Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.
Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo aktyvaus jos veikimo erdve. Čia driekėsi platus Bonos asmeninių valdų tinklas su dvarais, kaimais, miesteliais bei savivaldžiais miestais, o jam valdyti buvo sukurtas ištisas administracinis aparatas. Šiose žemėse Bona vykdė ir reikšmingas ūkio pertvarkas, ilgalaikėje perspektyvoje tapusias vienomis reikšmingiausių ūkio pertvarkų Lietuvos istorijoje. Bona tiek tiesiogiai, tiek per valdovą veikė ir LDK politinį gyvenimą, turėjo dinastinių ambicijų, o jos santykiai su LDK diduomene ir paskirais jos atstovais buvo dinamiški, juos galima laikyti veikiau priešprieša negu sambūviu. Bonos tiesioginė įtaka pastebima ir LDK kultūros, intelektiniam gyvenimui.
Akivaizdu, kad per vieno asmens gyvenimą ir veiklą galima atskleisti XVI a. pirmosios pusės LDK politinę, ekonominę, socialinę bei intelektinę erdvę, užčiuopti epochos pulsą.
Susiję straipsniai:
- Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
- „Atspindžiai“: Sigitas Narbutas – apie spausdinto žodžio pradžią Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žinome per mažai
- Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“
- Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“
- Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
- Bus pristatyti unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą
- LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks M. Ėmužio paskaita apie sovietų Lietuvos elitą
- Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
- Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis
- Bus pristatyta A. Adamkovičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai”
- Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas
- „Atspindžiai“: Rastas nežinotas senosios Lietuvos rašytojo Pauliaus Oderborno kūrinys (nuotraukos, video)
- Paroda „Krašto spalvos“ Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti
- Chodkevičių rūmuose V.Levandausko knygos „Lietuvos mūro istorija“ pristatymas
- Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai
- Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
- Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
- Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
- Vrublevskių bibliotekoje vyks D. Liekio paskaita apie požemių paslaptis
- Lietuvių kilmės JAV istorikas skaitys paskaitą apie istorijos didvyrius
- Dingęs Kaunas: gubernijos centro spindesys ir skurdas
- Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“
- Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją
- Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare
- Vasario 16-osios Akto faksimilė bus saugoma Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (tiesioginė transliacija)
- Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais
- Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą
- Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video)
To meto vedybos daugiau politine strategija. Valstybes uzkariauti galima ir kitokiomis priemonemis. Zinant to meto
politine situacija kai baznycia, popiezius buvo auksciausia valdzia, o ji is artimos popieziui gimines.
Lietuva turtinga ir didele to meto valstybe tolimoje siaureje (ziurint is Italijos). Vyksta aktyvi kova tarp reformatu ir kataliku. Taigi Bona atsiranda cia ne is dideles meiles kaip bandoma vaizduoti moteriskuose rasineliuose…