liepą… ir t.t.

Kažkada buvo įtariama, kad R. Kadyrovo tėvas bendradarbiavo su sovietine „kagėbė“, o paskui rėmė čečėnų sukilėlius, kad Maskvai padėtų sunaikinti jų stovyklas ir vadus. Tokiu keliu ėjo ir jauniausias muftijaus sūnus. Dabar 38-rių tesulaukęs Ramzanas lenkia savo tėvą, ištikimai tarnaudamas savo šeimininkui ir vykdydamas jo paliepimus. Todėl silpni argumentai, kad taip V. Putinas nori atsikratyti savo vasalu. Šis tandemas gali ne tik sunaikinti opoziciją Rusijoje, bet ir sugriauti vos užsimezgusią demokratiją.

Tiesą rašo leidinio „Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Bershidsky‘s: „Galima tvirtinti, kad, kol Kadyrovas vadovauja Čečėnijai, atstovaudamas Putino interesus, tol Rusijos lyderis turės neišsenkamas galvažudžių atsargas, tinkančias kariauti ten, kur oficialios fronto linijos nėra – ar Maskvoje, ar Rytų Ukrainoje… Putino oponento nužudymas, kurį įvykdė Kadyrovo pavaldinys, suartino monarchą ir vasalą. Šiaip ar taip, Putino priešai – tai ir Kadyrovo priešai. Hibridinis karas persikėlė į Maskvos gatves. Bet juk viešai sakoma, jog tai tik sutapimas: žinote, čečėnai tokie karšti vyrukai…“ – kandžiai pašiepia apžvalgininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Rusija nepribrendo, kad V. Putinas pasitrauktų
  2. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  3. Č. Iškauskas. Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją?
  4. Č. Iškauskas. V. Putinas grasina nesustoti
  5. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  6. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  7. Krymo valdžia prašo Rusiją prisjungti Krymą net nelaukdama referendumo
  8. O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)
  9. Č.Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V.Putinui
  10. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  11. Č. Iškauskas. Prasidėjo dar vienas pasaulio perdalijimas: kas kaltas?
  12. Č.Iškauskas. Juodasis 1993-ųjų Spalis: kas kariavo B.Jelcino pusėje?
  13. Z. Čepaitė. Rusija laimi, nes britų meilė rusų pinigams neįveikiama
  14. A. Ažubalis. Kodėl ne „Je suis Ukrainien“? Apie pozityvią politiką su Rusija
  15. Č. Iškauskas. Ar pasikartos Miunchenas?
  16. Č. Iškauskas. Kaip kuriamos „liaudies respublikos“
  17. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  18. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  19. Č. Iškauskas. Simbolinis pasipriešinimas okupantui: ar šiandien jis įmanomas
  20. Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Jus snekoriai says:
    7 metai ago

    kalbėkit apie tandemus, kurie naikina Lietuva. O Rusija kaip nors pati isispres savo problemas.

    Atsakyti
    • lopas says:
      7 metai ago

      tai kalbek, kas draudžia? bijai?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Mūšis dėl Chersono 2022 m. vasario 24–kovo 2 d. | wikipedia.org nuotr.

S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

2022 08 08
Laurynas Kasčiūnas | Facebook.com, V. Sarpausko nuotr.

L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

2022 08 08
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

2022 08 07
Ledai | pixabay.com nuotr.

Daugiausiai ledų atkeliauja iš Ukrainos

2022 08 07
Ukrainos užsienio reikalų ministerija ragina tarptautinę bendruomenę priversti Rusiją pasitraukti iš Zaporožės atominės elektrinės | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 06 12:29

2022 08 06
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30

2022 08 05
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-04 12:32

2022 08 04
Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

2022 08 04
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-03 11:04

2022 08 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele
Įvairenybės

Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele

2022 08 08
Neteisingas mašinų statymas gės atsakomybe
Lietuvoje

Neteisingas mašinų statymas gės atsakomybe

2022 08 08
Andrius Bagdonas | andriusbagdonas.lt nuotr.
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus

2022 08 08
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai
Lietuvoje

Dėl aplinkos ministro – kreipimasis į I. Šimonytę

2022 08 08
Rapsai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Neapsaugojus laukų, pasekmės bus liūdnos

2022 08 08
Saulės jėgainės | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Dar savaitė paraiškoms dėl saulės parkų

2022 08 08
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Ūkininkams – paprastesni reikalavimai

2022 08 08
Seimas užkerta kelią nepatikimiems tiekėjams
Lietuvoje

Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Global-Kapitalistas apie L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje
  • kuo apie L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje
  • Global-Kapitalistas apie L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siaurukas pristatė ir vagoną su pirtele
  • Neteisingas mašinų statymas gės atsakomybe
  • Liberalai aiškinsis elektros tiekėjo veiksmus
  • Dėl aplinkos ministro – kreipimasis į I. Šimonytę

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 605; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 474; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 468; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 466; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

by Kristina Aleknaitė
2022 08 08
0
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.

Sakoma, kad, kai patrankos griaudžia, mūzos tyli. Tačiau ką tik išleistame poezijos almanache yra net aštuoniasdešimt vieno autoriaus eilėraščiai, skirti...

Skaityti toliau

S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 08
5
Mūšis dėl Chersono 2022 m. vasario 24–kovo 2 d. | wikipedia.org nuotr.

Kare, sporte yra toks posakis: „Geriausia gynyba yra puolimas“. Puolantysis turi iniciatyvą, todėl geriau valdo padėtį nei tik besiginantis. Puolimas...

Skaityti toliau

L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 08
5
Laurynas Kasčiūnas | Facebook.com, V. Sarpausko nuotr.

Šiomis dienomis daug pagrįstos kritikos ir pasmerkimo sulaukė daugiau nei skandalinga, Rusijos propagandą atkartojanti ir taip Kremliaus karo nusikaltimus pridengianti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Global-Kapitalistas apie L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje
  • kuo apie L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje
  • Global-Kapitalistas apie L. Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje
  • Global-Kapitalistas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

Kitas straipsnis
Jūratė Litvinaitė | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie Seimo pavasario sesiją ir Lietuvos istorijos žinias (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai