Lapkričio mėnesį leidykla „Baltos lankos“ išleis ilgai lauktą ketvirtąją menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos Silva rerum dalį. Šia bestseleriais tapusių istorinių romanų ciklo dalimi baigiama didžioji Vilniaus saga, – istorijos mokslo ir literatūros jungtimi, tarptautinės kritikos vertinimais, neturinti atitikmens šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.
Silva rerum istorinių romanų ciklas – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje. Pirmoji ciklo dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, Silva rerum II, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, Silva rerum III, išleista 2014 m. Už visas tris romano dalis 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos.
Silva rerum, atgaivinusi istorinio romano žanrą Lietuvoje, vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia ir užsienyje. Latvijoje 2014 m. šie romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis Silva rerum romanas tapo bestseleriu ir sulaukė išskirtinio kritikų įvertinimo – buvo pavadintas tikėjimą literatūra grąžinančia sensacija iš Lietuvos, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.
Silva rerum IV skaitytoją nukelia į XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu naujų idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.
Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus.
Tikimasi, kad knyga visus Lietuvos knygynus pasieks jau lapkričio mėnesio pabaigoje.
Ar tikrai verta šitą aršią “antilietuvę” čia reklamuoti? 🙂