Trečiadienis, 10 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video)

www.alkas.lt
2016-12-17 23:55:35
22
Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.
Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su senaisiais mūsų protėviais. Tą būseną nusako tokie žodžiai: ramybė, ramuma, romuva. Kaip ir kasmet, šiemet kalėdines giesmes ir sutartines, šokti apeigų šokius kviečiame sykiu su Romuvos apeigų grupe „Kūlgrinda” – sako Žiemos saulėgrįžos vakaro rengėja, Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“, susibūrusi atgimimo  metais, sėkmingai tęsia muzikines Dievų gerbimo tradicijas. Ansamblis yra įrašęs aštuonias kompaktines plokšteles: „Ugnies apeigos”, „Perkūno giesmės”, „Sotvaras” (su Doniu), „Prūsų giesmės”, „Giesmės Saulei“, „Giesmės valdovui Gediminui”, „Giesmės Žemynai” (su Doniu) ir „Laimos giesmės”.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis
  2. Lietuvos Romuva sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis
  3. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  4. Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę (nuotraukos)
  5. Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video)
  6. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  7. Romuva pagerbs protėvių vėles
  8. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  9. I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį
  10. Romuviai ant Pučkorių piliakalnio atšventė lygiadienį (nuotraukos, audio)
  11. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)
  12. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  13. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  14. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  15. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. neziniukas says:
    6 metai ago

    Kaip jau minejau ,jokiu baltu niekada nebuvo. 1845 metais,vokieciu kalbininkas Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann ,pasiule visas ,prie eilini karta pervadintos Baltijos juros gyvenancias tautas ,pervadinti baltais. Veliau Suduvius pervadino Suvalkieciais .Ka jie norejo nuslepti ?
    https://books.google.de/books?id=inGPlZ2ayvYC&pg=PA99&lpg=PA99&dq=Sudini+,+die+sp%C3%A4tem+Sudauer+,+waren+ebenfalls+von+Preus-+sens+Bewohnern+germanischen+und+lettischen+Stamme&source=bl&ots=G-H0qBHDSp&sig=MVlUwrraM3-fDwFIzQs0PqTQC4I&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwiUkPnmmv3QAhVXclAKHfdrBPQQ6AEIJTAA#v=onepage&q=Sudini%20%2C%20die%20sp%C3%A4tem%20Sudauer%20%2C%20waren%20ebenfalls%20von%20Preus-%20sens%20Bewohnern%20germanischen%20und%20lettischen%20Stamme&f=false

    —
    https://books.google.de/books?id=JwdkAAAAcAAJ&pg=PA275&dq=Sudauuer+an+dem+Strand+Mare+Sudinum&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Sudauuer%20an%20dem%20Strand%20Mare%20Sudinum&f=false

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      6 metai ago

      Pavadinimas ‘baltai’ vienas is pavojingiausiu terminu, kuriuos vartojame. Tai buvo tu laiku ‘juoduju technologiju’ produktas. Pavadinome baltais, reiskia visuose saltiniuose minimu gotai, getai ir begale kitu neturi nieko su jais bendro. Nes jie baltai… Tokiu atveju visa garbinga ju praeiti galima prisiskirti sau. Ir tikrai neatsitiktinai sis pavadinimas kilo is Vokietijos (siandienines). Anie, uzgrobe ir isnaikine giminaicius prusus, kazkaip turejo save pateisinti, o ‘geriausia gynyba- puolimas’ 🙂 Sau prisiskiria garbinga praeiti, o tikruosius jos savininkus, isnaikintus arba tam laikotarpiui uzspaustus, pavadina kazkokiu vardeliu visiskai nieko nereiskianciu. Taip ir dingsta is istorijos verpetu istisos tautos ar gentys, taip jos ir atsiranda. Stai ir slavai… Vis praslysta info, kad tai taip pat sugalvotas ne taip senai terminas (minima Jekaterinos II laikmetis). Ir vel ta pati istorija: uzsieniete aferiste iskirto oficialu cara ir pakiso minti tipo Maskva turi vienyti slaviskas zemes. Ir musu rytiniai pakrasciai jau tapo slavais, engiamais Lietuvos, taigi reikejo skubiai juos islaisvinti… O siandieniniai ‘istorikai’ jau nesivarzydami raso kad venedai buvo slavai, kad visa europa – slaviska…

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        6 metai ago

        Pritariu 100%

        Taip ir iseina,kad kartais zmones del nezinojimo, save vadina taip ,kaip jie galimai visiskai nebenoretu vadintis. Tas pats ir su zodziu “baltai – balten” ,dar 19 a. vortotas vokiskas zodis balten – balkiai .

        https://books.google.de/books?id=AfEWAAAAYAAJ&pg=RA11-PT168&dq=Balten&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Balten&f=false
        iskaitomas tekstas
        https://books.google.de/books?pg=RA11-PT168&dq=Balten&redir_esc=y&id=AfEWAAAAYAAJ&hl=de&output=text

        Atsakyti
  2. Vaclovas M. says:
    6 metai ago

    Nežiniuk, užsidėk akinius ir dar kartą perskaityk kvietimą, gausi kūčiuku į kaktą, jeigu rasi žodį “baltas”.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 metai ago

      ,,…pagerbdami baltų dievus…” – antroje pastraipoje.

      Atsakyti
  3. suduvis says:
    6 metai ago

    Panasu Vaclovai,kad pats uzsidirbai sau guza.

    Atsakyti
  4. Jonas Vaiškūnas says:
    6 metai ago

    Apie tuos kurie nori APJUODINTI BALTUS pasiskaityti galima čia:

    http://moletai.pronovus.lt/romuva_aukojimas_ir_pasiaukojimas

    Atsakyti
  5. suduvis says:
    6 metai ago

    Kokius baltus Jonai ? Tai tik kuryba,pavadinimas is oro,arba is bent kelis kartus pervadintos Baltijos juros. Kaip as suprantu, cia niekas nieko nejuodina,o kazkas nori iki galo issiaiskinti,kaip mes buvome vadinami, iki kol mus vokieciai pervadino baltais. Ir kodel kazkam prireike mus visus, su tokiu nauju pavadinimu baltai,sujungti i nauja visuma – sajunga? As neatmetu tokios prielaidos,kad – ar negali buti taip,kad 19 a., kai kas planavo prie rytprusiu, prisijungti ir kitas teritorijas ir kad nereiketu krapstyti po viena,sujunge juos visu i viena visuma?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 metai ago

      Išsiaiškinti – kaip mes buvome VADINAMI? Barbarais, pagonimis, sarmatais, aestorium genties, stabmeldžiais, bedieviais…. ir tt. Vadinami buvome visaip. Svarbu ne kaip mes buvome vadinami – o kaip mes save vadiname patys. Dabar mes save vadiname BALTAIS, o savo Jūrą BALTIJOS JŪRA. O kiti kaip pavadins – taip nepagadins. Jie laisvi tai daryti pagal savo kalbą, papročius ir pasaulėžiūra. O jei norite sugalvoti kokį nors naują pavadinimą, tai galvokite, bet nepirškite mums.

      Atsakyti
  6. suduvis says:
    6 metai ago

    Suduvius pamirsote prie Suduviu juros – Mare Sudini – Sudinum, Prusus ir Venedus nepaminejote. Dar buvome vadinami Gotini. Niekas nesiruosia nieko naujo isgalvoti
    – nesibaiminkite. Baltais mus pavadino, o ne mes patys save pasivadinome.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 metai ago

      Ir nevadinome mes savęs surinktiniu vardu, buvo tiesiog gentys: Sūduviai, Galindai ir kitos. Dabar šais kalbos mokslo laikais turime surinktinį žodį skirtą pažymėtį indoeuropiečių tautoms ir etninėms grupėms, kalbančioms ar kalbėjusioms giminingomis kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės – BALTAI. Ir jį naudosime, nors Jūs labai jo BAIMINATĖS ir norite DEKONSTRUOTI. Deja, Jums nepavyks.

      Atsakyti
      • LosAngeles says:
        6 metai ago

        ‘..turime surinktinį žodį skirtą pažymėtį indoeuropiečių tautoms ir etninėms grupėms, kalbančioms ar kalbėjusioms giminingomis kalbomis, kilusiomis iš baltų prokalbės – BALTAI..’

        gerb. Jonai, kaip cia iseina. Paaiskinkite prasau ko cia nesuprantu. Pripazinsite menau kad terminas ‘baltai’ ivestas tik antroje 19a puseje. Tai apie kokias ‘giminingas kalbas, kilusias is baltu prokalbes’ tamsta kalbate? Tai tos giminingos kalbos ‘i dienos sviesa’ buvo istrauktos tik 19a, ar kazkokia baltu prokalbe buvo gerokai anksciau, tik vat mes to nezinojome. Nieselmanas mus apsviete. O kas buvo pries tai, pries ta sviesos blyksni? Buvo slavai ir germanai, siai dienai tokie svarbus, o kas tie ‘baltu prokalbe’ kalbejusieji? Ta nezymi teritorijele (siai dienai), apie kuria kazkuris rusu istorikas issireiske tipo: slavu santykiai su baltais buvo itin nereiksmingi, tad plestis neverta… Na taip, ziurint is siandienos padeties, vaizdelis toks ir yra (siandien jau pasigirsta vis atkaklesniu tvirtinimu buk tai ir prusai buvo slavai…) Bet is kur tie baltai (kas ju pirmtakai) jis nemini, kaip ir vokietukai beigi ‘strateginiai musu partneriai’, nes tada vaizdelis stoja gerokai kitoks… ir jiems gerokai nepalankesnis nei bando visi kaimyneliai pateikti. Vat cia ir yra savokos ‘baltai’ klasta ir pavojus. Ir sitas terminas tikrai nera kalbinis, kaip jus beigi kazkas dar bando pateikti, remdamiesi Neselmanu. Juk jokios ‘baltu prokalbes’ nebuvo?

        Atsakyti
  7. suduvis says:
    6 metai ago

    Dar karta paklausiu jeigu galima – kokiu Baltu prokalbe, jeigu pats pavadinimas baltai, atsirado tik 19 a. viduryje?
    O jeigu dekonstruoti, tai ka? Tai kas yra sukurta jau 20 a.? Tikrai ne! Jusu i tai itikejote ir tai gerai, gerbiu kitu tikejima. Karta uzkalbinau Jachovos liuditojus, paklausiau kodel jie nesvencia Kaledu. Man jie trumpai ir aiskiai atsake,kad tai ne ju svente, o pagoniu. Tada pats sau pagalvojau, kad stai sitie sektantai, vis gi turi sazines. Na o pameginkite jus katalikams pasakyti, kad tai ne ju svente, davatkos apspjaudys nuo galvos iki padu.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 metai ago

      Kokios radijo bangos, kokie kvarkai ir galaktikos – jeigu pats pavadinimas atsirado tik XX a.? Daug pavadinimų atsirado XX a. Na tai ką? Pavadinimas baltai – sąvoka skirta moksliškai nustatytai kalbų grupei pažymėti. Kai tokio mokslo kaip kalbotyra nebuvo – tai ir sąvoka atsirasti negalėjo. Tuomet kas kaip norėjo taip ir vadino – barbarais, hiperborėjais, sarmatais ir visus sumesdavo į krūvą – giminingus ir negiminingus, tos sąvokos neturėjo jokio mokslinio pagrindo. Aš taip pat už Uralo gyvenančias tautas galiu pavadinti – užuraliais. Taigi, skirkime tikrus dalykus nuo įsivaizduojamų.

      Atsakyti
  8. suduvis says:
    6 metai ago

    Tai ir yra gana sunku isivaizduoti,kada patys vokieciu istorikai,pvz. Suduvius priskiria prie Prusu genciu ir tuo paciu prie germanu, ir Gotu proteviu
    ,ar indogermanu,kaip jie daznai vartoja. O veliau, 19a. sukuria dar viena pavadinima “baltai”, i kuri sukisa jau visas pajurio gentis. Karta ispanui sakau – tevas, o tas sako, ne – ne tevas, o te vas. Na gi isaiskink gi tu babar jam,kad ju proteviai yra baltai, o ne Gotai. Manau liksi labai nesuprastas…

    Atsakyti
  9. Kemblys says:
    6 metai ago

    Koks ginčas? – ESAME lietuviai!
    Visi, kurie kelia bangas dėl pavadinimo, skaldo Tautą. Skaldo labai ne laiku.

    Atsakyti
    • suduvis says:
      6 metai ago

      Draugiskas aptarimas, o ne gincas. Niekas nieko nesiruosia skaldyti,taip daro tik krikscioniu baznycia – skaldo ir valdo.

      Atsakyti
  10. neziniukas says:
    6 metai ago

    Kaip matau,nuo nepatogiu temu, pati lengviausia iseitis yra pabegti … 🙂 Kietas riesutelis kai kam …. 😀
    Manau zemaiciai – yra zemaiciai,suduviai – yra suduviai – viena is prusu genciu,o lietuviai – yra lietuviai… O stai “baltai”,kaip supratau ,buvo vokieciu projektas . Ar taip sunku tai pripazinti ? Sumesti viska i viena vezima ir nesigilinant i aplinkybes toliau “baltinti”, – “ijungti durniu” liaudiskai sakant ? Nieko pries pati pavadinima neturiu,bet manau reiketu rasyti ir kalbeti teisybe.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      6 metai ago

      Romuviai kryžium guls už ‘baltus’ – tai jų TRADICINĖ RELIGIJA 🙂 🙂

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        6 metai ago

        Nerasyk kryzium ,o rasyk,kad krivule guls, uz vokieciu kalbininko F.Nesselmann sugalvota pavadinbima “balten – baltai” ,nes isizeis dar – uzpyks an taves…. Kitu tikejima reikia gerbti,nesvarbu ar Menonitai,Mormonai, Baptistai, ar Jahovos liuditojai…….

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          6 metai ago

          Jie, pašventinę AMB’o prezidento vėliavą, atidavė ją šventinti katalikams. Man jie aiškino, kad taip išreiškė tęstinumą.

          Atsakyti
          • neziniukas says:
            6 metai ago

            Ne tik religingi,bet ir labai kurybingi zmones sakyciau…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Bendrame Seimo laikinųjų Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo ir Etno bičiulių grupių posėdyje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Seimo nariai: Etninei kultūrai skiriame nepakankamai dėmesio

2022 12 17
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Vilniaus romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę Vilniuje

2022 12 14
Jaunimo etnokultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien" 2022 | V.Kašinsko nuotr.

A. Bekerytė. Krikštynos vakar ir šiandien

2022 10 29
Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva kviečia švęsti Vėlines Romuvos kaime

2022 10 21
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Kundrotas. Seime – dviveidžiai, Dugino sekėjai ir Kristaus liūdintojai?

2022 10 10
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Seimas nepakluso Strasbūro teismui – nesuteikė Romuvai valstybės pripažinimo PAPILDYTA

2022 09 29
Kūlgrindos kompaktinės plokštelės „GIESMĖS DIDŽIAJAI DEIVEI“ viršelis | rengėjų nuotr.

„Kūlgrinda“ pristato naują kompaktinę plokštelę!

2022 09 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda ir Pedras Sančesas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Ispanijoje

2023 05 10
Miškas | zum.lt
Lietuvoje

Būsimiems miškininkams – 21 stipendija

2023 05 10
Autobusas | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Važiuojant autobusu – pasakojimai apie Vilnių

2023 05 10
vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

VRM pradeda bendradarbiavimą su bendruomenėmis

2023 05 10
Mokykloms suteikiama daugiau sąlygų skatinti judrumą
Lietuvoje

Kaune prasideda registracija į vasaros stovyklas

2023 05 10
Į Čepkelių taką – tik su ST direkcijos žinovu | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į Čepkelių taką – tik su ST direkcijos žinovu

2023 05 10
Rengiama pirmoji paauglių literatūros šventė „Juoda – Balta“ | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Paauglių literatūros šventė „Juoda – Balta“

2023 05 10
Kviečia K. Gudonytės – Dūdienės paroda „Vilnius – Kunigiškis“ | G. Oržikausko nuotr.
Kultūra

K. Gudonytės-Dūdienės paroda „Vilnius – Kunigiškis“

2023 05 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Rimgaudas apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas lankosi Ispanijoje
  • Būsimiems miškininkams – 21 stipendija
  • Važiuojant autobusu – pasakojimai apie Vilnių
  • VRM pradeda bendradarbiavimą su bendruomenėmis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 07
9
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ koncertuodama keliauja po Indiją. Tai pirmas kartas istorijoje, kai muzikos grupė iš Lietuvos buvo...

Skaityti toliau

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 31
0
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

2022 m. birželio 23 d. Kernavėje atšvęsta jau 55-oji Rasos šventė! Ta proga prisiminkime prieš 5 metus – 2017 m,...

Skaityti toliau

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 20
2
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuvos bendruomenė ir Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, papročius ir senąjį baltų tikėjimą jaunajai kartai perteikia kasmetinėse Ramuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Rimgaudas apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Saulės Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • Vilna apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
  • klaidinintis apie Garbingos žurnalistikos premijos paskirtos V. Savukynui ir V. J. Juškai
Kitas straipsnis
Nepaprastasis ir įgaliotasis Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Bauržanas Muchamedžanovas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

„Aktualus interviu“: Pokalbis su Kazachstano Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Bauržanu Muchamedžanovu (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai