Prasidėjus pavasariui daugelis pastebi sumažėjusį darbingumą, energijos stoką ir suprastėjusią miego kokybę. Žiemos metu dažnesni peršalimai bei virusinės ligos silpnina imuninę sistemą, o mažiau įvairi mityba lemia, kad kūnas išnaudoja sukauptas naudingų medžiagų atsargas. Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Mantvydas Janavičius pažymi, kad pavasaris yra tinkamas metas įvertinti savo sveikatos būklę ir išskiria penkis laboratorinius tyrimus, padedančius nustatyti dažniausias savijautos pablogėjimo priežastis bei susigrąžinti gerą savijautą.
Bendras kraujo tyrimas: išsamus kūno būklės įvertinimas
Vienas pirmųjų tyrimų, kurį verta atlikti prasidėjus pavasariui, yra bendras kraujo tyrimas. Jis padeda įvertinti uždegimo požymius, galimą mažakraujystę, vitaminų ar mikroelementų trūkumą, taip pat kraujo krešėjimo ypatumus bei kraujagyslių pažeidimo riziką. Po žiemos atlikus bendrą kraujo tyrimą ir pastebėjus pakitimus, jaučiant nuovargį tikslinga papildomai atlikti feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties (B9) tyrimus. Šaltuoju metų laiku mažėja fizinis aktyvumas, mityboje sumažėja šviežių gaminių, dažnėja infekcijos, todėl kūno atsargos greičiau išsenka.
„Geležies stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu ir sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija. Vėliau gali atsirasti raumenų ar krūtinės skausmas, sausėti oda, lūžinėti nagai, slinkti plaukai. B grupės vitaminų trūkumas taip pat sukelia nuovargį, virškinimo sutrikimus, apetito stoką. Ilgainiui gali susiformuoti burnos gleivinės opelės, pablogėti atmintis. Tuo metu vitamino B12 stoka gali pažeisti nervų sistemą, sutrikdyti koordinaciją ar paūminti psichologines problemas“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Ilgalaikis geležies trūkumas gali neigiamai veikti širdies ir skeleto raumenų funkciją, bloginti gyvenimo kokybę ir sukelti lėtinį išsekimą, todėl svarbu laiku atkurti jos atsargas.
Vitaminas D: nevertėtų pasikliauti vien požymiais
Kitas tyrimas, kurį verta atlikti po žiemos, yra vitamino D. Šaltuoju metų laiku beveik neįmanoma per odą pasigaminti pakankamo jo kiekio, todėl kūne sukauptos atsargos natūraliai mažėja.
Vitamino D stoka dažniausiai pasireiškia nuovargiu ir mieguistumu, taip pat gali varginti lėtiniai raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui pasekmės tampa rimtesnės, ypač vyresniame amžiuje, nes silpnėja raumenų jėga ir retėja kaulai, kas didina kritimų bei sunkiai gyjančių lūžių riziką. Ilgalaikis trūkumas taip pat siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, autoimuninių ligų ir II tipo cukrinio diabeto vystymusi. Be to, jis skatina cholesterolio gamybą, todėl didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Norint tiksliai nustatyti, ar kūnui trūksta vitamino D, nevertėtų pasikliauti vien simptomais. Vartojant jį neatlikus laboratorinio tyrimo, kyla rizika vitamino perdozuoti. Per didelė koncentracija gali sukelti pykinimą, vėmimą, apetito sumažėjimą, vidurių užkietėjimą ar svorio kritimą. Itin aukštas vitamino D kiekis gali pažeisti inkstus ar sutrikdyti širdies ritmą“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Vitamino D atsargos kūne paprastai atkuriamos per 8–12 savaičių. Praėjus šiam laikotarpiui, tyrimą vertėtų pakartoti.
Lipidograma – tyrimas širdies ligų rizikai įvertinti
Po žiemos verta įvertinti ir cholesterolio rodiklius. Šaltuoju metų laiku daugelis yra mažiau fiziškai aktyvūs, dažniau renkasi riebesnį maistą, todėl cholesterolio kiekis kraujyje gali padidėti. Lipidograma yra išsamus kraujo tyrimas, padedantis nustatyti galimus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius dar iki pasireiškiant simptomams.
„Padidėjusi cholesterolio koncentracija pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau ilgainiui gali atsirasti gelsvų iškilimų odoje ar akių vokuose. Itin aukštas cholesterolio kiekis gali suformuoti pilkšvus žiedus ragenos pakraštyje. Vis dėlto ryškiausi požymiai pasireiškia tuomet, kai kraujagyslėse jau būna susiformavę ateroskleroziniai pakitimai – atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija“, – sako M. Janavičius.
Anksti nustačius cholesterolio pokyčius, galima sulėtinti ar net sustabdyti ligų progresavimą. Dažnu atveju pakanka koreguoti mitybą ir padidinti fizinį aktyvumą, o laiku pradėtos priemonės gali atitolinti medikamentinio gydymo poreikį.
TTH – vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių
Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad TTH, skydliaukę stimuliuojančio hormono, koncentracija kraujyje šiauriniame pusrutulyje žiemą didėja, o vasarą mažėja. Sergant skydliaukės ligomis, tokie sezoniniai svyravimai gali išryškinti požymius, todėl keičiantis metų laikams kartais tenka peržiūrėti gydymą.
„Skydliaukės ligos neprasideda staiga. Kurį laiką kūnas prisitaiko prie hormonų pokyčių, todėl žmogus gali nieko nejausti. Tik vėliau atsiranda nuovargis, slenka plaukai, sausėja oda, vargina raumenų ar sąnarių skausmai. Ilgainiui didėja svoris, prastėja nuotaika, lėtėja pulsas, moterims gali sutrikti menstruacijų ciklas ar sumažėti vaisingumas. Nors skydliaukės sutrikimai dažniau nustatomi moterims, jie pasitaiko ir vyrams. Jiems mažėja raumenų masė, lytinis potraukis, gali atsirasti erekcijos sutrikimų, pasireikšti nevaisingumas“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Ilgą laiką nenustačius skydliaukės sutrikimų, didėja kūno svoris, atsparumas insulinui, auga II tipo cukrinio diabeto rizika bei širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Lėtėjantis širdies ritmas taip pat mažina fizinio krūvio toleranciją, o vaisingumo sutrikimai gali apsunkinti šeimos planavimą. Anksti nustačius TTH pokyčius galima laiku diagnozuoti skydliaukės ligą ir pradėti gydymą.
Kreatininas – esminis inkstų funkcionavimo rodiklis
Dar vienas svarbus tyrimas po žiemos – kreatinino koncentracijos nustatymas kraujyje. Šis rodiklis padeda įvertinti inkstų funkciją ir anksti pastebėti galimus jų pažeidimus.
„Po žiemos inkstų rodikliai gali pakisti dėl sumažėjusio skysčių vartojimo ir mažesnio fizinio aktyvumo. Mažesnis suvartojamo vandens kiekis gali lemti didesnę kreatinino koncentraciją kraujyje ir prastesnius inkstų filtracijos rodiklius. Ankstyvose inkstų veiklos sutrikimo stadijose žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau laikui bėgant gali atsirasti kojų ar veido tinimai, nuovargis, dusulys, galvos skausmai, odos niežulys. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir erekcijos sutrikimai“, – pasakoja Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojas M. Janavičius.
Inkstų funkciją ypač svarbu stebėti vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Kreatinino tyrimas aktualus ir tiems, kurie užsiima intensyvia fizine veikla ar ištvermės sportu, nes staigaus raumenų pažeidimo metu gali padidėti organizme susidarančių šalutinių medžiagų kiekis, galintis pažeisti inkstus. Anksti nustačius jų funkcijos sutrikimus, galima sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti gerą gyvenimo kokybę.
Parengta pagal „Melivos“ pranešimą
