Po užfiksuoto ekonomikos augimo pernai, 2026 metais numatoma kiek spartesnė – 3,1 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Infliacija šiemet padidės iki 3,7 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 6,8 proc., o atlyginimų augimas išlikti pakankamai spartus ir siekti 7,9 proc. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„Artimiausiu laikotarpiu augimą ir toliau palaikys stipri vidaus paklausa – augančios gyventojų pajamos ir investicijos – tam reikšmingą įtaką turės vykdoma biudžeto politika. Kita vertus, nepalanki išorės aplinka – geopolitinės įtampos, tarptautinės prekybos politikos neapibrėžtumas ir lėta pagrindinių eksporto partnerių raida – išlieka svarbus rizikos šaltinis. Tačiau Lietuvos ekonomika išlaiko augimo tempą ir demonstruoja atsparumą net ir sustiprėjus neapibrėžtumui tarptautinėje aplinkoje“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad po pakankamai spartaus augimo pernai, 2026 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas išlaikys tendencijas ir sieks 3,1 proc. daugiausia dėl antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos poveikio vidaus vartojimui. Šiam poveikiui išnykus, 2027 m. augimas sulėtės iki 2,3 proc. Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos BVP turėtų augti vidutiniškai po 2,7 proc. kasmet.
Išliekant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumui, nedarbo lygis 2026 metais sumažės iki 6,8 proc., tačiau išliks palyginti aukštas. Kitąmet, lėtėjant ekonomikos augimui, nedarbo lygis nežymiai padidės iki 6,9 proc., o vėlesniais vidutinio laikotarpio metais turėtų siekti 6,8 proc. Užimtųjų skaičius šiemet padidės nežymiai – iki 0,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užimtumo skaičiaus pokytis išliks stabilus, tačiau artimas 0.
Darbo užmokestis augs
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas išliks pakankamai spartus ir sudarys 7,9 proc. 2027 metais vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų siekti 6,1 proc.
Pernai kainų augimas šalyje paspartėjo ir buvo artimas daugiamečiam šalies vidurkiui. Numatoma, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 3,7 proc. Šiuo laikotarpiu ją didins įsigalioję pensijų kaupimo sistemos pakeitimai, kurie laikinai sustiprins vidaus paklausą. Papildomą spaudimą kainoms taip pat darys dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos žaliavų kainos. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų sulėtėti iki 2,4 proc.
Augant namų ūkių pajamoms, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti reikšmingai sparčiau nei praėjusiais metais – 4,5 proc. Impulsą vartojimo augimo paspartėjimui turės antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos įtaka. Išnykus šiam poveikiui, 2027 metais vartojimo išlaidų augimas sulėtės iki 2,2 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje sieks 3 proc.
Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) šiemet augs 5,7 proc. Didėjant poreikiui investuoti į šalies saugumą, augant išorės ir vidaus paklausai, ir išliekant poreikiui investuoti į darbo našumą didinančias priemones 2027–2029 metais vidutinis išlaidų BFKF augimo tempas galėtų būti artimas 4,4 proc.
Scenarijuje numatoma, kad 2026 metais realus prekių ir paslaugų eksportas augs 2,7 proc. – lėčiau nei pernai. Neigiamą įtaką eksporto rinkų raidai ir Lietuvos prekių eksporto plėtrai darys susiformavusi aukšta palyginamoji bazė, prastesnės tarptautinės prekybos sąlygos dėl JAV taikomų importo muitų ES prekėms bei dėl karo Irane išaugusios energijos kainos. Paslaugų eksportas ir toliau reikšmingai prisidės prie bendrojo eksporto augimo. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais stipresnė išorės paklausa paspartins prekių ir paslaugų eksporto augimą iki 3,6 proc.
Scenarijus sudarytas padidėjusio išorės aplinkos nestabilumo ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, atsiradus naujiems geopolitiniams konfliktams ir vyraujant neužtikrintumui dėl tarptautinės prekybos politikos.
Neigiamos rizikos
Rusijos karo prieš Ukrainą ir karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti fiskalinė politika ES ir nacionaliniu mastu, sparčiau įgyvendinami ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
Parengta pagal Finansų miniserijos pranešimą
