Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video)

Gegužės 6 dieną latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai rengia ypatingą renginį – pagoniškos šventyklos atidarymą. Šventykla bus atidaryta Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidės 11 valandą ir tęsis visą dieną. Į šventyklos atidarymą pakviesti ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos.

Apie Dievturius 2010 metais pasakojo Jonas Trinkūnas.

Dievturyba – tikėjimas tęsiantis senovės baltų religiją, gyvavusią Latvijoje iki krikšto įvedimo XIII a. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „Dievo turėjimas“.  Dievturių judėjimą 1922 m. įkūrė istorikas, acheologas ir kraštotyrininkas Ernests Brastiņš (1892-1942), rinkęs medžiagą apie senovės latvių šventyklas bei pilis ir mitologiškai nagrinėjęs latvių dainas, 1932 m. parašęs „Dievturių katekizmą“ („Cerokslis“). 1940 m. sovietai okupavo Latviją, dievturius uždraudė, o E.Brastinšą nužudė Rusijos kalėjime. 2006 m. jam pastatytas paminklas Kronvaldo parke Rygoje.

Dievturyba  – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė. Dievturyba moko, jog žmogų sudaro trys formos: kūnas (miesa), dvasia (dvēsele) ir vėlė (velis).

Dabartinis dievturių vadovas Valdis Celms. Apie dievturius ir dievturybą yra išleistos knygos – E.Brastinšo „Ceroklis“ ir „Mūsu dievestības tūkstošgadīgā apkarošana“ („Mūsų tikėjimo tūkstantmetė kova“), Valdžio Celmso „Baltų ženklai ir simboliai“ ir naujausia, 2016 metais išėjusi V. Celmso knyga – „Baltų tikėjimo pagrindai („Baltu Dievestības Pamati“). Į lietuvių kalbą yra dr. Dainiaus Razausko išversta žymaus poligloto Pėterio Šmito (1869-1938) „Latvių mitologija“ (1918, 1926), taip pat žymiausio lietuvių latvisto prof. Alvydo Butkaus knygos. Dievturiai leidžia laikraštį „Labietis“.

Latvių Folk groupė „Vilkači“ ir kt.: