Gegužės 10 d., ketvirtadienį, 19 val., kokteilių namuose „Salionas“ (K. Sirvydo g. 6, Vilnius), vyks Pauliaus Monty (Paul Monty) knygos „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus įvado autorius dr. Laimonas Briedis, Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius ir knygos vertėja Aida Ivinskis.
Ar kada svajojote pasivaikščioti po Vilnių prieš šimtą metų? O gal įsivaizdavote, koks jis buvo? P. Monty knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – tai pasakojantis žemėlapis, leidžiantis palyginti dabartinį miestą su tuo, kuris gyvavo prieš šimtą metų.„Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu – išskirtinė knyga, pasirašyta Paul Monty slapyvardžiu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung“ laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m. Gegužės 10 dieną, vyks knygos pristatymas, kuriam specialiai iš Kanados atvyko knygos įvado autorius dr. Laimonas Briedis, Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius ir knygos vertėja Aida Ivinskis.
I-ojo pasaulinio karo metu Vilnius vokiečių kariams, tarnaujantiems Rytų fronte, įgijo tranzitinės geografijos prasmę. Tai buvo miestas, pasak P. Monty, jungiantis svetimą ir mažai pažįstamą kraštą su gimtaisiais namais ir tuo pačiu primenantis apie prarastas taikaus gyvenimo galimybes. „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ kviečia keliauti po miestą vietinio gyventojo žingsniu. Tokia miesto pažintis, skelbia P. Monty, – ypatinga meno forma, sudaranti kiekvienam keliautojui galimybę pajusti kūrybinę laisvę. P. Monty kviečia karį išsivaduoti nuo fronto baisumų ir atrasti Vilniuje tai, kas nepriklauso karui; o vietiniams gyventojams, priešingai, patariama surasti tai, kas karo – didelių pasikeitimų – metu lieka nepakitę.
Šiandien „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ atveria du Vilniaus pažinimo kelius. Pirmiausia šią knygą galima skaityti retrospektyviai, tai yra naudotis ja kaip dingusio miesto gidu – vaikščioti po miestą, kurio jau nebėra. Tai ypač pasakytina apie miesto erdves ir kultūrinius kontekstus, pavyzdžiui, žydų ir totorių kultūras, kurios jau nesugrąžinamai prarastos. Taigi galima teigti, kad „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – tai pasakojantis Vilniaus žemėlapis, suteikiantis galimybę palyginti dabartinį miestą su tuo, kuris gyvavo prieš šimtą metų. Antra, „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – tai aukštos literatūrinės vertės kūrinys, parašytas žinomų vokiečių rašytojų, kurių santykis su Vilniumi turi daugybę biografinių aspektų. Todėl P. Monty gali užimti tvirtą vietą Vilniaus literatūriniame kanone ir stoti į vieną gretą su tokiais autoriais kaip Moravskis, Frankas, Sirokomlė, Gary, Milošas, Venclova. Skaitytojai ne tik turės išskirtinės progos susipažinti su I-ojo pasaulinio karo Vilniumi, regėtu svetimšalių karių akimis, bet ir bene pirmą kartą surasti ir atpažinti reikšmingą pasaulinėje literatūroje „flaneur“ – klajoklio – personažą Vilniaus kontekste.
Nutaręs išsiaiškinti, kas gi slepiasi po Paul Monty pseudonimu, žymus sociologas, kultūrologas, garsiosios monografijos „Vilnius – savas ir svetimas“ autorius, Kanadoje gyvenantis mokslininkas Laimonas Briedis po ilgų tyrinėjimų pirmą kartą neseniai identifikavo, kad „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ iš tiesų yra parašytos dviejų autorių – Pauliaus Fechterio ir Montekju Jakobso (Montague Jacobs). Abu rašytojai buvo Vokietijos publicistai ir literatūros veikėjai: P. Fechteris (1880–1958) garsėjo kaip vienas iš pirmųjų ekspresionistinio meno kritikų Europoje, o M. Jakobsas (1875–1945) buvo žymus teatrologas ir dramaturgas.
Kūrinio pradžioje pateikiamas originalus, kupinas įdomių įžvalgų Laimono Briedžio įvadas. Taip pat knygoje pateiktos vertingos archyvinės iliustracijos – fotografijos.
