Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Lenkų tarptautinė politika: tarp didybės manijos ir trumparegiškumo

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017 07 09 00:21
44
Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas
Alkas.lt koliažas

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydło) pareiškė, jog Lenkija atsisako dalyvauti Briuselio beprotybėje. Drauge su Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos atstovais Lenkijos vyriausybės vadovė atmeta savižudišką Europos Sąjungos metropolijų – Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno – politiką, užsileidžiant agresyviais ir asocialiais imigrantais. Maža to, Lenkija – viena iš retų šalių (drauge su Rumunija), kuri tolygiai suvokia Europos Sąjungos ir Rusijos grėsmes.

Atrodytų, geriausias orientyras Lietuvai. Juolab kad tiek valstiečių, tiek konservatorių gretose gausėja žmonių, kurių požiūriai abiems klausimams labai artimi Lenkijos valdžios nuostatoms. Bet štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) drėbė, jog Lenkija stabdys Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą, dėl kurio pralieta tiek Ukrainos patriotų kraujo, kol Ukraina atsisakys tautinio patriotizmo ir savo tautinio didvyrio – Stepano Banderos.

Žinia, jog S. Bandera vadovavo Ukrainos laisvės kovoms prieš lenkų, sovietų ir nacių okupantus. Lenkijoje šis žmogus ir jo vadovaujamas judėjimas laikomi ekstremistais. V. Vaščykovskis drauge pabrėžė būtinybę vengti klaidų, kurios – pasak jo – padarytos Lietuvos atžvilgiu. Suprask, lietuvių laisvės kovos su lenkų imperialistais taip pat buvo ekstremistinės ir lietuviai turėtų atsisakyti pagarbos savo kovotojams – tiek kultūriniams, tiek politiniams, tiek kariniams.

Pažymėtina, kad Lenkija į Europos Sąjungą stojo su Juzefu Pilsudskiu ir Romanu Dmovskiu, Liucjanu Želigovskiu ir Lupaška. Vienas buvo traukinių plėšikas ir Adolfo Hitlerio autoritetas, kitas kvietė eliminuoti tautines mažumas iš visų Lenkijos užgrobtų teritorijų, trečias vadovavo intervencijai į suverenią šalį, su kuria jo šalis ką tik buvo pasirašiusi oficialią taikos sutartį. O ketvirtasis vykdė genocidą ir banditines akcijas prieš civilius gyventojus Lietuvoje.

Lenkijos valdžia teisėtai kovoja su Briuselio diktatu, bet tuo pat metu, būdama Europos atstumtoji, aiškina, kam ir kaip būti Europoje. Kas tai – didybės manija ar nuoseklumo stoka? Užuot ieškojus sąjungininkų dirbtinai prisikuriama priešų. Akivaizdu, jog tokiame kontekste Lietuvai sunku rinktis Briuselio atžvilgiu racionalią Višegrado bloko poziciją. Daugelis šio bloko šalių daugiau arba mažiau flirtuoja su Rusija, vykdančia agresyvias kampanijas prieš savo kaimynus, nuo kurių mus apsaugo tik NATO skydas. O Lenkija, oponuodama tiek Briuseliui, tiek Maskvai, pati atmeta galimus sąjungininkus – nuo Lietuvos iki Ukrainos.

Gilėjant Europos Sąjungos krizei ir net gresiant jos išsibarstymui Lietuvai kyla nauja grėsmė. Jei Europos Sąjunga žlugs, mes šalia agresyvios Rusijos turėsime tokią pat agresyvią Lenkiją. Skirtumas tas, kad nuo Rusijos mus gina NATO, o štai nuo Lenkijos… Užtenka prisiminti dviejų NATO narių – Graikijos ir Turkijos – konfliktą dėl Kipro suverenumo ir vientisumo. NATO laikėsi neutralumo ir tai galima pateisinti – juk abi šalys priklausė tam pačiam blokui. Taigi, Lenkija gan artimoje perspektyvoje gali tapti Lietuvai net pavojingesnė už Rusiją, kaip prieštaringai tai beskambėtų.

Akivaizdu, kad šioje padėtyje Lietuvai reikalingos dvi tarptautinės politikos dimensijos. Pirmiausiai – dar labiau stiprinti savo ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Jungtine Karalyste. Kol kas Lenkija čia pirmauja ir kažin, ar tik dėl skirtingų mūsų valstybių dydžių. Net jei abi anglosaksų pasaulio lyderės liks neutralios, tai bent geriau, nei Lenkijos parėmimas. XX a. I-oje pusėje jau turėjome situaciją, kaip dalis Vakarų šalių (ypač Prancūzija) rėmė Lenkiją, kai ji atplėšė Vilnių ir Seinus, o po to kėsinosi ir į likusią Lietuvą.

Antra ir dar svarbesnė dimensija – Baltokarpatija. Privalome skubiai kurti bendrą politinį, ekonominį ir karinį bloką su Latvija, Estija ir Ukraina, numatydami jame vietą Baltarusijai ir galbūt – Čekijai, Slovakijai, Vengrijai tuo atveju, jei tose šalyse kas nors pasikeistų palankia linkme. Toks blokas būtų atsvara tiek Briuselio, tiek Maskvos, tiek Varšuvos imperializmui.

Dėl pačios Lenkijos panašu, kad ji bando kartoti praėjusio amžiaus klaidas. 1938-aisiais ji su Vokietija dalijosi Čekoslovakiją ir bandė dalytis Lietuvą. 1939-aisiais pačią Lenkiją pasidalijo Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Aišku, sovietai pasiemė pačios Lenkijos užgrobtas lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių teritorijas, bet tai mažai, kuo keičia faktą, jog Lenkija nukentėjo nuo abiejų kaimynų. Jei žlugs Europos Sąjunga ar – saugok, Dieve – NATO, o Vokietijoje sugrįš šovinistinės jėgos, istorija gali pasikartoti ir šiuo atžvilgiu. O imigracija Vokietijoje tikrai gali sukelti tokių pasekmių.

Lietuvos politikams derėtų priminti lenkams jų pačių istoriją. Galbūt Varšuva net susiprastų?

Autorius yra istorikas, politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kasčiūnas: LLRA negali būti dialogo tarpininke tarp Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų bendrijos
  2. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  3. P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita
  4. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  5. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  6. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  7. M. Kundrotas. Koloradai gavo per nagus. Kas ne taip?
  8. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?
  9. M. Kundrotas. Kas iš tiesų kiršina lenkus su lietuviais?
  10. M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė?
  11. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  13. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  14. G. Songaila. Lenkijos politika Lietuvoje (politiko komentaras) (audio)
  15. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  16. M. Kundrotas. Krymas ir Vilnius
  17. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  18. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  19. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  20. Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija
  21. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  22. V. Volkus. Kuo skiriasi vokiečių rudas erelis nuo lenkų baltojo
  23. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  24. Vilniaus Universitete vyks diskusija „Lenkų ir lietuvių santykiai: tiesa, prasimanymai, interpretacijos“
  25. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  26. J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)
  27. O. Strikulienė. Kodėl mes ne čekai, britai, lenkai ar vengrai?
  28. M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
  29. G. Karosas. Prezidento misija – sutelkti Lietuvą
  30. Atpigs tarptautinis tarptinklinis ryšys tarp Lietuvos ir Rusijos

ALKO TURINYS

Pastabos 44

  1. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Dėkui M. Kundrotui.
    Kai prieš keletą metų, gal dešimtmetį, internete paminėjau galimą Kipro atvejį tarp Lietuvos ir Lenkijos ir NATO neapsaugos Lietuvos, nes bus tyliai remiama Lenkija, ypač Prancūzijos, kaip ir 1920 m. Vilniaus užėmimo metu, štai čia didžiausia Lietuvos saugumo problema, tai buvau išvadintas bepročiu. Nuo Rusijos dar suveiks NATO skydas.
    Tas pat atsitiko prieš porą dienų kalbantis su pažįstamais.
    Tikroji Lenkijos istorija nuo aprašytosios su Vokietija bent nuo 1930 m. yra nepaprastai iškraipyta, jei ne nuo 1918.11.11, bandyta apgauti Vokietiją 1939.03.05 sutartimi su D.Britanija, ruošiantis karui su Vokietija (pasiimti žemes iki Elbės su Berlynu ir jau po dviejų savaičių nuo karo pradžios gerti šampaną Berlyne, kaip tostus skelbė maršalas Rydz – Smiglas) ir plento ir geležinkelio uždarymas į Rytprūsius buvo paspartinimas, kuris staigiai smogus Vokietijai, baigėsi visiška nelaime, tiesa, Vokietija užsitikrino Kominterno agentui A.Hitleriui (1919 m. – 1923.11.08, žinia, buvusių Kominterno agentų nebuvo) paties patrono J. Stalino paramą 1939.08.23 kaip pasaulinės revoliucijos ledlaužiui.
    Ką rezga šiandienos Lenkijos politikai ir kaip tai išeis į naudą Lenkijai, kas ką apgaus šį kartą ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Natūralu. Prancūzai negali užmiršti Napoleono meilės vienai iš arti 50 jo turėtų meilužių – lenkaitei grafienei pani Valevskai… Iš ten ir tylesnė ar garsesnė romantizmo įkvėpta parama….
      Ką šiandien rezga? – Lenktyniauja su Putinu dėl Europos klastingiausiojo taurės : (
      Anksčiau vis Kremlius laimėdavo – leisdavo kilti jos kariniams konfliktams su kaimynais, o tada pati pasisavindavo to rezultatus. Tskant, lenkų krauju užkariaudavo sau naujas kolonijas…

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Citata: “Privalome skubiai kurti bendrą politinį, ekonominį ir karinį bloką su Latvija, Estija ir Ukraina”.

    Atsakyti
    • justinas says:
      4 m. ago

      Ir kuo tas blokas mums padės?

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        4 m. ago

        Tai, tipo, Lenkija mums padės?! “Justinai”, nejuokink mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš! 🤣

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 m. ago

          Na, nebūkime tokie skeptiški. Lenkija būtinai padės… kad mūšiai vyktų ne jos teritorijoje, kad ne jos gyventojų daugiausia žūtų, ne jos ūkis labiausiai būtų sugriautas…. Būtent iš šios priežasties bus jos pagalba – neįsileisti priešo į SAVO teritoriją…

          Atsakyti
  3. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 m. ago

    Rusija Vokietija Lenkija turi, jųjų politikų sukurtą, valstybių plėšrūnų įvaizdį (su paukščio plėšrūno erelio herbu). Šių valstybių politikai, nuolat plėšė draskė naikino ir žemino Lietuvą.
    O kaip visad elgiasi su Lietuva plėšrūno įvaizdį turinčios JAV? Svarstom.

    Atsakyti
    • Diedas says:
      4 m. ago

      Svarstom, pasižiūrim į herbus ir jeigu spręsti apie šalies agresyvumą pagal herbo paukštį, tai lenkai visai nupiepę.
      Tas jų erelis ne kaip erelis, greičiau kurčiakas kojas pakratęs kažkoks.
      Žiūrint į JAV, paukštį pasvarstom,
      Paradoksas. Viengalvis erelis mus saugo nuo išsigimėlio(su dviem galvom) savo giminaičio

      Atsakyti
  4. Taip says:
    4 m. ago

    L.Linkevičius ir A.Bumblauskasi bei jų bendraminčiai neleis įgyvendinti Baltokarpatijos idėjos,deja.Vis dėlto M.Kundroto įžvalgos prasmingos.

    Atsakyti
  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 m. ago

    O kaip visad elgiasi su Lietuva plėšrūno įvaizdį turinti JK? Svarstom.

    Atsakyti
  6. Vilniukas says:
    4 m. ago

    Prisišnekės tie lenkai… Ir Trumpas nepadės…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Kada pulsim: tuoj ar po pietų? 🙂

      Atsakyti
    • Kemblys says:
      4 m. ago

      Ką jiems darysi, jei ne paslaptis?

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        4 m. ago

        Mokslininkai neseniai atrado naują vienaląsčių rūšį ir pavadino ją “Tikralietuviai kembliai”. 😂

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Nebeslėpkim – po vardu vilniukas slepiasi VELNIUKAS. 🙂
          Pragaran jį. 🙂

          Atsakyti
          • Vilniukas says:
            4 m. ago

            Nejuokinga. 😣

  7. Diedas says:
    4 m. ago

    Straipsnio autorius puola ne į tą pusę. Išsirinko patį silpniausią priešininką su kuriuo net sienos nebėra ir mojuoja kumščiais. Kietą vaidina.
    Lenkai (po latvių) pati draugiškiausia ir mažiausiai agresyvi kaimynė.
    Lenkų naciai gviešiasi tik Vilniaus. Glupstva palyginus su rusų ir baltarusų ambicijom. Vieniems Lietuva iskono ruskije ziemli, kitiems net tokia tautybė kaip lietuviai neegzistuoja. Pagal bulbašų istorikus, mes kažkokie bjaurūs žmudžiai gyvenentys jų žemėse.

    Atsakyti
  8. Diedas says:
    4 m. ago

    Lenkai, nors ir turi užtektinai slaviško įžulumo, mentalitetu mums labai artimi.
    Asmeniškai man, iš visų tautybių, patys geriausi kolegos ir pašnekovai.
    Bėda tame, kad Lenkijoje vyksta aktyvi antilietuviška propagandinė kampanija, (manau kad dar aršesnė, negu mūsuose antilenkiška.) Tikintiems inernetu, prisekta tokių absurdų, kad net ginčytis kartais sunku.
    Bet gerokai padiskutavus, beveik visiems įrodoma, kad tikrų lenkų Lietuvoje vienetai ir jų niekas neskriaudžia, kad Vilnių jie turėjo tik dvidešimt metų ir tai neteisėtai, kad visi didieji Lenkijos žmonės iki pat šių dienų buvo lietuviai arba lietuviškos kilmės, kad kiekvienas doras lenkas doras todėl, kad turi lietuviško kraujo.
    Su jais reikia, diskutuot.Lenkai užgirdę teisybę apie istoriją greit užsidega, stipriai spirga, bet greit ir ataušta. Visada galima rast bendrą kalbą.

    Atsakyti
    • Algimantas says:
      4 m. ago

      Diedai,kur tu matei pas mus antilenkiškas kampanijas. Kad ALKE (kurį skaito gal vienas procentas) parašo vieną,kitą straipsnį norėdami apsiginti nuo tamoševskininkų melo ir šmeižto puolimų,o visiems prieinamoje žiniasklaidoje leidžiama pasireikšti tik tiems kurie plaka Lietuvą, kad mes dar visiškai nesunaikinome savo RAIDYNO ir nepadarėme kažkokių “namų darbų” ?

      Atsakyti
  9. lenkas says:
    4 m. ago

    O, kas yra Lietuva ? nevykėlių šalis su 2 milijonų populiacija.

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      O kas yra Lenkija? Tai tokia šalis, kur lenkas yra ne tautybė, o specialybė. 😅

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      4 m. ago

      Pagal Eurostat 2014 m. duomenis vieno gyventojo pajamos per metus siekė Nyderlanduose ir Vokietijoje po 33.000 +-100 eurų, Lietuvoje 19.500 eurų, o štai Lenkijoje netgi 17.700 eurų.

      Atsakyti
      • Juozas P. says:
        4 m. ago

        Tą kelių tūkstančių skirtumą mes ir nuvežame į Lenkiją eurais parsiveždami lenkų prekes. 🙁

        deja.

        Atsakyti
  10. Peteris says:
    4 m. ago

    Pagarba M’ Kundrotui. Lenkijos ekspansinė politika niekur nedingo. Tarpukario Lietuvos politikai įspėjo – kiek įmanoma mažau susidėti su Lenkija .Faktas , kad Lenkija nepripažino Vilniaus ir Suvalkų trikampio užgrobimo , rodo – tikslai nepasikeitė . Lenkiškos tapatybės tvirtinamas Lietuvoje , neoficialus spaudimas dėl asmenvardžių rašymo , naujai išrinkto Lenkijos prezidento bei premjero neatvykimas pas [ strateginę ] kaimynę Lietuvą , strateginių projektų vilkinimas ,draugystės su Lietuva sutarties punktų nevykdymas ir t.t. rodo netik nepagarbą Lietuvai ,bet ir slaptus ilgalaikius kėslus. Visa bėda tai ,kad neturime politikų gynančiu Lietuvos, kaip neprklausomos valstybės, interesus .

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      Gryna teisybė, gerbiamasis! Ką ir reikėjo įrodyti.

      Atsakyti
  11. markas says:
    4 m. ago

    // M. Kundrotas: “1938-aisiais ji su Vokietija dalijosi Čekoslovakiją ir bandė dalytis Lietuvą.” // ———– Ačiū autoriui už šį sakinį – gal pagaliau pasidomės tie, kas kaltina A. Smetoną priėmus Lenkijos ultimatumą.

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      Beje, Hitleris vadino Pilsudskį didžiu lyderiu. Daug ką pasakantys žodžiai…

      Atsakyti
      • markas says:
        4 m. ago

        Gal visgi konjunktūriškai vadino. Buvo aplinkybės ir konjunktūra reikalavo flirtuoti su Lenkija. O Lenkija labai imli komplimentams. Tiesiog, tai įrodo, kad Trečiajam Reichui reikėjo medaus mėnesio su Lenkija. O po to numetė kaip panaudotą…

        Atsakyti
      • Tvankstas says:
        4 m. ago

        Dar 1930 m. J. Pilsudskis sakė, kad A. Hitleris tuoj ateis į valdžią.
        1933 m. sausio 30 d. A.Hitleriui tapus Reichskancleriu, pirmasis sveikinimas buvo gautas iš J.Pilsudskio.
        Prasidėjo ilgi medaus metai.
        1939.03.05 Lenkijos užsienio reikalų ministrui J.Bekui (Beck) pasirašius sutartį su Anglija, tai reiškė tuo pačiu su Prancūzija, kaip I pasaulinio karo ištikimomis sąjungininkėmis, A. Hitlerį ištiko isterijos priepuolis dėl neįsivaizduojamai klastingos išdavystės.
        Tarp kitko, tiek J.Pilsudskis, tiek A.Hitleris, tiek B. Mussolinis buvo tautiniai socialistai.

        Atsakyti
  12. markas says:
    4 m. ago

    // M. Kundrotas: “Lenkijos valdžia teisėtai kovoja su Briuselio diktatu, bet tuo pat metu, būdama Europos atstumtoji, aiškina, kam ir kaip būti Europoje. Kas tai – didybės manija ar nuoseklumo stoka? Užuot ieškojus sąjungininkų dirbtinai prisikuriama priešų.” // ———— Lenkiją išgydyti gali tik grabo lenta. Tuo įsitikinau po 2010 m. katastrofos. Jokių permainų ar vertybių perkainojimo nacistiniame mentalitete. Po V. Vaščikovskio pasisakymo iškyla klausimas: ar kartais Lenkijai Ukrajina ne mažiau pavojingesnė negu ta pati Ukrajina Rusijai? Juk tai, ko atvirai nepasakė, nepareikalavo, nurijo ir nulinksėjo Lietuva, ko gero, pakartos, išrėš, pareikalaus, nenuleis Ukrajina. Su Rusija galima susitarti. Galima kažką vėl pasidalinti. Tačiau su Ukrajina tokie fokusai nepraeis. Nėra ką dalintis.

    Atsakyti
  13. Levas says:
    4 m. ago

    O visgi kaip lengva ir smagu “visus su visais” kiršinti. Taip žodis po žodžio ir brolis broliui nebe brolis…

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      4 m. ago

      Lenkų politikų karingumas
      va čia (nuo 4:11)
      https://www.youtube.com/watch?v=wSG6gOkgT18

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        4 m. ago

        Dėkui už nuorodą.
        Tik kažkodėl nieko nenori iš Batkos, nei Grodno, nei Brzesc Litewski, gaila.

        Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      ???

      Atsakyti
      • !!! says:
        4 m. ago

        Vilniuk negi nerauki lenkiškai ???

        Atsakyti
        • Vilniukas says:
          4 m. ago

          Klaustukai buvo skirti Levui!

          Atsakyti
    • S says:
      4 m. ago

      Kundrotas kitaip negali

      Atsakyti
  14. Aha says:
    4 m. ago

    Dar Steponas Batoras yra užsiminęs, kad lenkų pasipūtimą gali vežimu vežt. Ir tai pagrindinė josios savybė, trukdanti jai būt didžia tauta…
    Ir iš tiesų, per visa istoriją lenkai išnaudoja savo kaimynų gėrį saviems pasipūtėliškiems tikslams. Ar lietuviai, ar ukrainiečiai, mozūrai ir t.t. Ir galiausiai vis tiek lieka pliki… bet pasipūtę…

    Atsakyti
  15. Kemblys says:
    4 m. ago

    Oi… kokie blogi visi kaimynai, kai mes esame silpni.
    Kundrotas, kol buvo Tautininkų sąjungos vicepirmininku IDEOLOGIJAI, privalėjo telkti Tautą! Ką jis darė? Ogi rašė straipsnius apie TAUTININKYSTĘ ir BERKO KONSERVATIZMĄ… (rasite ‘alko’ paieškoje)

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      4 m. ago

      Marius bent kažką rašė, o Sakalas tai išvis tyli…

      Atsakyti
      • Bartas says:
        4 m. ago

        Koks Sakalas. Tiksliau.

        Atsakyti
  16. Vilna says:
    4 m. ago

    Manau, kad Baltokarpatuvą Lietuvai (Baltijos šalims) derėtų pradėti nuo Lukašenkos siūlymo bendrai eksploatuoti Astrovo AE, t.y. nuo nekalto Lietuvos-Baltarusijos suartėjimo, kas labiausiai kelia Lenkijos įsiutį. Ta pačia suartėjimo kryptimi vestų ir “Rail Baltica” maršrutas nuo Panevėžio tiesiai (per Ukmergę, o gal net Švenčionėlius ar Pabradę) į Vilnių. Tokiu europinės vėžės maršrutu Lenkija taip pat būtų statoma prieš ją siutinantį Lietuvos strateginį faktą.

    Atsakyti
  17. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    4 m. ago

    Mariaus puikų straipsnį galiu papildyti tiktai 955 – jų metų įvykiais! Tuo metu nuo jūros iki jūros viešpatavo Sarmatija (iki 550-jų metų). Vėliau (nuo 550-jų iki 995-jų) Gardarikija. Toje teritorijoje, Anot Klaudijaus Ptolemėjaus, gyveno 61 gentis. Visas jas (Dniepro, Bugo, Vyslos ir Nemuno upėmis) jungė “Gintaro kelias”. Vyslos žemupyje gyveno mūsų vanduolių gentis, kurios rikiu buvo Daugonis! (Iki to laiko Roma su Konstantinopoliu jau buvo apkrikštijusios visą Europą). Ir štai 955 metais Romos krikštą priėmė mūsų išdavikas Dauginis. Su Romos karūna jis priėmė ČEKŲ KARALIAUS MIEŠKO VARDĄ! (Jo palaikai ilsisi Poznanės katedroje). Taip nuo Gardarikės atskilo pagrindinė “Gintaro kelio” atšaka ir ne maža Vanduolijos teritorija.
    ( 995 metais pasikrikštijo ir pietinės “Gintaro kelio” (sostinė Kijeve) rikis Valdemaras, kuris po krikšto priėmė provoslavų tikėjimą ir Konstantinopolio karūną bei VADIMIRO (valdau pasaulį) vardą.Po šios “smūgio” Gardarikiją ištiko katastrofa, po kurios iš komos ji pakilo tiktai Mindaugo laikas).
    Būtent tuo metu ištiko krizė ir mūsų ( ne SKANDINAVŲ!!!!!) VYKINGŲ ( nuo liet. VYKTI! ) gentį. Mat ją, kaip ir vanduolių gentį, išlaikė ir rėmė betarpiškai mūsų Krivių Krivaičiai, kuriems jie tūkstantmečius ištikimai tarnavo.
    Beje, Lenkijos (Polonijos) vardą pirmą kartą šaltiniuose aptinkų tiktai prancūzo Merkatoriaus žemėlapyje pagamintame Liublino Unijos (1569 metais) paskelbimo proga. (Kam tai įdomu, atsiverskite “Česlovo Gedgaudo “Mūsų praeities beieškant” knygą (psl. 120 LITHVANIA – žemėlapio kairėje apačioje-Polonia).
    Jeigu kas nors rastų ankščiau Polonijos vardą nei Merkatorius paminėjo (Po-lo-nia), būtų labai įdomu pamatyti!

    Atsakyti
  18. Edas says:
    4 m. ago

    Marius nupiešė realų vaizdą. Nieko gero Lietuvai iš tokių kaimynų. Panašu, kad Lenkija Lietuvos atžvilgiu elgiasi kaip savo valstybėje – įžeidinėja, meluoja, atvažiuoja emisarai į rytų Lietuvą kur valdo lenkų akcija ir daro ką tik nori. Už mūsų valstybės pinigus lenkiškose mokyklose ir toliau auginame Lenkijai lojalius, o Lietuvos nemylinčius piliečius.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

2021 04 09
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

VVIA pristato parodą skirtą VU 350-mečiui

2021 04 04
Švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines (video, tiesioginės transliacijos)

Lietuva mini 17-ąsias narystės NATO metines

2021 03 29
S. Skvernelis pakvietė Lenkijos Vyriausybės vadovą atvykti į Lietuvą

Įvyks Lietuvos ir Lenkijos seimų ir Senato narių asamblėjos sesija

2021 03 26
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

2021 03 19
Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

Nepamirškime kovo 17-osios lenkų okupantų piktadarysčių

2021 03 17
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • G. Armonavičius. Kam užkliuvo du muziejininkai? (nuotrakos)
  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 520; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 487; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 331; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

Per pastaruosius 30 metų iš Lietuvos išvyko 1 052 241 žmogus. Lietuvos gyventojų kaita priklausė nuo istorijos vingių bei politinės...

Skaityti toliau

VVIA pristato parodą skirtą VU 350-mečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 04
3
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA)  pristato virtualią parodą, skirtą Vilniaus universiteto gimtadieniui. Vilniaus universiteto gimtadienis švenčiamas balandžio 1 dieną. Šiemet...

Skaityti toliau

Lietuva mini 17-ąsias narystės NATO metines

by Ditė Česėkaitė
2021 03 29
0
Švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines (video, tiesioginės transliacijos)

Kovo 29 d. Lietuva mini 17-ąsias narystės galingiausiame pasaulyje gynybos aljanse, NATO, metines. Per šiuos metus stipriai keitėsi saugumo aplinka,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
  • Jonas apie O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  • Nauja nusikaltimo samprata apie A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama
Kitas straipsnis
Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai