Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais

Sausio 10 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) prasidės išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“. Mokslininkai pristatys sakraliausių, pamatinių pasaulio papročių raštų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų raštai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose bus atskleista kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Renginių ciklo kuratorius prof. Audrius Beinorius (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).

Viešų paskaitų ciklą „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ pradės Gilgamešo epas – garsiausias Senovės Artimųjų Rytų literatūros kūrinys, pasakojantis apie Gilgamešo, legendinio Uruko karaliaus, nuotykius ir žygdarbius. Šis epas mums yra geriausiai pažįstamas iš akadų kalba ant 12 molinių lentelių užrašytos, t. y. standartinės, versijos, pirmiausia rastos Ninivėje, sugriautų Asirijos karaliaus Ašurbanipalo rūmų bibliotekoje. Vis dėlto pats kūrinys turėjo ilgą ir nevienalytę atsiradimo istoriją, pradedant žodiniais pasakojamais ir vėliau šumerų kalba parašytais mažesnės apimties epais. Tai kūrinys ne tik turintis savo istoriją, bet ir pats dėl paralelių su Senuoju Testamentu nuo pirmųjų jo lentelių fragmentų atradimo kūręs istoriją.

Net ir praėjus daugiau kaip trims tūkstančiams metų nuo jo sukūrimo, Gilgamešo epas neprarado savo svarbos, nes kalba apie pamatinius žmonių troškimus ir jausmus, viltis ir baimes, jis pasakoja apie gyvenimo trapumą ir neišvengiamą mirtį.

Paskaitą skaitys Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorius dr. Tadas Rutkauskas.