Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje diskusijoje – apie signatarų indėlį kuriant Lietuvos Respubliką

Vasario 9 d., penktadienį, Seime, rengiama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta apskritojo stalo diskusija – „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“.

Renginys vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 11 val.

Diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, kalbą sakys Vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas. Apskritojo stalo diskusijos vedėjas – Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas. Renginyje pranešimus skaitys: dr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas) „Pasvarstymai apie Vasario 16-osios Akto teorines ir praktines ištakas“, 2010 m., Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Vilma Bukaitė (Signatarų namai) „Dvidešimt: Lietuvos Tarybos kolektyvinio portreto štrichai“, dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas) „Antano Smetonos istorinis palikimas Lietuvai: prezidento užsienio politikos metmenys“, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis „Pirmieji Lietuvos diplomatijos žingsniai: Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio veikla“, Vaidas Agurkis (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) „Vasario 16-oji Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose“.

Išklausius pranešimus renginio dalyviai, istorikai, politologai, Nepriklausomybės Akto signatarai turės galimybę pasisakyti aptariama tema.

Seimo Vitražo galerijoje (I rūmai), bus galima apžiūrėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą parodą – „Vieni iš daugelio: 1918 m., vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“. Parodą parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Paroda Seime bus eksponuojama vasario 8 – kovo 5 dienomis.

Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu, garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m., rugsėjo 18-23 dienomis, Vilniuje, vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti, buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m., vasario 16 d., Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių.

Diskusija bus tiesiogiai transliuojama internetu ir televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, taip pat Seimo „YouTube“ paskyroje.