Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ trečiąją dalį „Tolesnės pastabos apie Lietuvą per pirmuosius tris šimtmečius po krikščionybės įvedimo“.
Veikalo autorius J. Jaroševičius (Józef Jaroszewicz, 1793–1860) – Vilniaus universiteto profesorius, nuo 1827 m. dėstęs civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją ir statistiką, priklausęs Vilniaus laikinajai archeologinei komisijai.
Profesorius vertinamas kaip Lietuvos kultūros tyrimų pradininkas, o jo tritomis – kaip pirmas bandymas parašyti Lietuvos kultūros istoriją. Veikalas išleistas Vilniuje 1844–1845 m., jis pelnytai vadinamas XIX a. Vilniaus ir Lietuvos istorijos, kultūros paveldo paminklu.
Trečioji dalis apima laikotarpį nuo XVI a. antros pusės iki XVIII a. pabaigos. Knygoje aprašomi dorovės, papročių, religijos, švietimo raida to meto Lietuvoje, pramonės pokyčiai Apšvietos laikotarpiu, ypač plačiai – Jėzaus draugijos veikla.
Iš lenkų kalbos vertė dr. Vytautas Berenis, Biruta Mikalonienė, Eglė Pacevičienė, komentarus parengė dr. Laima Bucevičiūtė. Knygos redaktorė Irena Stankevičienė, dailininkas Saulius Bajorinas.
Šia knyga autorius užbaigė Lietuvos kultūros istorijos tritomę studiją, skirtą istorijos mėgėjams, tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.
Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Why the West Erased the Truth About Prussia IRAN MIGHT BE NEXT – Prof. Jiang Xueqin
youtube.com/watch?v=yhsw_KAoBrY
Vargu ar šiais laikais gali būti aktualus Lietuvos vaizdas civilizaciniu požiūriu, kai pačios civilizacijos kaip tokios vertinimai Lietuvos atžvilgiu yra prieštaringi, kelia abejonių. Juolab, kad iš anotacijos nėra aišku ką tokio šiandienos Lietuvai, lietuviui reikšmingo kultūroje atskleidė autorius. Taigi tikslas Kultūros ministerijai remti veikalo leidybą – yra miglotas.
Pritariu dėl abejonių šios knygos reikšmingumu. Gal Kultūros ministerija geriau galėtų paremti istoriko Mykolo Balinskio ( slapyvardžiai Auszlawis, Usztaritojis, Mokitinis) 1835 parašytos knygos ‘Vilniaus miesto statistinis aprašymas’ vertimą ir leidybą ( išleista tik M.Balinskio ‘Vilniaus miesto istorija’) ? Joje M.Balinskis minėjo, kad Vilniuje tuo metu gyveno lietuviai, rusėnai, vokiečiai ir žydai, kitų tautybių gyventojų tiek mažai, kad atskiro skyriaus jie sudaryti negalėjo. Kitose savo knygose Balinskis rašė,kad didelėje dalyje kaimų aplink Vilnių kalbama lietuviškai,o į šiaurę nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante- beveik vien lietuviškai. Dabar gi per eLeRTė tegirdimi ekspedicinių istorikų ir istorikių išvedžiojimai apie neva galimai reikalingą dar vieną “Vilnijos regioną”.
Prie to pridurčiau, kad Kultūros ministerijai derėtų ne tik paremti minėtų Mykolo Balinskio knygų vertimą ir leidybą, bet ir tas knygas padovanoti Rytų Lietuvos mokykloms, kad tas istorines žinias mokytojai galėtų panaudoti per istorijos pamokas.