Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)

Rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių rajone vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla.

Šių metų stovykla vadinosi “Kuriame sutartinę”, tad stovyklautojai turėjo galimybę išmokti ir kūrybiškai pritaikyti sutartines. Sutartinės skambėjo palydint saulę, vakarojant prie laužo, rengiantis ir švenčiant Žolinės šventę.

Stovyklautojai buvo mokomi rytų Lietuvai būdingų sutartinių, veikė tradicinių amatų būreliai. Kiekvienas norintis galėjo pasigaminti žalvario papuošalą, nusivyti juostą,
pasisiūdinti senovinius lininius marškinius. Stovyklos dalyvius senovės kovos menų mokė Artūras Vangas, į žygius vedė žymusis žygeivis Tadas Šidiškis.

Ilgametis stovyklos paprotys – paskaitos, kaip visada, buvo susietos su stovyklos tema. Šiais metais stovyklautojai klausėsi iškilių filosofų ir etnologų: Daivos Račiūnaitės, Dainiaus Razausko, Jono Vaiškūno, Vytauto Tumėno, Igno Šatkausko paskaitų. Vietinę Švenčionių krašto sutartinių dainavimo tradiciją ir videofilmą apie jas pristatė Švenčionių krašto tautinės kultūros puoselėtoja Violeta Balčiūnienė. Stovyklautojus sužavėjo pirmą kartą Ramuvos stovyklą aplankiusio sutartinių kūrėjo Gedimino Žilio kūrybiškumas. Jis dalinosi savo sukurtomis sutartinėmis ir giesmėmis.

Stovykloje vyravo kūrybos dvasia. Stovyklautojus sutartinių ir dainų mokė ilgą muzikinę patirtį turintys dainininkai: Inija Trinkūnienė, Vėtra Trinkūnaitė, kiti Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupės “Kūlgrinda” dainininkai ir muzikantai. Kasmet vykstantį didįjį stovyklautojų koncertą praturtino į stovyklą atvykę ypatingi svečiai – folkloro dainininkai iš JAV – “Vindborno” ansamblis, “Kamanių šilelio” dainininkai, džiazo ir liaudies muzikos dainų atlikėja Rugilė Daujotytė.

Paskutinę stovyklos dieną – rugpjūčio 15 d. stovykloje buvo surengta Žolinė – derliaus šventė.

Ta proga buvo užkurtas didysis Romuvos aukuras, atliekamos padėkos už žemės vaisius apeigos, skambėjo giesmės ir sutartinės Deivei Žemynai. Šventės dalyviai iš suskintų žolynų pynė sutartinės vainiką – įpindami į jį gražiausius norus ir linkėjimus. Į žolinės šventę suvažiavę dalyviai turėjo ypatingą progą pirmieji išgirsti Žemynos Trinkūnaitės naujausios kompaktinės plokštelės pristatymą.

Stovyklautojus laimino ir dangus, pakiliausiu apeigų metu pabėręs iš giedro dangaus dieviško lietaus strėles ir apvainikavęs Dvarciškių padangę nepaprastai spalvinga dviguba vaivorykšte.

Ramuvos stovykloje jau užaugo ne viena lietuviškus papročius ir gyvenimo būdą puoselėjanti jaunimo karta. Šių metų stovykla pasižymėjo ypatingu sutarimu – sutartinių kuriama darna sutelkė ir sujungė įvairaus amžiaus ir tautybių dalyvius į bendrą darnos ratą. Į sutartinių dvasinių versmių gelmes gilinosi ne tik gausiai susirinkęs Lietuvos jaunimas, bet ir svečiai iš Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos.

Lietuvos Ramuvų sąjunga – pirmoji visuomeninė organizacija, pradėjusi rengti etnokultūrines stovyklas Lietuvoje. Tokios Ramuvos stovyklos kasmet rengiamos jau nuo 1989 metų. Tapo įprasta, kad stovykloje kasmet svečiuojasi ir kaimyninių šalių jaunimas.

Šių metų Lietuvos ramuvų sąjungos surengta jaunimo etnokultūros stovyklą “Kuriame sutartinę” iš dalies parėmė Kultūros rėmimo fondas.