Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.
Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir klestėjimą, „rytiečiai“ kalba apie dvasinį Vakarų nuosmukį, teigdami Rytuose glūdintį dvasingumą. Pagaliau Trečiojo pasaulio simpatikai mato mus kaip bedalius tarp bedalių ir mano, jog būtent tokie galėtų vienytis prieš pasaulio galinguosius.
Iš tiesų kiekvienam argumentui galima priešpriešinti kontrargumentus su konkrečiais faktais. Nors tapome Vakarų pasaulio struktūrų, pirmiausiai – NATO ir Europos Sąjungos nariais, iki tikros laisvės, pažangos ir ypač – klestėjimo Lietuvai dar labai toli. Tiesą sakant, laisvės trūksta pačiuose Vakaruose, kur įsigali politiniu korektiškumu pervadintas liberalusis marksizmas. Tai – nauja komunizmo forma, kur diktatas įvedinėjamas laisvės vardu. Nors čia jis tik formaliai skiriasi nuo klasikinio marksizmo: atsiminkime sovietinę dainą – kur taip laisvai kvėpuoja žmogus.
Sovietų visuomenė deklaravo laisvę ir išlaisvinimą, emancipaciją ir lygybę. Tik tada akcentuota laisvė darbo liaudžiai ir lygybė socialiniu pagrindu, labai disonavusi su akivaizdžiomis valdžios nomenklatūros privilegijomis. Naujasis marksizmas, orveliškai susiliejęs su liberalizmu, darbo liaudies vieton stato vadinamąsias seksualines mažumas ir imigrantus. Vien tiktai kritika šioms grupėms gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir daug kur tai jau vyksta.
Kalbant apie klestėjimą pagal kainas jau esame Europoje, o pagal pajamas – tipinė posovietinė valstybė. Akivaizdu, jog vien buvimas Vakarų struktūrose mažai, ką bendro turi su klestėjimu. Veikiau tapome Vakarų priedėliu, nei integralia jų dalimi. O politiškai Vakarai apskritai nėra vientisi: užtenka žvilgtelti į JAV ir ES skirtumus Rusijos, socialinės ir kultūrinės politikos klausimais.
Dėl Rytų dvasingumo, politiškai Rytus geopolitinėje retorikoje dažniausiai įkūnija Rusija. Su režimu, kuriame be žinios dingsta disidentai, klesti korupcija ir tvyro skurdas. „Rytietis“ pasakys, kad Vakaruose šio „gėrio“ taip pat apstu, ir tai bus tiesa. Bet Vakaruose dar liko žiupsnelis laisvės, kurią liberalieji marksistai visaip siekia užgniaužti. Rytuose viskas jau užgniaužta.
Iš esmės tenka pripažinti, kad „vakariečiai“, pagrindine grėsme Lietuvai įvardydami Rusiją, linkę priimti Vakarų vertybes be jokios kritikos – su vergovine liberalios rinkos ekonomika, homoseksualiomis šeimomis ir atsivėrimu perėjūnams iš viso pasaulio, kas žudo pačius Vakarus. Tai – inercija. Šie žmonės tebegyvena praeitu amžiumi. Pavojus – tik Rusija ir taškas.
Savo ruožtu „rytiečiai“ linkę užmiršti praeitį. Belieka priminti senovės romėnų posakį: kas užmiršta istoriją, priverčiamas ją pakartoti. Šnekos apie globalizmą, ES centro ir vadovaujančių valstybių diktatą, materializmą, laukinį liberalizmą ir masinę migraciją dažnai siejamos su adoracija ar bent abejingumu Rusijos problemai. Taigi, šios dvi srovės, abi laikančios save patriotinėmis, svyruoja tarp inercijos ir užmaršumo.
Šiame kontekste įdomios Trečiojo pasaulio solidarumo ir neutralumo koncepcijos. Deja, Trečiasis pasaulis geografiškai, kultūriškai ir politiškai per daug išsibarstęs, kad galėtų sudaryti vieną bloką. Nejau rimtai galvojama, kad Lietuvai labiau pakeliui su Afrika bei Ramiojo vandenyno salomis, nei su baltąja, krikščioniškąja Amerika bei Europa? Aišku, baltumo ir krikščioniškumo jose, ypač – Europoje, vis mažėja, bet sudarius realų bloką su Trečiuoju pasauliu kova su migrantų antplūdžiu skambėtų tiesiog hipokritiškai. Galima suokti apie kiekvienos tautos gyvenimą savo tėvynėje ir kartu – visų šių tautų vienybę, tačiau praktikoje sudarius bloką tektų atsiverti naujiesiems sąjungininkams.
Ar kas rimtai galvoja, kad Afrikos arba Mikronezijos šalys mus gins nuo karinės Rusijos agresijos ar gelbės nuo ekonominės izoliacijos iš Europos Sąjungos pusės? O gal tikimės arabų šeichų investicijų? Žinant jų nuostatas investicijų galime tikėtis tiktai kartu su atsivėrimu islamizacijai, dėl kurios kaltiname Europos Sąjungos elitą.
Pagaliau dėl neutralumo. Šią koncepciją Lietuva jau išbandė 1939-aisiais – 1940-aisiais metais. Užtai sulaukėme okupacijų iš abiejų kariavusių pusių. Šveicarijos atvejis kitas. Buvo laikas, kai ir per šveicarų žemes žygiavo prancūzų, rusų daliniai, mažai klausinėdami vietos gyventojų, ar jiems tai patinka. Po to sukurta stipri, brandi pilietinė visuomenė, kurioje kiekvienas pilietis – ir prezidentas, ir karys. Kiek idealizuojamas Šveicarijos statusas pasaulinių karų kontekste. Žinia, kad agresoriams menkai apsimokėjo pulti iki dantų ginkluotą, bet mažą Šveicariją, kai buvo proga pergalingai žygiuoti per visą Europą. Jei šie karai būtų pasibaigę agresorių naudai, Šveicarija būtų likusi tiktai užkandžiu po pietų.
Šiandien Šveicarija supama iš esmės taikių valstybių. Mes gi šalimais tebeturime Rusiją. Kalbant apie kitą – ES – pusę tai Šveicarija pakankamai turtinga, kad atlaikytų ekonominę blokadą, jei kas sugalvotų tokią taikyti. O dabar įsivaizduokime save ES blokados atveju…
Neutralumo koncepcija iš esmės taip pat yra užmaršumo koncepcija, lygiai kaip Trečiojo pasaulio solidarumo koncepcija – inertiška koncepcija. Mes vis dar matome save tarp pasaulio varguolių ir šia prasme teisūs tie, kurie taip mato, bet tai – veikiau esama padėtis, nei kelias, kuris kur nors vestų. Beje, Trečiasis pasaulis nėra vien varguoliai ekonomine prasme: užtenka prisiminti minėtus arabų šeichus. Trečiasis pasaulis – jau veikiau geopolitinė sąvoka, nei socialinė. Ir Saudo Arabijos ar Jungtinių Arabų Emyratų vadovams mes galime būti įdomūs tiktai tiek, kiek ir Vakarų globalistams – kaip rinka jų prekėms ir jų ideologijai.
Ar yra išeitis iš šio užburto rato? Akivaizdu, jog tai – diskusinė tema. Formaliai jau esame Vakaruose, todėl galime ir privalome tuo naudotis, bet blaiviai suvokdami sąlygas, galimybes ir grėsmes. Net ES-oje esama gerų dalykų, pavyzdžiui – socialinės koncepcijos. Ne kas kita, o ES mus kritikuoja dėl didžiulės socialinės atskirties. Deja, mūsų elitai iš ES labiau girdi, ką ES mums diktuoja dėl homoseksualų ar „pabėgėlių“, nei dėl visuomenės daugumos interesų. Lieka tiktai kurti išties tautišką, konservatyvų ir socialiai atsakingą elitą, kuris pakeistų dabartinius.
Dėl NATO – tai yra ir bus mūsų saugumo skydas. JAV prezidentu tapus Donaldui Trampui, rytinėje ES dalyje kylant tokioms figūroms kaip Viktoras Orbanas ir Jaroslavas Kačinskis, liberalusis marksizmas jau nėra vienintelis vakarietiškas diskursas. Tai turėtų suvokti tiek Vakarų pasaulio kritikai, tiek jo simpatikai. Taigi, atsakant į klausimą, ar mes – Vakaruose, dera prieš tai paklausti: kuriuose Vakaruose? Donaldo Trampo ar Žano Klodo Junkerio? Angelos Merkel ar Viktoro Orbano?
Ir daug kas susidėlios į vietas. Nors liberalusis marksizmas Vakaruose vis dar žengia į priekį, jau randasi vis stipresnės alternatyvos, kurios gali atgręžti Vakarų pasaulį atgal, prie pamatinių vertybių. Mes galime abejingai stebėti, prisidėti prie tolesnio Vakarų pasaulio irimo, nuolankiai likti priedėliu, trauktis iš Vakarų pasaulio arba savo indėliu dalyvauti jo prisikėlime.
Man nusibodę skaityti mitus apie Šveicariją, galvojau, kad bent straipsnio autorius M. Kundrotas išmano tikrąją ramybės ir gerovės padėtį per paskutinius gerus 200 metų ir gali nekartoti nuvalkiotų ‘tiesų’ apie ‘stiprią, brandžią pilietinę visuomenę’ toje pasakiškoje šalyje.
Napoleono karų metu, kai visa masoninė Europa ėjo prieš nemasoninę Rusiją, Šveicarija neturėjo reikšmės. Po 1815 m. Vienos kongreso, kurio tikslas buvo parklupdyti Rusiją diplomatiškai, Šveicarijos vaidmuo išauga kaip pinigų (gal tiksliau aukso) saugyklos vaidmuo dėl būsimų karų tarp Prūsijos, Bavarijos, Austro-Vengrijos, Prancūzijos ir susivienijimo siekiančios Italijos, kuri taip pat turi virsti dar viena karine jėga. Karo atveju, tai visoms kariaujančioms pusėms puiki vieta slėpti auksą ir vesti slaptas derybas.
Sukuriamos Šveicarijos bankų legendos, kaip ypatingai patikimų paslėpti vertybes, kurių jie laikosi be priekaištų, tam labai padeda 1866 m. Prūsijos – Austrijos ir 1870-71 m. Prūsijos – Prancūzijos karas dėl Vokietijos suvienijimo, dar labiau I pasaulinis karas.
Kariaujančios Europos valstybės žino – Šveicarija yra Pasaulio Architekto šventoji pinigų žemė.
Prasidėjęs II pasaulinis karas ir prieš tai sekusi nacional-socializmo propaganda labai išjudino vokiškai kalbančiųjų (du trečdaliai gyventojų) norą jungtis prie Reicho, tuo labiau, kad po Prancūzijos užėmimo 1940 m. birželyje prancūzakalbiai, matydami taiką ir ramybę Paryžiuje abiejose šalies dalyse, užimtoje šiaurinėje ir savivaldžioje pietinėje ir vokiečių džentelmeniškumą, tapo labai palankūs Vokietijai. Neužmirškime ir PKP propagandos ir dėkojimo A. Hitleriui už išlaisvinimą iš Prancūzijos buržujų išnaudojimo.
Kominternas 1939.08.23 buvo davęs įsakymą – remti A. Hitlerio nacional – socializmą kaip brolius išvaduojant iš buržuazijos priespaudos.
1941.05.15 Kominternas davė naują įsakymą visoms KP pasaulyje – pasiruošti pasaulinės revoliucijos pergalingam žygiui artimiausiu laiku (1941.07.06) ir draugas belieka vienas – draugas Stalinas (skaityti V. Suvorovo ‘Diena M’).
Šveicarijos piliečiai savo dvasia buvo lygūs Sudetų vokiečiams 1938 m. – su gėlėmis sutikti Wehrmacht ir prisijungti prie Reicho, kamuojami nekantrumo – kada pagaliau išauš ta diena.
Pasaulio Architektas neleido to daryti, palikdamas Šveicariją derybų susitikimams, slaptųjų tarnybų veiklai ir vertybių slėpimui bankuose.
Po karo viskas buvo rašoma pagal politinio korektiškumo dogmas apie praeitą laiką.
Taip Šveicarijos nekliudė ir II pasaulinis karas. Sukurtas mitas apie ypatingai saugius bankų seifus vertybėms – pinigams, auksui, deimantams.
Iki šiandien visų šalių diktatoriai dedasi pinigus ‘saugiai’ į Šveicarijos bankus.
Kai diktatorius žūsta (tai geriausias banko noras), tai niekas net iš šeimos negali paimti ir taip viskas amžiams lieka BANKUI.
Paskaičiuokime. Buvo daugybė smulkių diktatorių, kurie turėjo pasidėję juodai dienai milijardą ar dešimt, kuriems sunku lygintis su M. Kadafiu (virš 200 mlrd.), S. Huseinu (virš 200 mlrd.), kur dar jų žmonų, sūnų, dukterų sąskaitos, taip ir nenuimamos.
Šveicarijai nubyra procentėlis kitas iš to, be to sukuriama labai daug darbo vietų su aukštais bankų darbuotojų atlyginimais, taip ir skleidžiasi Šveicarijos ekonomika gražia lelija.
Šveicarija jau 200 metų nepatiria tiesioginės kaimyninių valstybių įtakos išcentrinėmis jėgomis, kad penktoji kolona ardytų šalį.
Šveicarija nekariavo visą šį laiką, nebuvo pastatų, tiltų ir kitų inžinerinių įrenginių sugriovimo.
Įsivaizduokime Lietuvą Šveicarijos laiko veidrodyje : jokia bažnyčia, jokia dvarvietė, jokia mokykla, joks namas nėra gavęs jokios kulkos, nekalbant apie sulyginimus su žeme.
Nebuvo ir kibucų (kolūkių) tvėrimo, žmonių išvarymo iš sodybų į gyvenvietes, žmonės praturtėję atstato savo namus plytomis. Kiek man teko sutikti žmonių 1970-80 m. su ašaromis akyse paliekančius vienkiemius, ardančius šeimos statytus sveikutėlius medinius pastatus, apverkiančius išaugusius sodus, gėlių darželius ir išsikeliančius į kolchozų gyvenvietės 15 arų sklypelius su mūriniais namu ir tvartu, vėl iš naujo sodinamu sodeliu.
Kiek iššvaistyta jėgų, jausmų, sielos, kiek netikėjimo ir nevilties bruktinai įsibrauta į lietuvių tautą.
Ir štai tos iškankintos tautos jauniems žmonėms rodomas Šveicarijos pavyzdys, visiškai atitrūkstant nuo Lietuvos žemės tikrovės.
Gerb. M. Kundrotai, Jūs esate tikrai išmintingas, giliai suvokiate ir manau daugiau niekada nestatysite Lietuvai Šveicarijos pavyzdžio, nes tai jau pirmu žodžiu prasideda mūsų tautos kančių niekinimas.
kvaila šio filosofo mintis – nesilygiuoti į turtingedsnes šalis. Tai gal į Rusiją? Juk rusai – tokie nuoširdūs ir geri žmonės, valgo balandą triskart dienoj, bet užtat nuoširdūs, o su arielka – tai nors prie žaizdos dėk… jeigu mes užsidarysime, nesieksime geresnio gyvenimo (Šveic., Vokietija, Amerika…) tai pūsime savo nacionaliniame vienišume…
Tai kad kaip tik siūlo orientuotis į Vakarus, saugotis Rusijos.
Bet liautis save apgaudinėti.
Lietuva tikrai ne vieniša. Ji jau puikiai išeksplotuota Švedijos.
Autoriaus straipsnis tikrai analitiškas… bet gal šališkas, arba nepilnai suvokiantis jau ne mažiau kaip du šimtus pasaulį valdančios MASONŲ ELITOS vaidmens ir jos didžiųjų planų , siekiančių deimantinio milijono aprūpinimu viskuo, ir suvienodintų – subendrintų gojų poros milijardų palikimo žemėje, dėl savo gerbūvio. Nuo Amerikos turtų užvaldymo Judėjų Masonai palaipsniui kopia į pasaulinį įsigalėjimą. Ir šiandieną jie , ko gero, aukščiausiame lygmenyje. Jų ir Šveicarija, kaip aukso saugykla. Mūsų lietuvių tauta, kaip niekada per visus amžius – ekonominiais svertais atvesta ligi absoliutaus išvietinimo. Mūsų žemėse nebeliko Tvėrėjo apgyvendintų tos žemės šeimininkų, išvaikytųjų į 45 pasaulio šalis, kurių didžioji dalis praktiškai pasmerkta išnykti per artimiausias tris – keturias kartas. Žinoma, jei mes patys nepraddėsime vienytis į TAUTINĘ BENDRIJĄ, panašią į žydų, 2000 metų neturėjusios savos žemės – Tėvynės. Judėjus įtikinamiausiai suvienijo ir išlaikė tautiškumą ligi šių dienų – TIK LABAI SKAITLINGA , VIENINGA IR TAUTIŠKAI IŠMINTINGAI IR KRYPTINGAI VEIKIANTI IR ĮTAKINGA, ATSIDAVUSIŲ SAVAJAI TAUTAI IR JOS GELBĖJIMUI, ŽYDŲ RABINŲ BENDRIJA . Gi mūsų tautoje senojo tautinio tikėjimo nešėjus – Krivius ir Vaidilutes išskerdė prieš 630 vandališkieji vakariniai kaimynai, valdomi iš Vatikano ir Magdeburgo, o, KAS NE MAŽIAU SVARBU, – mūsų tautos smegenis užnuodijo alkoholizmo ir nepilnavertiškuoju VERGIŠKUOJU SINDROMU judėjų rabinų pasiuntiniai į Lietuvą, TAIP GERAI ČIA ĮSIKŪRĘ, kad save ėmė vadinti GARBINGU LITVAKŲ vardu. Dėl mūsų draugų ir priešų. Jei pažvelgsime į preities istoriją, tai jau nuo 1917 metų ir Rusiją, ir Vokietiją ir visą vakarų Europą, Ameriką užvaldė JUDĖJŲ KILMĖS MASONAI. Jie sukūrė ir kapitalizmo, ir kominizmo ne tik idėjas, bet ir valstybes DEL KONFRONTACIJOS, DĖL LOBIMO IŠ KARŲ IR ŽMOGIŠKŲJŲ KANČIŲ. Ir ne Vokietijos žemdirbiai – baueriai, nei Rusijos žemdirbiai veržėsi užvaldyti vienus ar kitus, o juos vedė – vergvaldžiai – tie patys JUDĖJIŠKIEJI MASONAI: Stalinas, Hitleris ir JAV valdovai – visi buvo IR TEBĖRA judėjų kilmės masonais,- vienos gaujos atstovais, paskirstytais į tartum prieštaringas puses, siekiančias užgrobti kitos tautos turtus ir žemes, tautas. Taip, iš rytuose veikusių judėjų – masonų mes patyrėme didžiulę skriaudą, bet , ko gero NE MAŽESNES KANČIAS IR NETEKTIS MES PATYRĖME IŠ VAKARINIŲ VANDALŲ. IR būtinai PRIVALOME įsiminti – judėjų – rabinų pasiuntinių veiklą Lietuvoje su visais alkoholio gamontojais ir platintojais . Ir niekas kitas, kaip judėjai sukūrė GLOBALIZAVIMO IR PILIETINIŲ VISUOMENIŲ – TAUTŲ IŠVIETINIMO IR SUVERGINIMO PROGRAMAS. Visi jie dabar, kai Lietuvos žemės baigia ištuštėti nuo savųjų tautiečių, pretenduoja LYG Į SAVAS – mūsų Tėvynės žemes. Antai, vandalai – lenkai su JAV lenkų ir Varšuvos kasmetinėmis milijoninėmis dolerių ir eurų paramomis VILNIAUS krašto tuteišiams, su pogrindine Armijos krajovos , harcerų, lenkiškos katalikų bažnyčios pajėgomis jau praktiškai susikūrė SULENKINTO LIETUVOS KRAŠTO Autonominę respubliką. O jei pridėsime dar ir sparčiai polonizuojamą Mažeikių kraštą, tai jų “teisės” į savąsias – nuo “krulia Jagėlos” laikų pasigrobtas lietuvių žemes šiuo metu dar labiau “teisėtos”. Litvakų respublika taip pat puoselėja susigržainti užalkoholį skolon pasigrobtas iš lietuvių žemdirbių “savas” žemes. Vokiečiai – Klaipėdoje jau įkūrė Memelio banką SU MARKĖMIS. – ir taip pat skverbiasi į istoriškai nuo seno jiems priklausantį MEMELĮ. O jei dar pasakysiu patį liūdniausią faktą, kad mūsų tautoje nebelikus TIKRŲ LIETUVIŲ TAUTOS PATRIOTŲ, į valdžią vis išsirenkame su VERGIŠKUOJU IR ALKOHOLIZMO SMEGENYSE PAVEIKTU SINDROMU LYG GERIAUSIUS – PATIKIMIAUSIUS “IŠRINKTUOSIUS” , kurie be jokios garbės ir sąžinės griaužimo tiesiog PARDAVINĖJA VISKĄ, KĄ TIK GALI, KAD kaip vergui nors kiek pralobus, tegul ir LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS PRARADIMAIS- LIGI SUSINAIKINIMO. Liūdna, bet šiuo metu jau norisi sakyti, kad LIETUVIŲ TAUTOS išlikimo klausimas privalės spręstis TIK UŽSIENIUOSE GYVENANČIŲ LIETUVIŲ PASTANGOMIS, kopijuojant didžiulę judėjų patirtį. Nes išeivijoje dabar sukaupta – jauniausia, protiškai ir fiziškai subrendusi ir pajėgiausia lietuvių tautos dalis.
O Lietuvoje -Tėvynėje, pasaulio Masonų ELITAI vykdant mūsų tautos išvaikymą, likusią tautos dalį suskaldant į susipriešinusias į 24 ar 32 PARTINES GRUPUOTES, katoliksų bažnyčios tarnams – siekiantiems tik savigarbos ir pataikavimo savo darbdaviams ir net lenkams, bet ne tanavimo lietuvių tautai, ko gero, labai nelinksma pranašystė – savisusinaikinimas. Liūdna pranašytė, bet , gal kiti skaitytojai išsakys palankesnę mūsų tautai išeitį. O kad ji – toji išeitis yra – ne abejoju. Tad vienykimės , mielieji Tautiečiai, IR IMKIME KOVOTI – vien dėl IŠLIKIMO.
Puikiai parašyta.
Pirmiausia reikia prikelti lietuvių jaunimą iš alkoholizmo ir narkomanijos liūno. Čia užduotis numeris pirmas ir šviesti jaunimą, kitaip mes degraduosime nuosekliai išsigimdami. Liberalizmo nuotaikų plykstelėjimas padarė nepataisomos žalos. Penkiolika metų negirdėjome tautiško himno rytmečiais per LRT RADIJĄ, penkiolika metų Masiulio degtinė degalinėse liejosi laisvai, tai didelis moralinis pakrikimas, kokį teko pergyventi. KAS MŪSŲ LAUKIA TOLIAU?? Su kokiu įdirbiu gyvensime ir ką gero nuveiksime VARDAN TĖVYNĖS LIETUVOS – čia nūdienos pagrindinis klausimas. Atsakymus privalome duoti nedelsiant, nes laikas bėga nebesugrįžtamai greitai ir delsti nėra ko.
Gerbiamas Mariau, MES niekur negalime nei trauktis, nei bėgti! Pirmiausiai mes privalome suvokti- KAS MES? IŠ
KUR MES? Ir KOKIA MŪSŲ MISIJA ŠIOJE ŽEMĖJE?! Pasaulis negali nežinoti, kad LIETUVIŲ KALBA IR KULTŪRA SENIAUSIA ŽEMĖJE!!! Baltų filosofas E.Kantas sakė:”Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą kuris išsprendžia ne TIKTAI FILOLOGINES bet ir TAUTŲ RAIDOS PASLAPTIS!” Ir štai ką šio raktu pavyko “atrakinti”! Dabar jau galime pasakyti ir net teigti, kad SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI, KURIE PAAIŠKINA – KODĖL ŽEMĖJE KLIMATAS KINTA?! Tad, MARIAU, VISKAS ŽEMĖJE TURI SUKTIS APIE LIETUVIŲ KALBĄ!
Privalome susitaikyti su realybę, kad globalinis tvanas bus! Net jau žinoma -kada? Žinoma ir kokios bus jo pasekmės! Visa tai, metų tikslumu, yra jau išdėstyta schemose bei grafikuose! Pasaulis turi žvelgti ne į tai – ką kas pasakys bei ką kas pasako, bet į TAI – KĄ PRANEŠA SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIAI!!!
Gerbiamas Romai, astronomai apskaičiavo, kad asteroidas, judantis link Žemės planetos, atsimuš į ją arba praskries pro šalį – 2029 04 13 penktadienį (!)./ Žinia, prieš 65 milijonus metų jūroje prie dabartinės Meksikos įlankos įsirėžęs asteroidas pražudė 70% augmenijos ir 90% gyvūnijos rūšių. O dulkių debesys, užstoję saulę, atnešė ilgai trukusią atšiaurią žiemą, ko pasekoje išmirė visa dinozaurų populiacija, gyvavusi 100 milijonų metų. Mokslininkai pranašauja, kad po milijono metų Žemės planetoje neliks nė lašo vandens.
Asteroido grėsmė Žemės planetai – 2029 04 13. Numerologiškai: 2029 04 13 = 2+0+2+9+0+4+1+3 = 21 (optimistinė iliuzija); 2029 04 13 =2+0+2+9+04+13 = 30 (“optimistinė tvirtovė”). Palyginkime – RIBA: 18+9+2+1 = 30. Siūlau dar vienos pakopos variantą: 2029 04 13 = 20+29+04+13 = 66. Palyginkime – KARŪNA: 11+1+18+21+14+1 = 66. Suprask – Absoliutas yra visagalis, nuo kurio valios priklauso mūsų likimai.
Gintarai, vikriai renki žodžius iš kitų kalbų! Kaip suprasti tavo tą ,,absoliutą”? ABSOLIUT VODKA? Ar lot. absolutus — besąlygis, neapibrėžtas?
o kaip ta asteroido grėsmė Žemei atrodo numerologiškai naudojant Julijaus ar dar senesnį judėjų kalendorių (apie kitus neklausiu)? 🙂
Absoliutus reiškia visąapimantis. Teisinga pastaba, sakykime, – Visatos Kūrėjas!!
Gintarai, ABSOLIUTAS tai SENIAUSIOJI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBA! Ką Mahatma Gandis sakė Antanui Poškai? – “Žinau Lietuvą, jų kalba senesne už sanskritą!” O ką tai reiškia? O tai, kad LIETUVIŲ KALBA MENA GLOBALINĮ TVANĄ vykusį beveik prieš 50 000 metų! Kuri Žemėje kalba gali tuo pasigirti? Nei viena! Būtent LIETUVIŲ KALBOS DĖKA dabar galime ne tiktai įminti tai kas Žemėje vyko? bet ir tai pažinti – kas vyksta bei kas vyks ateityje?! Pasaulis,su mūsų pagalba, turi padaryti viską, kad po sekančio globalinio tvano, žmonija neprarastų ATMINTIES, kaip kad Lietuva prarado po Jogailos ir Vytauto “krikšto”!!!
Romai, man tai liūdniausia, jeigu pažvelgsime į mūsų ateitį, kokie išmėginimai dar prieš akis… o žmonija suprakaitavusi kariauja… Taigi už vienuolikos su pusę metų spręsis gyvybės išlikimo Žemės planetoje klausimas, o žmonija įsivėlusi į nežmoniškus karus… Jeigu kas praneštų mano ži n i ą Pasauliui, gal kas pasikeistų, gal atsitokėtų?..
LIETUVIŲ KALBA. LIETUVIŲ: 12+9+5+20+21+22+921 = 119. Palyginkime – PROTINGAS: 16+18+15+20+9+14+7+1+19 = 119! 119 = 1+1+9 = 11.”119: Užtikrinta dvasinės stiprybės (19) sėkmė (100) – vyriškai (11)”. KALBA: 11+1+12+2+1 = 27. “LIETUVIŲ KALBA – aštraus proto ir turtingos vaizduotės (11) + intelektualus ir dvasinis tobulumas (27 = 2=7 = 9). Jeigu pažiūrėtume, sugretinę skaitmenis 11 ir 27: Lietuvių kalba – poetiška (11) lakios vaizduotės (27) kalba.”/ LIETUVA: 12+9+5+20+21+22+1 = 90. 90 = 9+0 = 9. “90: Lietuva – protinga ir entuziastinga (9) pasaulio tobulintoja (9×10 = 90)!”/ LIETUVIŲ PROTĖVIAI. LIETUVIŲ: 119. (PROTINGAS: 119!). PROTĖVIAI: 16+18+15+20+5+22+9+1+9 = 115. 115 = 1+1+5 = 7. “Protingi lietuvių protėviai – vyriškai (11) nebijoję sunkumų darbštuoliai (15) ir gyvenę pagal širdies paliepimą (7)!” Tai prisiminę – pelnykime duoną, sąžiningai ir kantriai dirbdami, o ne – grobdami!!”//
89+4+45+62+24+9+16+12+22+1+10+18+7+56=137, 1+3+7=16, 1+6=3!
Staipsnyje sąmoningai anei žodžio apie Lenkiją ir Suomiją?
Suomijos santykiai su Švedija ir Suomijos didikų švedų pasiaukojimas dėl Suomijos yra nepaprastai nemaloni tema visiems pilsudskininkams (kvislingaičiams) – ar tai būtų 1920 metai, ar 2017 m., todėl geriau patylėti, neprisidaryti sau priešų Lietuvoje tarp progresyvių lietuvių.
Suomiai su lietuviais nerodo susidomėjimo bendrauti, mumis domisi japonai ir kiniečiai. Lenkija – senas Lietuvos skaudulys.
Naudingiausia būtų bendrauti su Vokietija. Aukštos kultūros šalis.
Pagal LIETUVOS, per daugelį tūkstantmečių sukauptą patirtį, LIETUVAI skirtas ne tiktai TAIKDARIO bet ir IŠMINTINGOJO BROLIO vaidmuo! Jau nebe tas laikmetis kad su ginklų rankoje būtų sprendžiamos problemos ir aiškinami santykiai. Ar pasaulis, tame tarpe ir mūsų artimi bei tolimi kaimynai, o taip pat ir kiti amžini priešai, žino – kas jų laukia šioje Žemelėje? Ne! Tad ar ne mūsų pareiga apie tai informuoti visus, nepriklausomai net nuo jų tarpusavio dabartinių santykių! Laikas atsitokėti visiems ir baigti KOVOTI KAIP SU KLIMATO KAITA TAIP IR TARPUSAVYJE!
Konstruktyvi diskusija būtų gerai, bet rietenos išsekina nervus ir klimstama į stagnaciją. Kai sako, tebunie vienybė – tai niekur neveda, kitaip tariant, racionalūs konfliktai, stimuliuojantys mąstymą padeda pažangos procesui.
Gintaras:
,,Konstruktyvi diskusija, nervus, stagnaciją, racionalūs konfliktai, stimuliuojantys (3 svetimžodžiai iš eilės!), procesui” – tiek svetimžodžių tik dvejuose sakiniuose 🙁
Tavo minčių, ‘Gintarai’, lietuvių klaba jau ,,nepaveža”.
Man visada malonu diskutuoti su išmintingu žmogumi argumentų kalba, kai nepilstoma iš tuščio į kiaurą. Kai pašoka piemenukas ir rikteli: “Neišsigalvok”, tai man sukelia šypseną…
Gerbiamas Romai, mes niekada netapsime prezidentais, kad galėtume su realiais įgaliojimais išvesti lietuvių tautą į šviesą, bet gal mus perskaitys protingi žmonės ir susimąstys, ką jie gali kiekvienas asmeniškai padaryti VARDAN LIETUVOS?
Gintarai, būk geras, nedaryk nieko VARDAN LIETUVOS, bo visai sugadinsi lietuvių kalbą. Tavo darbai neverti lietuvių kalbos!
Kas tas “bo”, gerb. Kembly?
Skolinys iš baltarusių kalbos – nes.
Yra žodynuose.
Senosios tarmėse vartotos svetimybės nepuošia lietuvių kalbos.
Sutinku.
O kokia būtų tavo nuomonė apie svetimžodžius?
Gintaras:
,,Konstruktyvi diskusija, nervus, stagnaciją, racionalūs konfliktai, stimuliuojantys (3 svetimžodžiai iš eilės!), procesui”
Esu griežtai prieš svetimžodžius, nes lietuvių kalba yra pakankamai žodinga.
Tu matai… tokiam griežtam ‘lietuvaičiui’ ‘Gintaro’ svetimžodžiai neužkliuvo, o ‘Kemblio’ BO užkliuvo…
Man tas ‘Gintaras’ kažkoks keistas: rašo lietuviškų žodžių SINONIMUS man, o pats vartoja svetimžodžius… Nesusitupėjęs – žmonės pasakytų!
Kovotojau prieš svetimžodžius, tęsk šį daug ilgalaikių pastangų reikalaujantį darbą ir toliau, tik be BO.
LKŽ
1 ×bò (brus. бo, l. bo) conj., bõ
1. Mž415 o, nes, kitaip (priežasties šalutiniams sakiniams jungti); plg. ba: Kad šaukia, eik valgyt, bò paskum negausi Kp. Ant vyresnio nekėsauk, bo tau bus blogai J. Neik, bõ sušalsi Šmk. Tylėk, bõ gausi Skr. Mesk po biesų tą ožį, bo kad spirsiu Žem. Nelaikyčiau plikos, bo man gaila pačios JV301.
^ Nekask kitam duobės, bo pats įkrisi Vad. Neglostomo neglostyk, bò neišglostysi Grž.
2. kad (papildinio šalutiniams sakiniams jungti): Nevieryju, bo ten yra ta daina J. Niekados neminavoja, bo ėmęs V.Piet.
‘va’ jau Nama kalboje naudojamas krypčiai nusakyti, mūsų ‘į, in’.
Krypčiai nusakyti ‘ve’ ar ‘v’ prieš balsį naudoja semitai savo kalbose.
Metodijus panaudojo savo naujakalbėje slavų kalboje ‘v’, ‘ve’, ‘va’, vo’ krypčiai nusakyti.
Lietuvių kalboje kaip ‘ba’, ‘bo’ naudojamas persistūmusia prasme kaip ‘nes’.
‘Va’ lietuviai naudoja kaip ‘štai’.
Gerbiamieji, mes – lietuviai jau privalome ne tiktai savo tautiečius bet PASAULIO tautas kviesti daryti ne tiktai VARDAN LIETUVOS, bet VARDAN VISOS ŽEMĖS! Bent taip nuo seno darydavo mūsų KRIVIŲ KRIVAIČIAI! Kaip pavyzdį galiu pateikti Krivių Krivaitį Vandenorių, kuris pasauliui paliko epus “ILIADĄ” ir “ODISĖJĄ”. Pastarieji praneša pasauliui apie 1179 m.pr.m.e. įvykusį Santarino (Tero – Atlanto) ugnikalnio sprogimą (susisprogdinimą!) ir jo padarinius žmonijai. (Nesvarbu, kad visa katastrofa yra įvilkta į Trojos karo “RŪBĄ”!). Nepamiršime, kad šie metai yra paskelbti LIETUVIŲ KALBOS METAIS! Tad kodėl Seimo vienoje iš salių, neorganizuoti konferenciją šia tema?
Juk mūsų bei kitų kultūrų žmonės, pagaliau turi sužinoti – į kokius “rūbus” ir kodėl buvo “įvilkti” kitų seniausiųjų kultūrų šaltiniai ir ką gi šios archaiškiausios kultūros paliko mums o taip pat ir tai- ką gi mes paliksime savo ainiams?!
‘Iliada’ ir ‘Odisėjas’ yra graikų plėšikų pasakos save išaukštinti ir pateisinti, kai jie Taurėjoje 1186 m. pr. Kr. nugalėjo Gėrį ir tai buvo Blogio pergalė, atnešusi beveik 450 metų Tamsos amžių – taip patys graikai vadina šį laikotarpį ir su Homero gyventu laikotarpiu pagaliau baigiasi. Teko graikams patiems išmokti dirbti, prekybą suprato kaip ‘paimti už gerklės’ (anchein :1. paimti už gerklės, 2. supirkti).
Vėliau mitai apie Robin Hudą, Tadą Blindą, sopranus, Henytę,…, kaip gerų ir teisingų tradicijų tęsinys.
Suprantama, Žemėje mes nieko nepakeisime. Tačiau pasaulis privalo pažinti – kas ir KODĖL? joje vyko, kas ir KODĖL? joje vyksta, bei kas ir KODĖL? joje vyks?! Beje, visa tai jau yra žinoma! Tad kodėl tai nepranešti PASAULIUI? Priešingu atveju Pasaulis ištisa tūkstantmetį gyvens nežinioje! Ir kaip jam žinoti, kad netrūkus prasidės ( o gal jau jis ir prasidėjo?) Romos poeto Ovidijaus “Metamorfozėse” skelbiamas mikrotvanas! Iš kur Pasauliui žinoti apie, taip pat netrūkus, prasidėsiantį Senajame Testamente skelbiamas “Kaino ir Abelio” mikrotvanas? Iš kur galės žinoti, kad nuo 2500-jų metų Žemės šiauriniame pusrutulyje vyraus tiktai vienas MERŲ laikas – VASARA ir vienas paros laikas – DIENA! O taip pat – iš kur gali žinoti, kad šio tūkstantmečio pabaigoje įvyks Žemės ašigalių kaita ir, tuo pačiu, – pasaulio kraštų kaita! Ir t.t., ir t.t.
Tvanksti, neskleisk tai ko nežinai kalbėdamas apie “Iliadą ir Odisėją” bei vadinamąjį “Trojos karą”. O štai suorganizuoti seminarą tema “KLIMATO KAITA” būtų labai laiku!
K.G. Čestertonas (Chesterton) kūrinyje ‘The Everlasting Men’ aprašo Taurėjos karą kaip galutinę Blogio pergalę prieš Gėrį ir to karo liepsnos iki šiol nesibaigia Europoje. Patys graikai 2700 metų apie tai retkarčiais prisipažįsta ir parašo.
Klimato kaita ? Taip ji vyksta, ateina po vasaros ruduo, žiema ir vėl sužaliuoja pavasaris.
Man keista, kad Jūs rašote šimtų tūkstančių metų datas ir nepasidomite, koks klimatas buvo bent per paskutinius 100 tūkst. metų. Antarktidos ir Grenlandijos ledo gręžinių ištraukos labai aiškiai nusako kaitą. Žmogaus įtaka yra niekinė pagal vulkanų kaip Pinatubo 1991 m., Krakatau 1883 m. ar Tomba 1815 m. įtaką sekantiems metams ir dar geram dešimtmečiui į ateitį.
Žmogaus įtaka yra niekinė dėl metano išsiskyrimo, palyginus su vandenynų dugne pūvančiomis biologinėmis atliekomis.
Jei 97 nuošimčiai (pagal Vikipediją) pasaulio mokslininkų priėmė klimato kaitą kaip religiją, tai dar bent 3 nuošimčiai atstovauja mokslams su blaivia galva. Klimato kaita yra paskutinis marksizmo trendas kovoti – kovoti su gamta ir Viešpaties valia.
Dar nėjau į mokyklą ir mane stebindavo nuvalkiotas pokalbis : ‘ kur dirbi ? – vėjų treste debesų prikabinėtoju’.
Sunkiai galiu patikėti, kad dabar 97 nuošimčiai pasaulio mokslininkų yra sulindę į vėjų trestą debesų prikabinėtojais – tiesiog išlenda romėnų išmintis : ‘kvailų skaičius ya begalinis’ kaip šių dienų mokslo tikrovė.
Tada klausimas pasaulio mokslininkams (97 nuošimčiams) : kiek jūsų moksliniai darbai yra objektyvūs savojoje srityje, ar tai turime suprasti kaip šarlatanizmą, įvilktą į gražbylystes ?
Turint omeny, kad visa eilė ‘mokslų’ (istorija, ekonomika, psichiatrija, psichologija, sociologija, kalbotyra, politologija,…) yra melamoksliai (pseudomokslai), netgi gamtos mokslų srityje yra sukurta pseudomokslai ir yra vėjinių malūnų tyrimo ir tobulinimo profesoriai (kas prilygsta kinkomojo transporto tobulinimui – nauji žabukliai, plėškės, vadelės, vežimai su guoliais ir Mercedes ratais,…), tai tas valdančiajai klikai ištikimųjų ratas, pasiekęs 97 nuošimčius, prilygsta politiškai korektiškiems L. Brežnevo laikų balsuotojų balsams už demokratinį centralizmą.
Kas yra graikai? 2000 metais pr.m.e. sprogus Atlanto (Tero) – (Santarino salose) ugnikalniui Balkanų regione nuo Žemės paviršiaus buvo nušluota visa kas gyva. Po poros šimtmečių į iš šiaurės atvykę mūsų protėviai PELAZGAI atgaivino šį regiona. 1650 m.pr.m.e. šis ugnikalnis sprogo pakartotinai. Po kurio laiko į šį regioną vėl Iš šiaurės atėjo mūsų protėviai trakai. Tačiau 1365 m.pr.m.e. sprogus šiam ugnikalniui eilinį kartą, po kurio laiko, vėl gi iš šiaurės, atėjo achajai. Jų tarpe buvo (Jurų dievo Poseidono anūkas, sausumoje juodus darbus simbolizavęs) cunamis TĘSĖJAS, bei ugnikalnio pelenus simbolizavęs HERAKLIS (Gerais aklis).
1179 m.pr.m.e. šis ugnikalnis SUSISPROGDINO! Po kurio laiko į šį kraštą (vėl gi iš šiaurės) atėjo mūsų protėviai DORĖNAI!
Po 2000 m.pr.m.e. Ugnikalnio krateryje įsiviešpatavo MŪSŲ PROTĖVIŲ DIEVŲ OLIMPAS su URANU IR GAJA (ŽEMĖ) !
Po 1650 m,pr.m.e. DIEVŲ OLIMPE įsiviešpatavo KRONAS SU RĖJA! Po 1365 m.pr.m.e. sprogimo – DZEUSAS (DIEVAS) SU HERA (GERA)! Visi vardai liudija, kad GRAIKUS IR GRAIKŲ KULTŪRĄ PAGIMDĖ LIETUVIAKALBIAI – MŪSŲ PROTĖVIAI!!!