Liepos 1-8 d., Lietuvos sveikuolių sąjunga surengs sveikatingumo stovyklą šeimoms „Į laisvę!“, kurioje žinomi Lietuvos žolininkai ir šeimos kartu su vaikais braido po pievas, susipažįsta su augalais, patys gamina ir ragauja jų arbatų, kokteilių, spaudžia aliejus iš sėklų, džiovina vaisius ir daržoves.

Žalioji močiutė suaugusius supažindina su daržo augalais, pabarstukų gamyba iš sėklų, o su mažaisiais ruošia vaišes ir jas degustuoja.

Bundančios gamtos dovanos – geriausia proga stiprinti po žiemos nusilpusią imuninę sistemą. Šiuo metų laiku vitaminai yra labai svarbūs sveikatai, nuo jų priklauso organizmo pajėgumas apsiginti nuo įvairių ligų sukėlėjų. Kokius vitaminus prarandame per žiemą, koks mūsų imuninės sistemos pajėgumas pavasarį, kaip ją stiprinti žolynų pagalba? Šia patirtimi žinomi Lietuvos žolininkai dalinasi ir sveikatingumo stovyklose.

„Visa pavasarinė žaluma turi vitamino C – askorbo rūgšties. Organizmas šio vitamino turi gauti kasdien. Jis reikalingas geležiai įsisavinti, kremzlei atsikurti, palaiko kaulų sveikumą ir kaulų čiulpų raudonumą, jų audinių atsinaujinimą. Pakankamas vitamino C kiekis užtikrina raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Tai – svarioji imuniteto dalis“, – sako 82 m. biomedicinos mokslų daktaras Jonas Skonsmanas.

82 m. biomedicinos mokslų daktaras Jonas Skonsmanas | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Anot jo, kita imuninės sistemos vieta yra mūsų pilve: plonasis žarnynas. ir žarnų pasaitas. Jame yra daugybė limfinių mazgelių, kuriuos galėtume tituluoti viso imuniteto vainiku. Žarnynas nėra vien nuryto ir virškinamo maisto vamzdelinis sandėlis. Jame gyvena ištisas mikrobų pasaulis, gerųjų ir nedraugiškų bakterijų, grybelių, virusų ir t.t. Gerųjų bakterijų yra keli šimtai rūšių. Tik jos tegali sustabdyti puvimo bakterijų ir grybų antplūdį.

Pirmąja pavasario dovana žolininkas įvardija gerąją mikrobiotą. Sutrikusią jos pusiausvyrą išduoda negeras kvapas iškvepiant, dažniau sustojantis skrandis, pykinimas, kietėjantys viduriai, šlapinimosi problemos, vaginos ar rektumo niežuliai, pilvo pūtimai, krūtinės skausmai, odos išbėrimai ar paraudimai, nuovargis, nerimas, mąstymo ir koncentracijos sutrikimai, net depresija.

„Ieškokime pamiškių ar pievų su ten augančiais valgomaisiais ar vaistingaisiais augalais. Jie turi ne tik vitaminų, mineralų, bet ir mūsų imunitetui labiausiai reikalingų homeostatinių organizmų. Tai pradinis raugas mūsų mikrobiotai atnaujinti ir sustiprinti. Gaminant žolynų kokteilius viršenybė turėtų priklausyti lauko augalams, augantiems po atvira saule. Prie kokteilių galima pridėti ir darže ar šiltnamyje augusius augalus“, – išmintimi dalijasi žmogus, atgaivinęs sveikatą stiprinančius senovės baltų ritualus.

Gydomųjų tepalų ir žvakylų kūrėjas vardija žolynų kokteiliams tinkamų vaistinių ir vitamininių lauko augalų sąrašą: rūgštynės, zuikio kopūstai, vaistinė ir šlakuotoji plautė, kiaulpienės ir jų žiedai, dirvinis asiūklis, varnalėša, vaistinė gelsvė, vaistinė šventagaršvė, vaistinė svilarožė (lapai ir žiedai), dedešvos (lapai ir žiedai), tūbės žiedlapiai. Daržo augalai: špinatai, medetkų lapai ir žiedai, lapiniai kopūstai, vaistinė agurklė.

Žolynų kokteiliai

Universalus paprastasis chlorofilinis kokteilis iš visiems pažįstamų augalų: garšva, kiaulpienė, dilgėlė, rūgštynė (su galimais priedais iš prieskonių, citrinos sulčių ir kt.);

Chlorofilinis-alantojinis kokteilis iš dilgėlių-garšvų su pražydusia vaistine plaute ar vaistine agurkle. Tai kaulų čiulpus stiprinantis mišinys, turintis geležies ir regeneraciją skatinantį alantojiną. Čiulpuose slypi viso imuniteto pradžios paslaptis. Nestiprinant kaulų ir tuo pačiu čiulpų imuniteto niekada nepastiprinsi. Štai kodėl osteoporozės palaužti asmenys yra tokie neatsparūs peršalimo ir visokioms kitoms ligoms.

„Norėčiau akcentuoti, kad imuniteto atkūrimas ar stiprinimas nėra vien žaliųjų kokteilių nurijimas pagal tam tikrą grafiką. Imunitetas kyla iš žmogaus vidaus, iš jo fizinio kūno ir dvasinės būsenos, nuotaikos, emocijų. Todėl kokteilius reikia ruoštis pačiam: rinkti lauko žolynus, surinkti rasą nuo jų, lietaus ar šaltinio vandenį, daryti užpylimus ant gintaro ar titnago. Čia neįmanoma apsieiti be meditacijos valandėlių, kuriose išreiškiama padėka gamtai ir žolynams“, – pastebi vyras.

Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė siūlo tokį kokteilį: vanduo su gintarais, kiaulpienės lapai ir žiedas su žiedkočiu, garšvos lapeliai, džiovinti išmirkyti obuoliai, cinamonas. Galima įdėti čijos sėklų ar pamirkytų linų sėmenų.

Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė | Lietuvos sveikuolių sąjungos nuotr.

Žolynų kokteiliai vyrams

Moksliniai dietologai labai rūpinasi, kad vyrų maistas skatintų testosterono gamybą, o estrogeninių augalų poveikis neardytų testosterono-estrogeno pusiausvyros. Todėl vyrų kokteiliams tiks dirvinė čiužutė. Jos sąžalynų rasti gamtoje nėra paprasta, bet pasitaiko gerų natūralių plantacijų. Tai skani žaluma, primenanti garstyčias ar pipirines. Kokteiliams tiktų čiužutės sėklos, kurios nuo seno dedamos į skilandžius, maistą, tinkantį vyrams labiau, nei moterims.

Testosterono gamybą skatina kininio citrinvyčio uogos, uogų kauliukų milteliai ir jauni sprogstantys pumpurai. Šis augalas turi įvairių skonių paletę ir yra labai vertingas kokteiliams. Taip pat siauralapis gaurometis (tiek lapai, tiek žiedynai). Subrendusius lapus džiovinkime ar fermentuokime arbatoms. Daug gauromečio arbatos išgeriančios moterys stebisi, kodėl joms didėja plaukuotumas, ima želti ūseliai.

Žolynų kokteiliai moterims

Moterų kokteiliams estrogeno šaltinis bus trikertės žvaginės žaluma. Žvaginės rasti nėra sunku, ji viešpatauja ne tik apleistuose soduose ar daržuose, bet ir laukuose bei arimuose. Tai nuo seno moterų mėgiamas vaistinis augalas pogimdyminiams kraujavimams stabdyti ir jų ciklams reguliuoti. Todėl žvagine mėgautis turėtų tik moterys. Moterų pasauliui gražinti yra pievų raskila. Aišku, kad ji šventiniams kokteiliams tiks surinkta su rasa, todėl ją rinkti reiktų saulei tekant.

Spausdinti 🖨