Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį

Gegužės 17 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Steigiamojo Seimo dienai ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-mečiui paminėti.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“, skirta Lietuvos Konstitucijos istorinei raidai XX amžiuje, 12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos konstitucingumo raida“.

Apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, pranešimus skaitys Lietuvos istorikai ir teisininkai: doc. dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas),dr. Dainius Žalimas (Konstitucinio Teismo pirmininkas), doc. dr. Gintaras Šapoka (Mykolo Romerio universitetas), dr. Danutė Stakeliūnaitė (istorikė), doc. dr. Vladas Sirutavičius (Lietuvos istorijos institutas), dr. Stasys Šedbaras (Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas), Julius Sabatauskas (Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas), dr. Audronė Veilentienė (istorikė, Kauno technologijos universitetas). Diskusiją ves Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, istorikas, dr. Arūnas Gumuliauskas.

Lietuvos istorijoje pirmą kartą demokratiniuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinko 1920 m. gegužės 15 d. Kaune. Tą pačią dieną Steigiamasis Seimas įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akte jam skirtą misiją – proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos valstybę paskelbė demokratine Respublika.

Tarp svarbiausių Steigiamojo Seimo darbų yra pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Valstybės Konstitucijos – priėmimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. Konstitucija buvo krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų atstovų derybų ir susitarimų objektas, kompromisas, teisiškai rodantis to meto visuomenės daugumos interesų pusiausvyrą. Priimant šią Konstituciją teisininkas Mykolas Romeris rašė: „Nemanome, kad mūsų Konstitucija gyvens tiek amžių, kiek gyvens ir Lietuva, ir kad mes sugebėsime sugauti ir mūsų Konstitucijos įstatymu užburti visą Lietuvos ateities paslaptį, sudarydami visiems amžiams tinkamą Konstituciją. Bet vis dėlto konstitucijos įstatymas turėtų būti pastovus ir todėl taip sustatytas, kad tiktų ne vienai valandai ir net ne vienai piliečių kartai.“ Nepaisant permainingų istorinių aplinkybių ir Lietuvos visuomenei tekusių iššūkių, 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija per visą XX amžių liko sektinu pavyzdžiu.

Registracija į renginį iki gegužės 15 d. 20 val. – www.lrs.lt/registracija arba el. p. istorija@lrs.lt

Apskritojo stalo diskusijos „Lietuvos konstitucingumo raida“

DARBOTVARKĖ

2017 m. gegužės 17 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salė

Diskusiją veda: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, istorikas, dr. Arūnas Gumuliauskas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio sveikinimo žodis

12.10–12.30 val.
Respublikos gimimas: Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sąveika Steigiamojo Seimo metais
Pranešėjas – doc. dr. Algimantas Kasparavičius, Lietuvos istorijos institutas

12.30–12.50 val.
Demokratinės valstybės užuomazgos 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje
Pranešėjas – dr. Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas

12.50–13.10 val.
1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija konstitucionalizmo tradicijoje
Pranešėjas – doc. dr. Gintaras Šapoka, Mykolo Romerio universitetas

13.10–13.30 val.
Steigiamojo Seimo frakcijų vaidmuo: liaudininkų ir krikščionių demokratų priešprieša svarstant ir priimant 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją
Pranešėja – dr. Danutė Stakeliūnaitė, istorikė

13.30–14 val.
Kavos pertrauka

14–14.20 val.
Lietuvių nacionalinis apsisprendimas ir tautinės mažumos. Lietuva Vidurio Europos kontekste XX a. pradžioje
Pranešėjas – doc. dr. Vladas Sirutavičius, Lietuvos istorijos institutas

14.20–14.40 val.
Lietuvos teisininkų bendruomenė ir jos indėlis konstitucionalizmo teisėje
Pranešėjas – dr. Stasys Šedbaras, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas

14.40–15 val.
Valstybės sandara: Lietuvos institucijų kūrimasis
Pranešėjas – Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

15–15.20 val.
Steigiamojo Seimo darbai švietimo srityje: lūkesčiai ir problemos
Pranešėja – dr. Audronė Veilentienė, istorikė, Kauno technologijos universitetas

15.20–15.50 val.
Diskusijos, pasisakymai