Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt
2017 03 20 07:06
18
Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.
Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Deja, ši džiugi šventė, išliekant dabarties demografinėms ir emigracijos tendencijoms, taps pirmu ir paskutiniu lietuvių sukurtos valstybės šimtmečio paminėjimu.

Lietuvių kalba — istorinis energijos šaltinis trijų milijonų tautai; kalbėjusi šia kalba bendruomenė išplėšė iš amorfiškos buvusios LDK teritorijos Vakarų žemes ir sukūrė šiuolaikinę Lietuvos Respubliką. Buvo įgyvendinta daugiau nei prieš 300 metų pasakyta Mikalojaus Daukšos tiesa: Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. 

 Šiuo metu, spaudžiant tiek vidaus, tiek užsieno jėgom lietuvių kalba puolama kaip visuomenės formavimo ir jos gyvavimo pamatas; agresyviai reikalaujama keisti jos rašmenis ir fonetinį skambėjimą; lygia greta vulgarizuojama jos leksika. Iš valstybinės kalbos statuso lietuvių kalba stumiama į marginalinės kalbos vietą. Tai pasakytina apie jaunuomenės mokymo programas, o ypač apie bendrą Švietimo ir mokslo ministerijos politiką.

Lietuvos idėja — tai lietuviškumo gyvavimo idėja. Klaidžiojant LDK istorinėse erdvėse šios idėjos rasti negalima. Tuo tarpu visai šalia, Latvijoje, ši idėja gyva jau daugiau nei 100 metų. Tai — Dainų švenčių tradicija. Latviui ar latvei, išpažįstantiems Dainų šventes kaip savo pasaulio pradą ir savo tapatumą, nekyla klausimo, kas jie esą. Tuo tarpu lietuvis vis dar klausia, kas jis ir blaškosi LDK ir Lenkijos istorijoje. Ir nors 1988-1990 metų išsivadavimą iš TSRS imperijos kartu su Baltijos valstybių broliais ir sesėmis vadinome dainuojančia revoliucija, šitai nedaug ką pakeitė. Ne vienas ir ne du viešosios erdvės veikėjai agresyviai įrodinėja, kad mūsų tapatybė — ne baltiškos, o lenkiškos kilmės. „Lenkijoje dainų švenčių nėra, vadinasi, nereikia jų ir mums”, — skamba vieši pareiškimai. Toks požiūris įtakoja ir visuomenę, ir pirmuosius valstybės asmenis: į Dainų šventę Lietuvoje žiūrima kaip į koncertą ar karnavalą, t.y. tik viešą renginį. 

Keliasdešimt inteligentų, o ne valstybės institucijos pagaliau įkūrė visuomeninį fondą ir paskelbė Vyčio pamiklo sostinės centre konkursą. Ne tik paskelbė, bet ir nuvedė šią iniciatyvą iki pabaigos. Lietuvos šimtmečiui sukurtas puikus heraldizuotas Vyčio paminklas, kuris jau gaminamas. Didžiausi šios iniciatyvos priešininkai buvo Vilniaus meras ir Kultūros ministerija. Tuo tarpu Vytis — valstybės simbolis,  paradoksaliausiu būdu susiejantis istorinę ir pastarojo šimtmečio Lietuvą. Net jeigu šis šimtmetis taptų paskutiniuoju mūsų žygiu, mes išjotume į nežinią kilniai ir garbingai.

Geopolinė aktualija. Rytinis kaimynas Baltarusija išgyvena veržlų LDK tradicijų gaivinimo metą. Kone visa akademinė ir kultūrinė visuomenė jau seniai susitapatinusi su istorinės Lietuvos visuomene. Lietuvos didieji kunigaikščiai, Žalgirio ir visi pagrindiniai istoriniai mūšiai įvardinami kaip baltarusių tautos nuosavybė. Kultūrinis LDK palikimas ir kūrybinės LDK asmenybės — baltarusiai. Politinis Baltarusijos elitas jau akivaizdžiai palaiko šią tradiciją, perkeldamas ją į tarptautinius renginius. Nebedaug reikia, kad istorinis Lietuvos Vytis vėl taptų Baltarusijos herbu (juo jis jau buvo), o šalis būtų pavadinta slavišku vardu Litva. Tuo būdu lietuviai turėtų priimti į savo „tapatybės arealą“ dešimties milijonų „naujų LDK lietuvių“ tautą. Pasekmės būtų pražūtingos, galinčios sukelti net karinius konfliktus.

Lietuvių kalbos ir baltiškos kultūros Lietuva verta valstybės istorinės —  Vyčio vėliavos. Tautiška Trispalvė turėtų užleisti vietą Vyčiui kaip dabartinės valstybės vėliavai. Trispalvė mums liks, ji liudys XX amžiaus kovas ir laisvę. Tuo tarpu valstybine vėliava tapęs Vytis liudytų  ne tik istorinę, bet ir paskutinės mūsų būties LIETUVĄ.

Vilnius, 2017 metų kovo 7 diena.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  2. A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
  3. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  4. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  6. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  7. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
  8. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  9. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  10. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  11. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  12. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  13. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  14. Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
  15. Seime paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-osios metinės
  16. Spalio 3-ioji Seime – Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena
  17. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  18. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  19. V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas
  20. Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“
  21. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  22. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  23. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  24. A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija
  25. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  26. Seime – vaikų pieštos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys
  27. V. Landsbergio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime
  28. Seime vyks 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija (programa)
  29. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  30. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. giedruma says:
    4 m. ago

    Gal geriau su Indija susijunkim, – ne mažiau bendro turim: https://www.youtube.com/watch?v=YR3B8VZChPk

    Atsakyti
  2. Algimantas Zolubas says:
    4 m. ago

    Te nelieka šios tezės šaukiančiojo tyruose balsu!

    Atsakyti
  3. Saulės Vilna says:
    4 m. ago

    Nieko naujesnio ar gilesnio tose A.Juozaičio įžvalgose nėra. Šimtus kartų girdėti Lietuvos pagąsdinimai Baltarusija, užuot ją pagyrus už LDK lietuviškumo šaknų gaivinimą istorinėse, etninėse lietuvių, jotvingių žemėse. Tos baltiškosios šaknys Baltarusijoje dar labai gyvos, taigi visai galima viltis, kad iš jų augs baltiškosios atžalos. Baimintis dėl Vyties taip pat nederėtų, juk raitelio kario ženklas gali būti visų pirma jotvingiškas. Lietuvių joti reiškia vykti raitam. Pavadinimas Jotva galėjo rastis, kaip reiškiantis raitas, raitelis. Taigi Vyties ženklas tegali eiti kartu su grynai lietuvių ženklu – paskutiniu metu klaidingai gavusiu Gedimino stulpų pavadinimą. Akivaizdu, kad tik dedantis su Baltarusija, jokiu būdu neprisileidžiant visą laiką prisišlieti besitaikančios Lenkijos, Lietuva gali ne tik išlikti, bet ir atgauti turėtas jėgas. Ateityje Lenkijos gali laukti spaudimas iš vienos pusės mūsų, iš kitos – Vokietijos, Čekijos, kaip jau yra buvę istorijoje.

    Atsakyti
    • Atmintis says:
      4 m. ago

      Kaip jau yra buvę istorijoje – Čekija 1251 m. vadovaujama Otkarui su išdaviko Gedūno pagalba sunaikino prūsų pajūrį, Tvankstę pavadino Karaliaučiumi, sužlugė Klaipėdos vadavimą, o nobilis Gedūnas gavo žemių Žemaitijoje, o toliau dar klaikiau…

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        4 m. ago

        O kaipgi yra šiuo atveju parašytas Žemaitijos vardas šaltinyje? Apskritai to meto Čekijos vaidmuo regione yra mažai nušviestas.

        Atsakyti
        • Atmintis says:
          4 m. ago

          Žemaitija susidarė 1244 m. sukilus pietiniams kuršiams ir pasiprašius karaliaus Mindaugo globos. „Deutsch-Ordens-Chronik” pažymi: „Jie prisiėmė jo valdžią ir pasidavė Lietuvos karaliui“. Šiam kraštui atskirti nuo Livonijos nukariautų šiaurinių kuršių karalius Mindaugas, nuo Lietuvos Vidurio žemumos pavadinimo, įvardino – Žemaitija. Taip prieš 773 metus pavadinimas nuo žemumos pakilo į aukštumą, susidarė daugmaž dabartinis Lietuvos etnografinis žemėlapis.

          Atsakyti
          • Saulės Vilna says:
            4 m. ago

            Pagal to meto pasaulėžiūrą žemumais buvo laikomos teritorijos, esančios upių žemupių dalyje. Taigi Mindaugas Žemaitija galėjo įvardinti tik Nemuno žemupyje, daugiausiai jo kairiame krante, vadinamuose Rytprūsiuose gyvenusius lietuvius. Į dabartinę Žemaitiją tas vardas yra perslinktas istorijos. Todėl kalbant tokiais klausimais yra būtina nurodyti, kaip autentiškai tas pavadinimas yra užrašytas „Deutsch-Ordens-Chronik”. Tais laikais Rytprūsiai didžiaja dalimi dar buvo Mindaugo religinėje ir ūkinio valdymo žinioje. Jo gyventojus lietuvius Ordino kronika įvardija kuršiais savanaudiškais teisėto tų žemių užvaldymo sumetimais.

          • Atmintis says:
            4 m. ago

            Istorikas J.Totoraitis, apibrėždamas krašto etnostruktūrą pabrėžė, jog dabartinėje žemaičių aukštumoje dar XIII gyveno kuršiai, o žemaičiais jie virto kiek vėliau. Z.Ivinskis, pagal 1252-1253 m. Ceklio dalybų dokumentus, etnografiniame susiskirstyme kuršiai buvo apėmę visą šiaurės vakarų Žemaičių kampą, pradedant nuo Ventos krantų.
            Lietuvos įsitvirtinimą pietinių kuršių krašte iki šiol kraštovaizdyje žymi kunigaikščių stovyklų vietų vardai: Eivydą – Eivydai. Kintenį – Kintai, Lengvenį – Lengveniškės, Plikienę – Plikiai, Ruškį – Ruškiai, Vanibutą – Vembūtai, Vismantą –Vismaldai, Vyžeikį – Vėžaičiai. Vykintas tada atsikėlė į Tverus ir įsikūrė greta kuršių Lopaičių pilies.

    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Su bielorusais galime vienytis tik iškeliant LDK.

      Atsakyti
    • Arūnas says:
      4 m. ago

      Tai mano draugelis, krišniukas, pasakojo įdomų prisiminimą. Prieš kelis dešimtmečius pusiau pogrindyje esantys krišniukai Kaune sutiko kažkokį garsų svečią iš Indijos. Sulindę kažkur toliau nuo visuomenės, vertėjo pagalba, prie žvakių susikūrė jaukų kampelį, bet visų nuostabai nebuvo galo, kad indų šventikas ėmė lankstytis ir melstis ant sienos kabančiai sąjūdžio mūkelei su mūsų vyčiu purpuriniam fone (tada buvo daug tų medžiaginių suvenyrų). Šiaip ne taip, vertėjui padedant, pavyko išsiaiškinti, kad svečias tame simbolyje atpažino Kalkį – vėlių vėlės simbolį. Po šia vėliava (vėliavų vėliava) kadaise sekė vėlios visų žuvusių karių. Buvo labai senai kažkoks milžiniškas mūšis, kur į pagalbą buvo pakviesti ir gintaro šalies kariai. Jie pasirodė su kraupia palyda, paskui juos sekė visi kare žuvusieji. Vėlių vėlė ir buvo šių žuvusiųjų vėliava, paskui ją jie ėjo. Mūšis neįvyko, gintaro krašto kariai nugąsdino net visko mačiusius indų mistikus. O visa ši siaubinga situacija aprašyta indų šventraštyje, kurio tik menkutę dalelę mums Vydūnas išvertė, tai Bhagavatgita.
      Bet kodėl tą viską pasakoju? Ogi manau, kad mūsų vytis žymiai senesnis nei Jotvingių laikų… Bet plačiau apie situaciją galėtų papasakoti pats Klaipėdietis Ommeny.

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        4 m. ago

        Kad Vytis gali būti taip pat senas ženklas, ginčo nėra. Tačiau daugiau tikėtina, kad pradžioje jis visgi buvo būtent jotvingių ženklu, emblema, vėliava. Be abejonės ne mažiau senas, o gal net su svastika vienmetis yra ir vadinamų Gedimino stulpų ženklas. Jis buvo Mindaugo, Vytenio, netgi Kęstučio laikų lietuvių ženklu, Antai, kai 1351 metais Kęstutis davęs pažadą Vengrijos karaliui krikštytis ir tuo tikslu kartu su karaliumi bei savo pulku vyko į Vengriją ir kai pakeliui jos pasienyje atliko jaučio aukojimo apeigą, jis tai vykdė išsikėlęs lietuvių ženklą, kuris sprendžiant iš šaltinyje pateiktos žinios buvo Gedimino stulpų pavidalo.

        Atsakyti
  4. jurgis says:
    4 m. ago

    gerai, kad kalba nepasakyta, nes jį būtų buvusi įspūdinga, tik rankoje kilnojus plytą…

    Atsakyti
  5. Vytis says:
    4 m. ago

    Su 7 punktu nesutinku Trispalvė privalo išlikti dominuojančia – valstybine vėliava

    Atsakyti
  6. JUOZAS says:
    4 m. ago

    mūsų trispalvė yra pašventinta mūsų pimųjų savanorių , partizanų krauju, seniai tapo mūsų savasties dalimi.
    O dėl liberasto mero ir funkcionierių iš chaltūros ministerijos-nieko nuostabaus,juk buvo kažkada Targovicos konfederacijos išdavikai, kolaborantai, taigi jų ainiai kiša pagalius į ratus kiek galėdami. Aišku, jie yra mūsų gėda

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      4 m. ago

      O dėl ko prieita prie Torgovicos, ar tai ne dėl Lenkijos vykdytos strategijos LDK atžvilgiu – paversti ją visiška Lenkija. Nuo ko tas lenkijimas ir lenkinimas prasidėjo, ar ne nuo Jogailos turtų ir garbės troškimo, LDK išdavimo, Liublino junijos ir t.t. su lenkiško tikėjimo skleidimo priedanga. Torgovica – tai viso labo LDK dar bandymas gelbėtis nuo visiškos prapulties. Toks Lietuvos gelbėjimasis nuo tų pačių Lenkijos kėslų vyksta ir šiandien. Lietuvos buvimas ES, NATO yra šiandienine užkarda ir nuo tokios Lenkijos, taigi reikalingas tik protas, kad ja naudotumemės.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Tiesa.

        Atsakyti
  7. Aldona Marija says:
    4 m. ago

    Suprantama, dar netolimais laikais prie šešioliktos vyriausybės buvo viskas suredaguota korupcijos politikai, o kai kam ji patiko, tai ko stebėtis?

    Atsakyti
  8. Gediminas says:
    4 m. ago

    Laai teisyngai pasakyta. Užprotestavo taip pasivadine Tautos ” patrijotai”,o iš tikrųjų,tikrieji Tautos duobkasiai.Europos žmogaus teisių ir pagrindinis laisvės apsaugos konvenciją 1995 balandžio mėn. radifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.
    Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laikytis savo nuomonės,gauti bei skleisti įnformaciją valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų…
    Tuom pasinaudoju ir pareiškiu,kad visas Lietuvos konservatorinis ” ELITAS” yra politiniai prostitutai su V Lansbergiu ir D Grybauskaite priekyje.. tai šlykštus persivertėliai,karjeristai,saniau buvo parsidavę Maskvai,dabar Briuseliui,išdavę Kovo 11-tosios idealus. Tikrieji TAUTOS išdavikai. Kaip JAV visuomenės veikėjas H Bičeris paeakė,:” Išdavystė,tai vaisius,kurio geriausia vieta kaboti ant vieno iš LAISVĖS medžip šakos” Prie mano namo auga du Lietuvos laisvės medžiai, ažuolai,su stipriom šakom….. Bent jau į Lietuvos niekšų pasmerkimo aktą jie bus įrašyti patys pirmieji.b

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
www.antanasguoga.lt

VRK panaikino A. Guogos mandatą

2021 02 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Socialdemokratai pristatys pandemijos valdymo planą Lietuvai (tiesioginė transliacija)

2021 02 18
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25
Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Jonas Vaiškūnas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Memelschvanz apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Istorijos pamokų reikia? apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų
  • Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
  • A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1535; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 992; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 891; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 782; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 712; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 651; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
1
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

Vasario 25 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė dėl vasario 24 d., vykusio Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus...

Skaityti toliau

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

by Ditė Česėkaitė
2021 02 24
0
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti šešias teisėkūros iniciatyvas, tarp kurių – siūlymai tobulinti teisėkūros procesą,...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Jonas Vaiškūnas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Memelschvanz apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Istorijos pamokų reikia? apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Vilna apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
Kitas straipsnis
Respublika.lt nuotr.

Prasideda „Veiksmo savaitė be patyčių“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai