Šeštajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje V. Garliauskas nagrinėja lietuviškus įrašus 1665–1766 m. Didlaukių liuteronų bažnyčios metrikų knygoje, būtent kaip įvardytos mirties priežastys.
B. Skirgailaitė apžvelgia 7-ąsias nacionalines varžytuves „Mano žodynas“; R. Urnėžiūtė su vertėju Kęstučiu Urba kalbasi apie įvairias vardų ir vietovardžių vertimo vaikų literatūroje problemas.
K. Župerka pristato R. Vladarskienės parengtą knygą „Kazio Ulvydo kalbos valandėlės (1960–1964)“ (I dalis, LKI); pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą (balandžio 25 d. Panevėžyje).
Turinys
Vidas Garliauskas. Didlaukių metrikų knygos lietuviškų mirties įrašų leksika ….. 3
Straipsnio autorius kviečia pasidomėti Didlaukių (vok. Didlacken, rus. Telmanovo, dab. Kaliningrado sr.) liuteronų bažnyčios 1665–1766 m. metrikų knyga, kurios daugybė įrašų rašyti lietuviškai ar iš dalies lietuviškai. Šį kartą plačiau nagrinėjami tik mirties metrikai. Įrašai apie mirusiuosius apima maždaug šešiasdešimt puslapių.
Tuos metrikus rašė Didlaukių klebonas Danielius Derferis, po jo Fabianas Ulrichas Glazeris (Pabijonas Ulrikis Glozėris). Iš gausių lietuviškų įrašų akivaizdu, kad abu klebonai gerai mokėjo lietuvių kalbą.
Vertos dėmesio lietuviškai nurodytos mirties priežastys, įvardytos ligos. Tai buitinio stiliaus pavyzdžiai, nes ligos ar negalios lietuviškai užrašytos taip, kaip jas suprato ir vadino paprasti žmonės. Šie įrašai ir apskritai visa Didlaukių metrikų knyga turi didžiulę mokslinę ir istorinę vertę.
Naujienos
Bernadeta Skirgailaitė. 7-ųjų nacionalinių varžytuvių „Mano žodynas“ apžvalga ….. 10
2026 m. Lietuvių kalbos instituto rengtos 7-osios varžytuvės „Mano žodynas“ buvo skirtas pirmojo lietuvių tarmių žodyno – Vytauto Vitkausko „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyno“ – 50-mečiui. Sulaukta 12 darbų – jie apėmė daug temų, atskleidė dalyvių išradingumą ir leksikografinius gebėjimus.
Kiekvienas konkursui pateiktas darbas išskirtinis ir ypatingas, nes užfiksuoja savitą autoriaus požiūrį į kalbą, atskleidžia, kaip tuos žodžius vartojantys žmonės mato pasaulį.
Varžytuvių laimėtojai gegužės 7 d. buvo apdovanoti Šiaulių r. savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Vytauto Vitkausko skaitymai: žmonės kalba(si)“. Straipsnyje apžvelgiami laimėtojų ir kitų dalyvių darbai.
Vardų ir vietovardžių perteikimas verčiant vaikų literatūrą (Viltaro Alksnėno vertimų patirtys ir paklydimai) (Kęstutis Urba, kalb. Rita Urnėžiūtė) ….. 16
Šių metų seminarų ciklas „Literatūros vertėjas ir lietuvių kalba“ Vilniaus literatų namuose pradėtas Vilniaus universiteto docento, vaikų literatūros tyrėjo ir vertėjo Kęstučio Urbos seminaru, skirtu vaikų literatūros vertimams, tiksliau, vienam šios srities aspektui – vardams ir vietovardžiams.
Viltaro Alksnėno slapyvardžiu pasirašantis Kęstutis Urba yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, verčiantis išskirtinai tik vaikų literatūrą. Jis yra išvertęs 38 vaikų literatūros knygas iš anglų kalbos. Tiesa, tikslų jo vertimų skaičių nusakyti sunkoka, nes keletas mažesnių knygų įeina į kitas didesnes knygas.
Pokalbyje vertėjas, remdamasis seminare nagrinėtais savo verstų knygų pavyzdžiais, apžvelgia įvairias vardų ir vietovardžių vertimo problemas. Seminarus rengia Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvių kalbos draugija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Apžvalga
„Kazio Ulvydo kalbos valandėlės (1960–1964). I dalis“ (pristato Kazimieras Župerka) ….. 25
Apžvelgiama nauja Lietuvių kalbos instituto knyga – „Kazio Ulvydo kalbos valandėlės (1960–1964)“ (I dalis), parengta šio instituto mokslininkės Rasuolės Vladarskienės.
Kronika ….. 31
Kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ rašoma apie balandžio 25 d. Pãnevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvykusį Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą.
Nauji leidiniai
Danguolė Mikulėnienė. Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai. II dalis. Pregeolingvistinis ir geolingvistinis lietuvių tarmėtyros laikotarpiai. XX a. dialektologija: tyrimų tipai ir kryptys (Lietuvių kalbos institutas).
Antanas Salys. Žemaičių tarmės. I dalis. Žemaičių tarmės krašto istorija (disertacija; iš vokiečių k. vertė Alfonsas Tekorius).
Pastaba. Žurnalo viršelyje – Lidijos Meškaitytės miniatiūra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
