Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tarp lietuviškosios Arkadijos ir griūvančio Babilono

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2019 04 19 11:14
3
Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Šiais laikais demokratiniame Vakarų pasaulyje intensyviai diskutuojama apie įvairių politinių ideologijų pliusus ir minusus, ribas, derinius ir išvestines. Lietuvoje tokių diskusijų aiškiai trūksta, vyrauja liberalusis diskursas, pateikiamas lyg vienintelis įmanomas. Jo oponentai bloškiami į radikalų, marginalų ir kitas abejotinas erdves. To pavyzdys – ir Tomo Daugirdo straipsnis „Lietuviškoji Arkadija prieš neoliberalizmą“.

Šiame straipsnyje liberalizmo kritikai siejami su pavojinga tautine utopija, lengvai galinčia virsti distopija, kur ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, pamažėle atsisakoma demokratijos, o Lietuvos valstybė atsiejama nuo euroatlantinių blokų ir – tarp eilučių – pačios Vakarų civilizacijos. Liberalizmas ginamas, teigiant, jog jame yra daugiau pliusų, nei minusų, o kraštutinis egoizmas, kritikų priskiriamas liberalizmo turiniui ir pasekmėms, kylantis iš sugedusios, nuodėmingos žmogaus prigimties, tarsi be politinio ar ideologinio konteksto.

Nėra pagrindo neigti, kad klasikinis liberalizmas davė politinei kultūrai daug teigiamybių – asmens vertės pripažinimą, bendruomenių autonomiją nuo valstybės, valdžių atskyrimo principą, religinę, tautinę ir kultūrinę toleranciją. Šias vertybes perėmė ir pratęsė kiek vėliau užgimęs konservatizmas ir dažnai keikiamas modernusis nacionalizmas.

Vis dėlto kiekviena ideologija, tapusi vyraujančia, rizikuoja išsigimti. Konservatizmas be ribų ir išlygų lengvai pereina į stagnaciją ir atavizmą, nacionalizmas – į šovinizmą ar tautinį totalitarizmą, socialiniai idealai – į lagerinį ir kolchozinį bolševizmą. Neįmanoma aiškinti žmogiškosios būties viena idėja, ar tai būtų individas, ar kolektyvas, ar tauta, ar valstybė, ar klasė, ar rasė, ar laisvė, ar tolerancija, ar socialinis solidarumas, ar net religija.

Liberalizmas, kaip ir bet kuri ideologija, tapusi vienpusiška, taip pat pereina į kraštutinumus. Jakobinų giljotinų vajus vyko po laisvės vėliava. Šiuolaikinio liberalizmo kraštutinumai – kitokie, bet vargu, ar mažiau pavojingi. Atradę laisvės, o vėliau – ir tolerancijos principus, liberalai tarėsi gavę auksinį raktelį, panacėją visoms problemoms spręsti. Liberalų akimis laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos vertybės – tik išvestinės iš jos. Bet galima žiūrėti ir kitaip. Laisvė – apskritai jokia vertybė, o tiktai prielaida vertybėms kurti, palaikyti ar – deja – griauti, naikinti.

Kalbant apie toleranciją, pirminis jos principas buvo pakęsti antraeilius skirtumus dėl pirminių jungiančių vertybių. Tarp iš esmės priešingų vertybinių sistemų tikra tolerancija – vargiai įmanoma. Neišvengiamai teks rinktis, kurią pusę toleruoti kitos pusės sąskaita. Kosmopolitizmą ar nacionalizmą, krikščionybę ar sekuliarizmą, prigimtinę šeimą ar vis gausėjantį lytinių orientacijų bei tapatybių sąrašą.

Naivu būtų manyti, jog liberalizmas šiandien plinta tik akademikų ir viešųjų intelektualų pastangomis. Kaip kiekvienos ideologijos, taip ir liberalizmo hegemonija turi savus socialinius užsakovus. Pirmiausiai tai – pasaulinės kapitalo oligopolijos, siekiančios išsilaisvinti iš nacionalinių valstybių kontrolės darbo rinkos, prekybos, gamtosaugos srityse.

Joms rūpi mobili darbo jėga (iš čia – palaikymas masinei migracijai), tobulo vartotojo kūrimas (iš čia – egoistinės individualizmo versijos, materializmo ir įvairiausios seksualinės egzotikos skatinimas), visuomenių perkūrimas pagal savo interesus (iš čia – atitinkamas švietimas, hegemonijos siekis žiniasklaidoje ir viešojoje kultūroje ir net vaikų poėmių politika).

Antrasis ešelonas – tai iš tų pačių oligopolijų finansų kuriami fondai ir iš tų fondų mintantys akademinio, žurnalistinio, kultūrinio ir visuomeninio sektoriaus veikėjai. Ne visi jie – ciniški pragmatikai, kai kurie patys nuoširdžiai tiki tuo, ką daro. Bet vienaip ar kitaip, didelė dalis liberalizmą palaikančių intelektualų ir „įtakorių“ gyvena iš savo politinės orientacijos.

Alinamas ištisų tautų ūkis, niokojama gamta, o nacionalinės valstybės, anot vieno radikalaus Meksikos kairiojo, virsta globalaus kapitalo policijos nuovadomis, veikiau ginančiomis globalųjį kapitalą nuo savo piliečių, nei atvirkščiai. Taigi, T. Daugirdo pagrįstai kritikuojama empatijos stoka silpniesiems tiesiogiai susijusi su liberalizmo ideologijos motyvais ir jos užsakovais. Atskirti šiuos dalykus būtų naivu, o gal ir šiek tiek veidmainiška.

T. Daugirdas kalba apie lietuviškąją Arkadiją, tuo tarpu liberalųjį pasaulį galima lyginti su Babilonu Baltazaro laikais. Imperinė galybė iš Nabuchodonosaro epochos jau slenka į praeitį. Jo įpėdinis Nabonidas įvykdė beprecedentę religinę reformą, pakeisdamas tradicinį kultą – panašiai, kaip šiandien krikščionybė liberaliose šalyse keičiama karingu sekuliarizmu. Nabonido sūnus Baltazaras švenčia ir girtauja, prie miesto vartų jau stovint persų kariuomenei.

Liberalusis globalizmas užsimojo į savo imperiją integruoti visus ir viską. Bet prie vartų jau stovi barzdota islamistų armija – kaip persai prie Babilono ar germanai prie Romos. Pastarasis atvejis įdomus ir tuo, kad patys romėnai įsileido germanus į savo šalies vidų, leido jiems kurtis savo gyvenvietėse, kol germanams atsibodo gyventi pagal romėnų įstatymus ir Roma žlugo. Persus į Babiloną įsileido pačių babiloniečių žyniai, pervargę nuo Nabonido reformų ir Baltazaro lėbavimų, taškant savo pirmtakų paveldą.

Vakarų pasaulio gerovę sukūrė krikščioniškos, tautinės visuomenės. Dabar kiti naudojasi jų darbo vaisiais. Kuo tai skiriasi nuo Baltazaro puotos? Suskaičiuota, pasverta, padalyta…

Žinoma, jog Lietuva yra ir turi likti Vakarų pasaulio dalimi. Tačiau kartu su visų Vakarų šalių patriotais ji turi spręsti bendras problemas. Vengdama bet kokių kraštutinumų, iš kurios pusės jie beateitų. Išlaikydama geriausia iš to, ką Vakarų civilizacijai davė liberaliosios minties tradicija, atmesdama tai, kas joje – destruktyvu, žema ir savanaudiška. Tautiškieji politikai Vakaruose, įskaitant Lietuvą, tuo keliu ir eina. Už tiesą ir darną. Už tikrąją laisvę ir įvairovę, kurias užtikrina tiktai klasikinės dorybės ir tautų pasaulio principai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  2. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  3. M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)
  4. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  5. M. Kundrotas. Jaunas? Tautiškas? Marš mokytis!
  6. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  7. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  9. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  10. M. Kundrotas. Tikrasis karas
  11. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  12. M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra
  13. M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija
  14. M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė
  15. M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus!
  16. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  17. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  18. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  19. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  20. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  21. M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
  22. M. Kundrotas. Radikalumas ir nuosaikumas: kas, kam ir kodėl?
  23. M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą
  24. M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  25. M. Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas
  26. M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda?
  27. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  28. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  29. M. Kundrotas. Nijolės Sadūnaitės ar Ervydo Čekanavičiaus Lietuva?
  30. M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Einsteinas says:
    2 m. ago

    Visokie neoliberalai nesuvokia jog tauta yra prigimtinė duotybė, net jeigu labai stenksis išnaikinti tautas ir kultūras suplakant i viena didelį modernų darinį, tai tas monokulturis modernus darinys tiesiok bus silpnas ir arba susinaikins visiškai ir kitus sunaikins arba vis vien sugrius atgalios i atskirus segmentus – tautas. Nes kaip jau sakiau tautos ir kultūrų ivairove yra prigimtinė duotybė reikalinga žmonijai, tai daro žmonija stipresne. Gamtoje, pas Dievą nebūna monokulturis, tik chemizuotuose ūkiuose būna dideli laukai monokulturu purškiami įvairiausia chemija, vaistais nuo ligų, o rezultatas yra snipstas, skurdus augalas ir kuo tolyn tuo silpnėja nuo chemijos, reikalauja naujos chemijos ir nekur tai nenuveda. O pas Dievą………. Pievoje… Kur sveika….. Vyrauja daugybė kultūrų visiškai skirtingų… Jos sąveikauja, konkuruoja, toks kosmosas patiria džiaugsmą, ivairove, laisvė, PATIRIA VAIVORIKSTE. Neo liberalai VAIVORIKSTE dažo viena pilka spalva ir kuria nesveika monokultura palaikoma pesticidais ir azoto trasomis kur net drugiai neskraido.

    Atsakyti
  2. Romas says:
    2 m. ago

    Taip, konvejerį, štampuotę sukūrė ne Dievas. Pas Jį įvairovė beribė ir kiekvienas sutvėrimas – vienetiniame egzemplioriuje.
    O žmogus kuria pagal savo lygi… Jis vėl ir vėl nusivažiuoja į kraštutinumus. Tai į vieną griovį įpuola, tai į priešingą. Pasaka be galo. Kodėl?

    Turbūt todėl, kad jis (skirtingai nuo Dievo) yra ribotas. Neapima visumos.. Rytuose apie tai yra gera priča apie dramblį:
    Tamsoje žmonės “kažką” rado. Vienas čiupinėdamas koją sako, kad tai kolona. Kitas, nusitvėręs uodegos, ginčija, kad tai virvė. O trečias, palietęs straublį, šaukia – gyvatė.
    TIESA – pilnatvėje…

    Atsakyti
  3. Vilnietis says:
    2 m. ago

    įdomu kada alkas.lt uždraus šitam Juozaičio šmeižikui pas save tuos šūdstraipsnius dėti?
    Jis jau visus užkniso su savo šmeižimais, puldinėjimais ir pan. sunkus psichinis ligonis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

2021 02 12
„Žmogus orkestras“ – mūsų vaidmenys karantino laikotarpiu

Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją

2021 01 29
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

2021 01 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Pixabay.com

M. Kundrotas. Vienu du

2020 12 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
Lietuvoje

Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1609; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 893; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 810; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 688; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 672; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
21
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 13
1
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

Šitas tekstas, žinoma, ne - Feisbuko skaitiniai. Žymiai per ilgas. Bet juo dalinuosi, nes yra svarbus. O man - lengvai...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 12
33
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Filadelfijos katalikų arkivyskupas Čarlzas Džozefas Šapju (Charles Joseph Chaput) nukalė auksinę frazę. Blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
Utenos kamerinio teatro pirmoji viešnia

Utenos kamerinio teatro pirmoji viešnia

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai