Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 02 01 11:55
3
Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste. 1939 m. kovo mėn. | lt.wikipedia.org nuotr.

Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste. 1939 m. kovo mėn. | lt.wikipedia.org nuotr.

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.
Vokietijos kariuomenė Klaipėdos uoste. 1939 m. kovo mėn. | lt.wikipedia.org nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų…

Iš rankų į rankas ėjęs kraštas…

Pagal 1919 m. birželio 28 d. pasirašytą Versalio sutartį ir vėliau vykusios Paryžiaus taikos konferencijos susitarimus Klaipėda ir jos kraštas buvoatiduotas Tautų Sąjungai, kuri kraštą laikinai pavedė valdyti Prancūzijai. Pagal šias sutartis, nuskurdinusias karą pralaimėjusią kaizerinę Vokietiją, Lietuvai turėjo atitekti jos etninės teritorijos dalis – šiaurinė Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas). Tačiau dėl Lenkijos ir ją palaikiusios Prancūzijos intrigų tai neįvyko. Tad prireikė krašto išvadavimo operacijos – ar, kaip jį vadino patys tos operacijos dalyviai, sukilimo. Tik ryžtingų Lietuvos kariuomenės ir krašto savanorių bei lietuvninkų veiksmų dėka ši šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis susijungė su Lietuvos Respublika.

1923 m. vasario 16 d. Antantės šalių sprendimu Versalio sutarties kontrolei buvo suformuota Ambasadorių konferencija, o 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Klaipėdos konvencija, kuria Klaipėdos kraštas tik autonomijos pagrindais atiteko Lietuvos valstybei. Beje, 1923 m. kovo 15 d. Ambasadorių konferencija, kurios veikla išsikvėpė tik 1931 m., atstovaujanti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėms, nutarė pripažinti Lenkijos sienas, kurios apėmė ir okupuotą Vilniaus kraštą. Taigi, viena Lietuvos žemė buvo atsikovota, kita – prarasta.

Tas Klaipėdos valdymas autonomijos pagrindais tęsėsi beveik iki II pasaulinio karo pradžios. 1933 m. sausio 30 d. Adolfo Hitlerio nacionalistai atėjo į valdžią. Po 6 metus trukusio spaudimo 1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys gavo Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribentropo ultimatumą. Vokietija pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą. Nesulaukusi paramos iš Klaipėdos konvencijos signatarių Lietuva turėjo šį reikalavimą priimti.

Vėlyvą 1939 m. kovo 22 d. vakarą Berlyne J. Urbšys, J. von Ribentropas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Kazys Škirpa pasirašė penkių straipsnių Vokietijos ir Lietuvos sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo III reichui. Jau kitą dieną prie Klaipėdos uosto priplaukė Vokietijos karo laivų eskadra, atgabenusi patį Adolfą Hitlerį ir jį lydinčią gausią Vokietijos politikų bei karo vadų svitą. Fiureris iš dabartinio teatro rūmų balkono pasakė ugningą kalbą, tą pačią dieną pagal iš anksto paruoštą planą Klaipėdos krašto sieną peržengė Vokietijos kariuomenė. A. Hitlerio įsakymu iki 1939 m. gegužės 1 d. kraštas turėjo būti integruotas į Vokietijos reicho administracinę bei juridinę sistemą.

Beveik po 6 metų karo frontas ritosi atgal, traiškydamas nacistinę armiją. Karą pralaimėjusi Vokietija neteko didelės dalies savo žemių. Kaip rašo karybos istorikas ir žurnalistas Manvydas Vitkūnas, ypač daug jų atiteko Lenkijai, be kita ko, prisijungusiai ir pietinę Rytprūsių dalį. Šiaurinė jų dalis, Mažoji Lietuva, atiteko SSRS ir netrukus buvo prijungta prie Rusijos Federacijos. Bet dėl Klaipėdos krašto nei J. Stalinui, nei dar kam nors abejonių nekilo: tai – Lietuvos, tiksliau – Lietuvos SSR dalis. Juk nuo 1923 iki 1939 m. šis kraštas priklausė Lietuvai. Jei ne ryžtingi tarpukario Lietuvos politikų ir karių žingsniai, jei ne „sukilimu” užmaskuotas krašto susigražinimas, šiandien mes galbūt neturėtume Klaipėdos, spėja istorikas.

Klaipėdos užėmimas: šturmas ar jo imitacija?

Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas atsirito iki Klaipėdos 1944 m. rudenį. Frontui sustojus už Šiaulių, tikėtasi, kad SSRS armija puls Rygos kryptimi. Ten ir buvo telkiamos pagrindinės Vokietijos pajėgos, iš dalies atitrauktos ir iš Lietuvos teritorijos. Tačiau SSRS vyriausiajai karo vadovybei rūpėjo atkirsti armijų grupę „Šiaurė“ nuo Rytprūsiuose buvusios armijų grupės „Centras“. Tai tapo pagrindiniu šios operacijos tikslu.

Kaip rašo Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos užėmimo istorijos 1944-1945 kontroversijos“, 1944 m. spalio 5 d. vidurdienį prasidėjusio Raudonosios armijos puolimo pernelyg menkos Klaipėdos ruože paliktos Vokietijos pajėgos sulaikyti didelių galimybių neturėjo. Raudonoji armija peržengė Klaipėdos krašto ribą spalio 9 d. Operacijos, kurios pirmoji stadija užtruko dvi savaites, metu SSRS kariuomenei pavyko pasiekti strateginiu požiūriu labai reikšmingus tikslus – palyginti plačiame ruože dezorganizuoti Vokietijos karinę gynybą, įsitvirtinti Latvijoje ir atskirti armijų grupes „Šiaurė“ ir „Centras“.

Nuo 1944 m. spalio 23 d. iki 1945 m. sausio 13 d. šiame fronte buvo sąlyginė tyla. Tris mėnesius Klaipėdos placdarmas buvo apsuptas iš sausumos. Tuo metu vyko Klaipėdoje likusių vokiečių pajėgų perdislokavimas. Miestas visiškai ištuštėjo. Sausio 13 d. III Baltarusijos frontas pradėjo Rytprūsių operaciją. Strateginiu požiūriu prieš puolant Klaipėdą buvo svarbu užimti šiaurinę Sembos pusiasalio dalį ir taip atkirsti tiekimą Klaipėdoje dislokuotiems vokiečių daliniams bei pasitraukimo sausuma galimybę.

Visų SSRS pajėgų puolimas prasidėjo sausio 27 d. 10 val. ryto. Kitos dienos rytą, apie 6 val., visas miestas buvo užimtas. Ką rado sovietinė kariuomenė? Karo komendantūroje sausio 28 d. dieną buvo užregistruoti tik 28 mieste likę civiliai gyventojai, iš jų šeši senieji klaipėdiečiai. Iš viso per karą Klaipėdoje sugriauta apie 60 proc. namų. Po to operacija persikėlė į Kuršių neriją, o iš Kopgalio vokiečiai pasitraukė sausio 30 d.

V. Safronovas tvirtina, kad Raudonajai armijai Klaipėdos šturmas nepavyko: miestas buvo visiškai tuščias, ir 4-osios smogiamosios armijos daliniai, imituodami kautynes, iš esmės tik periminėjo vermachto paliekamas pozicijas. Bet kam tada reikėjo bombarduoti miestą, naikinti jo kultūrines vertybes? Todėl kyla kitas klausimas: Kodėl puolant Klaipėdą taip išaukštinamas 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos vaidmuo?

Lietuviškosios divizijos vaidmuo ir NKVD teroras

2012-ųjų lapkritį DELFI rašėme apie šios divizijos ne tokį jau šlovingą kovų kelią. Netekusi apie 5000 savo karių (iš daugiau kaip 10 tūkstančių, buvusių 1943 m.) ji iš tiesų dalyvavo vejant vokiečius iš Klaipėdos, bet tokio kovų krikšto, kokį patyrė prie Oriolo, nebuvo. Vis dėl to už tariamą šturmą ji gavo naują – Klaipėdos šaulių divizijos vardą. Nužygiavusi iki Kurliandijos (Kuržemės) divizija baigė savo egzistavimą. Jai nebuvo patikėta įžengti į Berlyną (teigiama, kad divizija buvo nepasitikima, nes apie 29 proc. jos sudėties sudarė žydai). Iš Kuršo dalis jos karių pėsčiomis nužygiavo į Vilnių ir įsikūrė Šiaurės miestelyje. Ji buvo visiškai išformuota 1956 m. gegužę.

Nepaisant ištuštėjusio miesto, prieš likusius gyventojus sovietinė armija ėmėsi represijų. Istorikas Juozas Starkauskas savo tyrime „Fronto užnugario apsaugos NKVD kariuomenės veikla Lietuvoje (1944-1945)“ (http://genocid.lt/Leidyba/1/Juozas_%20Starkauskas.htm) pastebi, kad šių represijų funkcijas netruko perimti vidaus reikalų komisaro ir dviejų trėmimų Lietuvoje organizatoriaus Lavrentijaus Berijos vadovaujamos „enkavėdė“ kariuomenė, suformuota 1943 m. spalį ir užsiėmusi teritorijų „valymu“ paskui į Vakarus žengiančią Raudonąją armiją.

Lietuvą ji valė ne tik nuo partizanų ir „buržuazinių nacionalistų“ pogrindžio. Divizijos generolo Pavelo Vetrovo fronto užnugario būriai siautėjo ir likusių gyventojų atžvilgiu. Be to buvo nustatyta, kad rezistentai persikrausto į miestus, todėl NKVD ėmėsi stiprinti atvykstančių kontrolę. Kaip rašoma tyrime „Represinių struktūrų kūrimasis ir veikla Klaipėdos krašte“, šioms NKVD kariuomenės grupuotėms buvo numatyta tam tikra darbo apimtis: kasdien suimti ir išfiltruoti apie 60 žmonių, vėliau, veiksmus intensyvinant ir perfiltruojant, suimti iki 100 žmonių per dieną, o tai didžiausias skaičius, tenkantis suimtųjų kiekiui apskrityje visos Lietuvos mastu.

Teroras persikėlė ir į Karaliaučiaus sritį. 1944–1949 metais šioje pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje buvo žvėriškai išžudyta per 300 tūkstančių civilių gyventojų, vyko masiniai moterų prievartavimai, o dar 100 tūkstančių gyvųjų – deportuoti. Tuos įvykius pergyvenęs Klaipėdos universiteto dailės katedros vedėjas Linas Julijonas Jankus pasakojo, kad sovietų kariškiai be skrupulų žudė, prievartavo, tankais traiškė civilius gyventojus, o tokius veiksmus laimino sovietinė vadovybė Maskvoje. Po jų ėjo NKVD būriai, kurie užbaigdavo Raudonosios armijos piktadarybes.

Pirmosios oficialiai užfiksuotos žudynės įvyko 1944-ųjų spalio 21 d. Nemerkiemyje (vok. Nemmersdorf, prie Gumbinės), kur Raudonosios armijos kareiviai išprievartavo, o po to sadistiškai nužudė 72 moteris (tarp jų – net 12 metų mergaites ir 84 metų senutę). Tas pats vyko visame Karaliaučiaus krašte. O po karo per 5 tūkstančiai klaipėdiškių, Mažosios Lietuvos kultūros istoriko, bibliotekininko, Heidelbergo universiteto teologijos fakulteto bibliotekos vedėjo Arthuro Hermanno skaičiavimais, buvo ištremta į Sibirą. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių. O vien per paskutinįjį II-ojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Daug kur jų vietas užėmė atvykėliai.

Statistika skelbia, kad dar 1938 m. Klaipėdoje buvo daugiau kaip 47 tūkst. gyventojų, 1945 m. po Berlyno paėmimo jau su čia plūstančiais rusų kariškiais jų čia suskaičiuota 3600, o dar per penkerių metų – 1950-aisiais – gyventojų skaičius išaugo jau iki 48 500. 2010 m. „Naujajame židinyje-Aiduose“ paskelbtame tyrime teigiama, kad 1947 m. rusai tarp miesto gyventojų sudarė 60 proc., lietuviai – 40 proc., o senųjų Klaipėdos gyventojų tebuvo likę apie 1,5 proc.).

Koloradinės ugnelės šiandien

Taigi, okupantų „rotacija“ Klaipėdos krašte buvo įgavusi nuožmiausias formas, kurių negalima pavadinti įprastine fronto linija. Vienu metu vyko senųjų gyventojų naikinimas, staigus rusifikavimo etapas, žmonių trėmimai. Kai kurie istorikai tai vadina senojo baltų krašto genocidu. Tačiau jį prisimename ne todėl, kad sukanka solidi šių įvykių data, o todėl, kad ir šiandien „pergalingoji“ armija bei jos parankiniai panašiai elgiasi Ukrainos žemėje. Vien ko verta panieka belaisviams ir jų viešas pažeminimas Donecke…

Tokios asociacijos kilo, kai perskaičiau šio sausio 27 d. iškalbingą informaciją: minėdami Klaipėdos išvadavimo metines, miestiečiai ir svečiai puošėsi Georgijaus juostelėmis. Rusakalbių bendruomenės šventėje viena jos dalyvių, pasipuošusi „koloradine“ juostele, apgailestavo, kad Donbase žūsta žmonės, o Kijevo valdžia švenčia ne Pergalės, o tik karo pabaigos metines, gi pabaigoje tėškė: Ukrainoje į valdžią grįžo revanšistai…

Po 70 metų vakariniame Lietuvos pakraštyje (o gal ir visoje Lietuvoje) teberusena senos sovietinės ugnelės, kurios, ko gero, apšviestų ir parodytų kelią galimiems naujiems okupantų žygeiviams, jeigu jie imtų ir pasuktų nuo netolimosios Ukrainos prie Baltijos jūros. Kodėl gi pasirodė pranešimų apie Lietuvoje kuriamą separatistinę grupuotę „Wileńska Republika Ludowa – Виленская Народная Республика“, o Latvijoje – „Latgalos liaudies respubliką“?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  2. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  3. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  4. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  5. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  6. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  7. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  8. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  9. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  10. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  11. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  12. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  13. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  14. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  15. Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis
  16. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  17. Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena
  18. Klaipėdos krašto sukaktis sujungs meną, istoriją ir žmonių kartas
  19. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  20. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. tampax'as says:
    7 m. ago

    Jeigu jie šliauš pro Vilnių – duosim atkirtį, o jei iš Karaliaučiaus – bus sunkiau. Ten dabar vyksta Rusijos manievrai – prisiminkim Gruziją…

    Atsakyti
  2. Na jei says:
    7 m. ago

    amerikosai vel paleis tuos vabalus prie musu krantu, turesim nauja anpludi.

    Atsakyti
    • Svirba says:
      7 m. ago

      tu bent jau prisidengtum savo “raudonaja” “zvaigzdute” .

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00

2022 05 11
Kariuomenė budės pavojinguose pasienio ruožuose

Kariuomenė budės pavojinguose pasienio ruožuose

2022 05 11
Rusų žvaigždės šipuliai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 09 12:15

2022 05 09
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinių minėjimas 2019 m. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Visuotinis šaukimas nesustiprins Lietuvos gynybos

2022 05 08
Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

Pokalbis apie karių aprangas: ką jos liudija apie praeitį ir kaip įkvėpė dabartį? (video)

2022 05 07
Prezidentas Volodymiras Zelenskis kalbasi su Džordžu V. Bušu | president.gov.ua

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 06 13:20

2022 05 06
Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse jis geriausias?

Gyvenimo kokybės indeksas – kuriose savivaldybėse jis geriausias?

2022 05 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius ieško išeičių dėl stringančios renovacijos
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančios renovacijos

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24
Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje
Lietuvoje

Davose – apie bendradarbiavimą IT srityje

2022 05 24
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų
Lietuvoje

Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai

2022 05 24
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Siūloma lanksčiau taikyti vadovybės apsaugą

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  • Romas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Nuomonės apie Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius ieško išeičių dėl stringančios renovacijos
  • Ministro dėmesys – Alytaus keliams
  • Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams
  • Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 679; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 627; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 609; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 544; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 476; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 378; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 24
1
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Delfi 2022 05 22 paskelbė žinutę, jog Vokietijos intelektualai laišku paragino Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos politikus neteikti Ukrainai ginklų, nes...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
3
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 11
6
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) pranešė, kad Vokietijos ambasada netrukus atnaujins darbą Kijeve ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  • Romas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Nuomonės apie Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Išsiaiškino apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

Kitas straipsnis
dr. Ingrida Jakubavičienė | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta knyga apie garsias seseris – S. Smetonienę ir J. Tūbelienę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai