Visuomenėje įsisiūbavus diskusijai – kas sveikiau: sviestas ar margarinas, norėtųsi atidžiau pažvelgti kas yra kas ir objektyviai įvertinti riebalų vartojimą.
Sviestas pasaulyje smerkiamas jau nuo 1970 -ųjų, kuomet jis pradėtas asocijuoti su širdies ligų pavojumi. Margarinas pradėtas labai plačiai gaminti Vakarų šalyse, juo buvo patariama pakeisti sviestą.
Sakoma, kad tai dar ir susiję su tuo, kad Vakarų šalyse likdavo labai daug atliekų nuo žaliavos (medvilnės, kukurūzų), kuriuos reikėjo kažkur panaudoti.Sviestas – pavojingas sveikatai?
Sviestas smerkiamas visų pirma už aukštą jame esančių sočiųjų rūgščių santykį (apie 50% ). Tačiau šis teiginys jau ne kartą sukritikuotas naujausiais klinikiniais tyrimais. Pačių tyrimų, kuriuose sočiųjų rūgščių vartojimas yra siejamas su didesne širdies ligų rizika (17%), rezultatai yra migloti, nes nėra aišku, kokie kiti mitybos faktoriai buvo įtraukti. 2015 metaus išanalizavus 636,151 žmonių gyvenimus, įskaitant 28,271 mirties atvejus, nerasta tiesioginio ryšio tarp sviesto vartojimo, širdies ligų ir diabeto.
Kito tyrimo metu, išanalizuoti 150,000 širdies ligų atvejai ir nustatyta, kad tiriamieji nevartojo sočiųjų riebalų daugiau nei patariama.
Sviestas dar buvo kaltintas ir aukšto cholesterolio kiekiu. Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmo funkcionavimui ir gaminasi jį pats. Tačiau dabar jau yra aišku, kad gaudamas daugiau cholesterolio su maistu, jis tiesiog jo mažiau gaminasi pats.
Sviesto privalumai
Visų pirma, sviestas yra natūralus produktas, jo gamyboje nenaudojami jokie cheminiai procesai. Kuo natūralesnis maistas, tuo jis naudingesnis mūsų organizmui ir lengviau virškinamas.
Sviestas, gaunamas iš tik žole šertų gyvulių pieno, turi ir daugiau teigiamų savybių:
- Jame yra vitamino K. Moksliniais tyrimais įrodyta jo nauda organizmui, ypač norint išvengti vėžio, osteoporozės bei širdies ligų.
- Svieste yra linoleino rūgšties, turinčios antivėžinių savybių ir galinčios padėti mažinti kūno riebalus.
- Žole šertų gyvulių svieste yra Omega 3 rūgšties (skirtingai nuo grūdais šeriamų, kuomet formuojasi Omega 6). Omega 3 labai svarbi mūsų organizmui riebalų rūgštis, nes ji mažina uždegiminius procesus tuomet, kai Omega 6 sukelia chronišką uždegimą, kuomet jos yra per daug. Idealiai santykis turėtų būti 1:1, tačiau šiuolaikinėje dietoje jis 20:1, todėl Omega 6 reiktų kiek įmanoma vengti.
Margarinas – ne natūralus produktas
Margarinas pradėtas labai plačiai gaminti pradėjus smerkti sviestą. Jį mielai ėmė naudoti maisto pramonė kepiniams ir gaminiams dėl jo pigumo ir pageidaujamos struktūros.
Margarinas hidrogenizacijos būdu gaminamas iš augalinių riebalų (aliejų), dalį nesočiųjų riebalų rūgščių paverčiant sočiosiomis, siekiant, kad skysti riebalai įgautų kietą konsistenciją kambario temperatūroje. Tam naudojami cheminiai procesai, aukštos temperatūros, katalizatoriai. Dėl to susidaro dideli transriebalų kiekiai, pavojingi mūsų organizmui.
Margarinas, nuolat kritikuotas už transriebalus, imtas gaminti ir kitu būdu, kuomet transriebalai pašalinami. Nepaisant to, didžioji dalis margarino rinkoje yra vis tiek hidrogenizuota, o jo gamyba yra cheminis procesas. Šis produktas – visiškai nenatūralus. Į margariną dažnai pridedama emulsinimo druskų, kvapų, kitų maisto priedų.
Margarine yra daug Omega 6, kuri, kaip minėta, dideliais kiekiais sukelia chroniškus uždegiminius procesus, širdies ligas, nutikimą.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad margarinas gaminamas iš sojų, kukurūzų aliejaus, kurie dažniausiai – genetiškai modifikuoti.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad vartojant hidrintus riebalus kartu su cukrumi, jie sukelia priklausomybę, nutukimą.
Natūralus produktas visada geriau
Panašu, kad ši diskusija kas sveikiau – sviestas ar margarinas, dar netils ilgai. Oficiali medicina vis dar laikosi sviesto ir apskritai riebalų smerkimo politikos dėl kelių mokslinių tyrimų, kurių išvados nėra įtikinamos ir aiškios, visiškai ignoruodama naujausias studijas, paremtas ilgamečiais stebėjimais.
Pamirškime tyrimus, pasitelkime tiesiog sveiką protą: ar gali produktas, kuriamas laboratorijose, paveikiamas daugybe cheminių procesų, sveikesnis už tą, kuris yra visiškai natūralus ir kurį žmonės vartojo šimtus metų? Mityboje visuomet reikia vadovautis paprasta taisykle – jei jūs nesuprantate, kaip produktas pagamintas, jūsų organizmas irgi nesupras. O tai sukelia ne tik virškinimo sutrikimus – chemiškai pakeistos, natūraliai maiste neegzistuojančios medžiagos sukelia uždegimus, alergijas, lėtines ligas bei vėžinius susirgimus.
Asmeninės valdininkų nuostatos stabdo sveikatai palankios mitybos plėtrą šalyje
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojo, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo A. Kranausko, daug metų atsakingo už mitybos srities reguliavimą šalyje, veikla niekada nebuvo orientuota į rezultatą.
„Jo asmeninių nuostatų dėka vegetarinė ir veganinė mityba, kuri jau seniai vertinama civilizuotose šalyse, Lietuvoje buvo įvardijama kaip nepalanki sveikatai. Galimybė rinktis vegetarišką maistą valstybinėse ugdymo įstaigose kelią pradėjo skintis tik prieš keletą metų, o iniciatyva išleisti palankių sveikatai receptų knygą su technologinėmis kortelėmis buvo tampoma porą metų ministerijos koridoriuose, patariant sviestą pakeisti margarinu“, – sako S. Kriaučiūnienė.
Kiek klanas sumokėjo sveikatos ministrui A.Verygai ,mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjui A.Kranauskui už sviesto pakeitimą margarinu,o vaikų gastroenterologui doc.Vaidotui Urbonui, gydytojai dietologei Justei Parnarauskienei už margarino “pateisinimą” vaikų maitinimui.
Manyčiau, jog žmones geriau įspėtų ne tiek patys pavadinimai, kiek kažkoks bent jau Lietuvoje įteisintas ryškus, iš karto į akis krentantis įspėjimas*, kad atkreiptų dėmesį į sudėtį, nes šiam produktui gaminti naudojama kas apskritai nepatartina, arba kai kam nesveika. O sudėties sąraše tie produktai turėtų riebesniu, ar kitaip dėmesį atkreipiančiu šriftu išsiskirti. Juk kai kurių sudėties sąrašas toks ilgas…
Įsiminti kiekvieno produkto sudėtį neįmanoma (o juk ir vaikai apsiperka!). Skaityti kiekvieno jų etiketę užima per daug laiko, be to, tai ne visada įmanoma (raidžių dydis!). Kol perskaito žmogus jas visas, kol atrenka nė vienam šeimos nariui nepakenksiančio maisto, namo jau leisgyvis grįžta… Esamas informavimo būdas prastai informuoja, ne pirkėjų patogumui tarnauja.
Todėl daug informatyviau būtų koks iš tolo ,,rėkiantis” ženklas, Jei ne etiketėje, tai ant dangtelio, ant popieriaus, į kurį suvyniotas saldainis…
Kita pirkėjų apsaugojimo nuo neapsižiūrėjimo priemonė – gaminius ne pagal gamintoją, o pagal sudėtį lentynose dėlioti. Jei ši lentyna grietinei, sviestui, joje negali būti siūlomas ir augalinių riebalų mišinys! Arba kartu su kefyru ir ,,bifidai” sudėti. Gal išdėliojimas pagal gamintojus patogus vadybininkams, gamintojams, bet labai apsunkina ir painioja pakeliui iš darbo apsiperkančius pavargusius pirkėjus.
Kol bus sukurta geresnė informavimo sistema, galima bent paprastesnio būdo imtis – čia pat ant lentynų sienelių prisegti lapelius su produkto piešiniu bei perspėjimu, jog be kitų sandų (jų vardinti nebūtina), šiame produkte įdėta to, o aname – ano.
————————————
* Na, nebūtinai kaukolė su sukryžiuotais kaulais Gal, pvz, etiketė turėtų baltą paraštę su dideliu riebiu raudonu šauktuku. Dizaineriai lai sugalvoja.