Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015-02-01 11:55:24
3
Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste. 1939 m. kovo mėn. | lt.wikipedia.org nuotr.

Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste. 1939 m. kovo mėn. | lt.wikipedia.org nuotr.

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.
Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste. 1939 m. kovo mėn. | lt.wikipedia.org nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų…

Iš rankų į rankas ėjęs kraštas…

Pagal 1919 m. birželio 28 d. pasirašytą Versalio sutartį ir vėliau vykusios Paryžiaus taikos konferencijos susitarimus Klaipėda ir jos kraštas buvoatiduotas Tautų Sąjungai, kuri kraštą laikinai pavedė valdyti Prancūzijai. Pagal šias sutartis, nuskurdinusias karą pralaimėjusią kaizerinę Vokietiją, Lietuvai turėjo atitekti jos etninės teritorijos dalis – šiaurinė Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas). Tačiau dėl Lenkijos ir ją palaikiusios Prancūzijos intrigų tai neįvyko. Tad prireikė krašto išvadavimo operacijos – ar, kaip jį vadino patys tos operacijos dalyviai, sukilimo. Tik ryžtingų Lietuvos kariuomenės ir krašto savanorių bei lietuvninkų veiksmų dėka ši šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis susijungė su Lietuvos Respublika.

1923 m. vasario 16 d. Antantės šalių sprendimu Versalio sutarties kontrolei buvo suformuota Ambasadorių konferencija, o 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos konvencija, kuria Klaipėdos kraštas tik autonomijos pagrindais atiteko Lietuvos valstybei. Beje, 1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencija, kurios veikla išsikvėpė tik 1931 m., atstovaujanti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms, nutarė pripažinti Lenkijos sienas, kurios apėmė ir okupuotą Vilniaus kraštą. Taigi, viena Lietuvos žemė buvo atsikovota, kita – prarasta.

Tas Klaipėdos valdymas autonomijos pagrindais tęsėsi beveik iki II pasaulinio karo pradžios. 1933 m. sausio 30 d. Adolfo Hitlerio nacionalistai atėjo į valdžią. Po 6 metus trukusio spaudimo 1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys gavo Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribentropo ultimatumą. Vokietija pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą. Nesulaukusi paramos iš Klaipėdos konvencijos signatarių Lietuva turėjo šį reikalavimą priimti.

Vėlyvą 1939 m. kovo 22 d. vakarą Berlyne J. Urbšys, J. von Ribentropas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Kazys Škirpa pasirašė penkių straipsnių Vokietijos ir Lietuvos sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo III reichui. Jau kitą dieną prie Klaipėdos uosto priplaukė Vokietijos karo laivų eskadra, atgabenusi patį Adolfą Hitlerį ir jį lydinčią gausią Vokietijos politikų bei karo vadų svitą. Fiureris iš dabartinio teatro rūmų balkono pasakė ugningą kalbą, tą pačią dieną pagal iš anksto paruoštą planą Klaipėdos krašto sieną peržengė Vokietijos kariuomenė. A. Hitlerio įsakymu iki 1939 m. gegužės 1 d. kraštas turėjo būti integruotas į Vokietijos reicho administracinę bei juridinę sistemą.

Beveik po 6 metų karo frontas ritosi atgal, traiškydamas nacistinę armiją. Karą pralaimėjusi Vokietija neteko didelės dalies savo žemių. Kaip rašo karybos istorikas ir žurnalistas Manvydas Vitkūnas, ypač daug jų atiteko Lenkijai, be kita ko, prisijungusiai ir pietinę Rytprūsių dalį. Šiaurinė jų dalis, Mažoji Lietuva, atiteko SSRS ir netrukus buvo prijungta prie Rusijos Federacijos. Bet dėl Klaipėdos krašto nei J. Stalinui, nei dar kam nors abejonių nekilo: tai – Lietuvos, tiksliau – Lietuvos SSR dalis. Juk nuo 1923 iki 1939 m. šis kraštas priklausė Lietuvai. Jei ne ryžtingi tarpukario Lietuvos politikų ir karių žingsniai, jei ne „sukilimu” užmaskuotas krašto susigražinimas, šiandien mes galbūt neturėtume Klaipėdos, spėja istorikas.

Klaipėdos užėmimas: šturmas ar jo imitacija?

Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas atsirito iki Klaipėdos 1944 m. rudenį. Frontui sustojus už Šiaulių, tikėtasi, kad SSRS armija puls Rygos kryptimi. Ten ir buvo telkiamos pagrindinės Vokietijos pajėgos, iš dalies atitrauktos ir iš Lietuvos teritorijos. Tačiau SSRS vyriausiajai karo vadovybei rūpėjo atkirsti armijų grupę „Šiaurė“ nuo Rytprūsiuose buvusios armijų grupės „Centras“. Tai tapo pagrindiniu šios operacijos tikslu.

Kaip rašo Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos užėmimo istorijos 1944-1945 kontroversijos“, 1944 m. spalio 5 d. vidurdienį prasidėjusio Raudonosios armijos puolimo pernelyg menkos Klaipėdos ruože paliktos Vokietijos pajėgos sulaikyti didelių galimybių neturėjo. Raudonoji armija peržengė Klaipėdos krašto ribą spalio 9 d. Operacijos, kurios pirmoji stadija užtruko dvi savaites, metu SSRS kariuomenei pavyko pasiekti strateginiu požiūriu labai reikšmingus tikslus – palyginti plačiame ruože dezorganizuoti Vokietijos karinę gynybą, įsitvirtinti Latvijoje ir atskirti armijų grupes „Šiaurė“ ir „Centras“.

Nuo 1944 m. spalio 23 d. iki 1945 m. sausio 13 d. šiame fronte buvo sąlyginė tyla. Tris mėnesius Klaipėdos placdarmas buvo apsuptas iš sausumos. Tuo metu vyko Klaipėdoje likusių vokiečių pajėgų perdislokavimas. Miestas visiškai ištuštėjo. Sausio 13 d. III Baltarusijos frontas pradėjo Rytprūsių operaciją. Strateginiu požiūriu prieš puolant Klaipėdą buvo svarbu užimti šiaurinę Sembos pusiasalio dalį ir taip atkirsti tiekimą Klaipėdoje dislokuotiems vokiečių daliniams bei pasitraukimo sausuma galimybę.

Visų SSRS pajėgų puolimas prasidėjo sausio 27 d. 10 val. ryto. Kitos dienos rytą, apie 6 val., visas miestas buvo užimtas. Ką rado sovietinė kariuomenė? Karo komendantūroje sausio 28 d. dieną buvo užregistruoti tik 28 mieste likę civiliai gyventojai, iš jų šeši senieji klaipėdiečiai. Iš viso per karą Klaipėdoje sugriauta apie 60 proc. namų. Po to operacija persikėlė į Kuršių neriją, o iš Kopgalio vokiečiai pasitraukė sausio 30 d.

V. Safronovas tvirtina, kad Raudonajai armijai Klaipėdos šturmas nepavyko: miestas buvo visiškai tuščias, ir 4-osios smogiamosios armijos daliniai, imituodami kautynes, iš esmės tik periminėjo vermachto paliekamas pozicijas. Bet kam tada reikėjo bombarduoti miestą, naikinti jo kultūrines vertybes? Todėl kyla kitas klausimas: Kodėl puolant Klaipėdą taip išaukštinamas 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos vaidmuo?

Lietuviškosios divizijos vaidmuo ir NKVD teroras

2012-ųjų lapkritį DELFI rašėme apie šios divizijos ne tokį jau šlovingą kovų kelią. Netekusi apie 5000 savo karių (iš daugiau kaip 10 tūkstančių, buvusių 1943 m.) ji iš tiesų dalyvavo vejant vokiečius iš Klaipėdos, bet tokio kovų krikšto, kokį patyrė prie Oriolo, nebuvo. Vis dėl to už tariamą šturmą ji gavo naują – Klaipėdos šaulių divizijos vardą. Nužygiavusi iki Kurliandijos (Kuržemės) divizija baigė savo egzistavimą. Jai nebuvo patikėta įžengti į Berlyną (teigiama, kad divizija buvo nepasitikima, nes apie 29 proc. jos sudėties sudarė žydai). Iš Kuršo dalis jos karių pėsčiomis nužygiavo į Vilnių ir įsikūrė Šiaurės miestelyje. Ji buvo visiškai išformuota 1956 m. gegužę.

Nepaisant ištuštėjusio miesto, prieš likusius gyventojus sovietinė armija ėmėsi represijų. Istorikas Juozas Starkauskas savo tyrime „Fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės veikla Lietuvoje (1944-1945)“ (http://genocid.lt/Leidyba/1/Juozas_%20Starkauskas.htm) pastebi, kad šių represijų funkcijas netruko perimti vidaus reikalų komisaro ir dviejų trėmimų Lietuvoje organizatoriaus Lavrentijaus Berijos vadovaujamos „enkavėdė“ kariuomenė, suformuota 1943 m. spalį ir užsiėmusi teritorijų „valymu“ paskui į Vakarus žengiančią Raudonąją armiją.

Lietuvą ji valė ne tik nuo partizanų ir „buržuazinių nacionalistų“ pogrindžio. Divizijos generolo Pavelo Vetrovo fronto užnugario būriai siautėjo ir likusių gyventojų atžvilgiu. Be to buvo nustatyta, kad rezistentai persikrausto į miestus, todėl NKVD ėmėsi stiprinti atvykstančių kontrolę. Kaip rašoma tyrime „Represinių struktūrų kūrimasis ir veikla Klaipėdos krašte“, šioms NKVD kariuomenės grupuotėms buvo numatyta tam tikra darbo apimtis: kasdien suimti ir išfiltruoti apie 60 žmonių, vėliau, veiksmus intensyvinant ir perfiltruojant, suimti iki 100 žmonių per dieną, o tai didžiausias skaičius, tenkantis suimtųjų kiekiui apskrityje visos Lietuvos mastu.

Teroras persikėlė ir į Karaliaučiaus sritį. 1944–1949 metais šioje pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje buvo žvėriškai išžudyta per 300 tūkstančių civilių gyventojų, vyko masiniai moterų prievartavimai, o dar 100 tūkstančių gyvųjų – deportuoti. Tuos įvykius pergyvenęs Klaipėdos universiteto dailės katedros vedėjas Linas Julijonas Jankus pasakojo, kad sovietų kariškiai be skrupulų žudė, prievartavo, tankais traiškė civilius gyventojus, o tokius veiksmus laimino sovietinė vadovybė Maskvoje. Po jų ėjo NKVD būriai, kurie užbaigdavo Raudonosios armijos piktadarybes.

Pirmosios oficialiai užfiksuotos žudynės įvyko 1944-ųjų spalio 21 d. Nemerkiemyje (vok. Nemmersdorf, prie Gumbinės), kur Raudonosios armijos kareiviai išprievartavo, o po to sadistiškai nužudė 72 moteris (tarp jų – net 12 metų mergaites ir 84 metų senutę). Tas pats vyko visame Karaliaučiaus krašte. O po karo per 5 tūkstančiai klaipėdiškių, Mažosios Lietuvos kultūros istoriko, bibliotekininko, Heidelbergo universiteto teologijos fakulteto bibliotekos vedėjo Arthuro Hermanno skaičiavimais, buvo ištremta į Sibirą. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. O vien per paskutinįjį II-ojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Daug kur jų vietas užėmė atvykėliai.

Statistika skelbia, kad dar 1938 m. Klaipėdoje buvo daugiau kaip 47 tūkst. gyventojų, 1945 m. po Berlyno paėmimo jau su čia plūstančiais rusų kariškiais jų čia suskaičiuota 3600, o dar per penkerių metų – 1950-aisiais – gyventojų skaičius išaugo jau iki 48 500. 2010 m. „Naujajame židinyje-Aiduose“ paskelbtame tyrime teigiama, kad 1947 m. rusai tarp miesto gyventojų sudarė 60 proc., lietuviai – 40 proc., o senųjų Klaipėdos gyventojų tebuvo likę apie 1,5 proc.).

Koloradinės ugnelės šiandien

Taigi, okupantų „rotacija“ Klaipėdos krašte buvo įgavusi nuožmiausias formas, kurių negalima pavadinti įprastine fronto linija. Vienu metu vyko senųjų gyventojų naikinimas, staigus rusifikavimo etapas, žmonių trėmimai. Kai kurie istorikai tai vadina senojo baltų krašto genocidu. Tačiau jį prisimename ne todėl, kad sukanka solidi šių įvykių data, o todėl, kad ir šiandien „pergalingoji“ armija bei jos parankiniai panašiai elgiasi Ukrainos žemėje. Vien ko verta panieka belaisviams ir jų viešas pažeminimas Donecke…

Tokios asociacijos kilo, kai perskaičiau šio sausio 27 d. iškalbingą informaciją: minėdami Klaipėdos išvadavimo metines, miestiečiai ir svečiai puošėsi Georgijaus juostelėmis. Rusakalbių bendruomenės šventėje viena jos dalyvių, pasipuošusi „koloradine“ juostele, apgailestavo, kad Donbase žūsta žmonės, o Kijevo valdžia švenčia ne Pergalės, o tik karo pabaigos metines, gi pabaigoje tėškė: Ukrainoje į valdžią grįžo revanšistai…

Po 70 metų vakariniame Lietuvos pakraštyje (o gal ir visoje Lietuvoje) teberusena senos sovietinės ugnelės, kurios, ko gero, apšviestų ir parodytų kelią galimiems naujiems okupantų žygeiviams, jeigu jie imtų ir pasuktų nuo netolimosios Ukrainos prie Baltijos jūros. Kodėl gi pasirodė pranešimų apie Lietuvoje kuriamą separatistinę grupuotę „Wileńska Republika Ludowa – Виленская Народная Республика“, o Latvijoje – „Latgalos liaudies respubliką“?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  2. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  3. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  4. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  5. Č. Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  6. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  7. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  8. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  9. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  10. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  11. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  12. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  13. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  14. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  15. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. tampax'as says:
    10 metų ago

    Jeigu jie šliauš pro Vilnių – duosim atkirtį, o jei iš Karaliaučiaus – bus sunkiau. Ten dabar vyksta Rusijos manievrai – prisiminkim Gruziją…

    Atsakyti
  2. Na jei says:
    10 metų ago

    amerikosai vel paleis tuos vabalus prie musu krantu, turesim nauja anpludi.

    Atsakyti
    • Svirba says:
      10 metų ago

      tu bent jau prisidengtum savo “raudonaja” “zvaigzdute” .

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)
  • VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą
  • Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

Kiti Straipsniai

Edmundo Žiauberio (1932–1985) piešinys „Durbės mūšis“ (1958)

Pergalei prie Durbės – 765 metai!

2025 07 15
Liūtis

Per liūtį Klaipėdoje iškrito 58 % mėnesio kritulių

2025 07 14
Elektrobusai

Klaipėdos gatvėse – nauji elektrobusai

2025 07 14
Donaldas Trampas

Trampas žada smogti iš toli?

2025 07 14
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Parkas Klaipėdoje

Klaipėdoje kuriama nauja žalioji erdvė

2025 07 09
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Raketos

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
dr. Ingrida Jakubavičienė | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta knyga apie garsias seseris – S. Smetonienę ir J. Tūbelienę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai