Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas

Dalius Stancikas, www.zurnalasmiskai.lt
2016 09 06 09:03
6
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: pro lietuviško rašto draudimą nesulaikoma prasiveržė Jono Basanavičiaus „Aušra“ (1883 m.),suskambo Vinco Kudirkos „Varpas“ (1889 m.), o jų pažadintas tautinis sąjūdis 1918 m. pasibaigė aukščiausia tautiškumo nata – Lietuvos valstybės atkūrimu. Deja, dėl atgautos laisvės dar dvejus metus aukojosi šimtai savanorių. Dvidešimt dveji metai gryno oro, negniuždomo, laisvo augimo – koks tuomet vyko smarkus tautos kultūrinis šuolis! – ir vėl vergija, vėl gabiausiųjų, doriausiųjų, patriotiškiausiųjų naikinimas. Ir vėl naujos kartos tautinis proveržis: gyvasis Romo Kalantos laisvės fakelas 1972-aisiais sukėlė tokius jaunimo protestus Kaune, dėl kurių net buvo sunerimusi aukščiausia komunistinė vadovybė Maskvoje. O dar po šešiolikos metų – visuotinis Atgimimo sąjūdis (1988 m.), Tautos namų atkūrimas (1990 m.) ir vėl laisvės gynimas krauju (1991 m. sausis–rugpjūtis).

Ar išlepusios Vakarų Europos tautos būtų atlaikusios tokį nuolatinį susinimą ir naikinimą?

1992 m. su kolegomis tyrinėjant išlikusius KGB archyvus (o jų liko tik mažoji dalis – KGB jau nuo Sąjūdžio susikūrimo 1988-aisiais pradėjo išvežinėti iš Lietuvos svarbiausius dokumentus), į ekskursiją po buvusius KGB rūmus Vilniuje atvyko keli žilstelėję amerikiečių saugumo generolai. Jiems labai knietėjo iš vidaus pamatyti tą pastatą, tą sistemą, su kuria pusę šimtmečio kitoje planetos pusėje neakivaizdžiai tęsė šaltąjį nematomą karą (gaudė į Vakarus siunčiamus sovietų šnipus, analizavo SSRS tautų pogrindžio judėjimus ir pan.). Mūsų pasididžiavimui, jie iš visų sovietų okupuotų tautų Rytų ir Vidurio Europoje išskyrė būtent lietuvius. Ir ne tiek todėl, kad lietuviai pirmieji ryžtingai paliko sovietų kalėjimą, kiek dėl pokario partizanų pasipriešinimo – ypatingo laikotarpio net tarp šimtamečių lietuvių išsivadimo kovų. Amerikiečiai tvirtino nežiną pasaulyje daugiau tokio ilgo (beveik dešimtmečio) partizaninio karo prieš vieną iš planetos galybių, kuris vyktų ne kalnuose, džiunglėse, o tik miškuose, ir kurio esmingai neremtų kita supervalstybė.

JAV generolai labai domėjosi Lietuvos valstybės istorija ir išvykdami pareiškė pagaliau suvokę, iš kur kilo toks tvirtas lietuviškas charakteris: laisvės ryžtas formavosi per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kovas ir ilgus priespaudos šimtmečius. Ir jei lietuviai iki šiol tarpusavyje vis tebesiaiškina, kas okupacijos metais vertesnis: ar beatodairiškas kovotojas už laisvę (lietuviškosios Žanos Dark – vienos iš XIX a. sukilimo herojų – grafaitės Emilijos Pliaterytės, poeto V. Kudirkos, generolo Povilo Plechavičiaus, pokario partizanų, R. Kalantos prototipai), ar prisitaikęs prie okupacijos sąlygų inteligentas, be didesnės rizikos neva bandęs išsaugoti lietuvybę (toks prototipas nuolat primena, kad po visų XIX ir XX a. sukilimų represijos tautiškumo atžvilgiu tik sustiprėdavo) – amerikiečiams buvo viskas aišku iškart: dvasinė stiprybė negimsta iš patogaus prisitaikymo – jei lietuviai nebūtų kovęsi, jie, kaip tauta, nebūtų išlikę, kaip kad amžiams yra išnykę daug tautų.

Vytauto Didžiojo universiteto medicinos mokslų studentas, 21-metis partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas lietumi permirkusiame kelių kvadratinių metrų bunkeryje (karas iš po žemių – taip galėtume vadinti pokario partizanų kovą), kamuojamas būdingiausios partizanams ligos – sąnarių skausmo, 1948-ųjų lapkritį savo dienoraštyje rašė: „Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog savo kraštą pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoje, aš neišvažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Galiausiai mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį.“

Po dvejų metų (mūsų skaičiavimu, vieno partizano kovos vidurkis buvo dveji metai), sulaukęs vos 23-ejų ir jau tapęs Dainavos apygardos vadu, Lionginas buvo susprogdintas bunkeryje su savo kovos draugais. „Su poetu Kapsu (Kostu Kubilinsku, KGB agentu, dėl kurio išdavysčių žuvo ne vienas Dzūkijos partizanas – D. S.) retkarčiais mes imame ginčytis. Jo nuomone, reikia stengtis „išlikti“, o kai išliksi, tada galėsi duoti tautai gero, t. y. savo kūrybą. Tačiau kaip žiūrėti į tokį inteligentą, kuris okupacijos metais kinkom drebino, okupantui pataikavo, o nepriklausomybės metais vėl pradės giedoti apie kovas, aukas už tėvynę ir t. t.? „Išverstaskūris“ gali tik taip pasielgti. Kas būtų, jeigu niekas nenorėtų pasiaukoti? Kas užgrūdintų tautą, jos valią ir kas sudarytų tautos charakterį“, – pranašiškai klausė jaunasis Dzūkas savo dienoraštyje, stebuklingai išlikusiame iki laisvės dienų.

Šios vasaros pradžioje, jau prasidėjus rinkimų kampanijai, konservatorių partija pateikė Seimui svarstyti rezoliuciją, kuria Lietuvos komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Apie tai rašoma ir 1949 m. vasario 16 d. priimtoje Lietuvos partizanų vadų deklaracijoje: „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“ Todėl lyg ir norėtųsi sveikinti tokį konservatorių žingsnį, jei ne vienas „bet“… Kam skirta ši deklaracija po dvidešimt šešerių nepriklausomybės metų? Ar tai nėra vien pigus rinkimų triukas bandant parodyti, kas yra patriotiškiausia partija. (Socialdemokratas konservatorių Seime taikliai klausė: „Kodėl tokius arba panašius klausimus jūs visada keliate, kai iki rinkimų lieka pusė metų ir kai jūs esate opozicijoje?“)

Jei toks komunistų įvertinimas yra noras aukščiausiu lygiu pareikšti, kad pasipriešinimas daug vertesnis už prisitaikymą, kad ir taikos, ir okupacijos metais tautos, valstybės gerovė turi būti aukščiau už asmeninius interesus, kodėl tuomet konservatoriai padarė viską, kad valstybės vadove taptų buvusi komunistų partijos aukštosios mokyklos dėstytoja, dešimtmečius ruošusi Lietuvai aukščiausius komunistinius vadovus ir savo kolaboruojančio darbo nepakeitusi net vykstant paskutiniam Tautos atgimimo sąjūdžiui?

Kodėl 1998 m. Algirdui Brazauskui atsisakius antrą kartą tapti Lietuvos Prezidentu, motyvuojant, jog aukščiausio valstybės posto neturėtų užimti žmogus su komunistine praeitimi, aršūs A. Brazausko kritikai konservatoriai po dešimties metų agitavo ir balsavo, kad valstybę vėl valdytų, anot partizano Dzūko, ne „tautos charakterio“ žmogus? Ar gali dabartinį masinį bėgimą iš Lietuvos, už kurią aukotasi šimtmečiais ir tiek pralieta kraujo, sustabdyti tokia dvigubos moralės politika? Ar buvę komunizmo apologetai gali tapti demokratais ir įpūsti patriotizmo dvasios dabarties jaunimui? Kas seks tokiais vėliavnešiais?

„Žmonės mylėjo Romą ne todėl, kad ji buvo didi. Roma tapo didi todėl, kad ją mylėjo žmonės“, – šie anglų mąstytojo Gilberto Čestertono žodžiai ir yra atsakymas, kur slypi tautos išlikimo ir klestėjimo šaknys ir kokie politikai turėtų mums vadovauti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  2. D. Stancikas. Teismokratija
  3. D. Stancikas. Anomalija
  4. D. Stancikas. Tautos savisauga
  5. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  6. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  7. D. Stancikas. Žaidimai su Konstitucija, arba Geriau žinanti liaudis
  8. D. Stancikas. Išbandymas pažeminimu
  9. D. Stancikas. Porinkiminiai x faktoriai
  10. D. Stancikas. Nenutildama šauk
  11. D. Stancikas. Konstituciniam Teismui – apkalta
  12. D. Stancikas. Apie drąsą ir patirtį
  13. D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas
  14. D. Stancikas. Kaip mus apgaudinėja įteisinant gėjų „šeimas“
  15. A.Patackas. Atviras laiškas Viktorui Diawarai
  16. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  17. V. Sinica. 5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę
  18. Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves
  19. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  20. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kirvis says:
    6 metai ago

    “Ar išlepusios Vakarų Europos tautos būtų atlaikusios tokį nuolatinį susinimą ir naikinimą?”
    Patyrusios nuolatinį susinimą ir naikinimą Vakarų Europos tautos nebūtų išlepusios. Elementaru.

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas [email protected] says:
    6 metai ago

    Man yra nesuprantamas tas apgailestavimas: ” Deja, dėl atgautos laisvės dar dvejus metus aukojosi šimtai savanorių.”. Reikia didžiuotis, kas tie savanoriai buvo, kovojo, aukojosi.
    Na dėl tų komunistų valdžioje. Tai pabandykime pasižiūrėti į Vytauto Landsbergio kadrų politiką. Pirmiausiai iškėlė K.Prunskinę, po to G.Vagnorių, po to R.Paksą, į savo pavaduotojus pasiskyrė B.Kuzmicką, po to L.Sabutis na ir daugybė kitų. Tiesa sakanti nežinau nė vieno NEKOMUNISTO. Taigi tokia yra faktinė V.Landsbergio kadrų politika. Tai čia stebėtis, kad V.Landsbergis remia raudonąją komunistę D.Grybauskaitę, tai reiškia nesuprasti, kas kalbama, kas daroma ir kas galvojama.
    Dabar VISOS partijos, visos Seimo partijos, visas Seimas, visa valdžia su komuniste raudonąja eina į artėjančius rinkimus pagal ANTIKONSTITUCINĮ rinkimų įstatymą ir apie tai galima pasiguglinus pasiskaityti straipsnyje “Nusikaltėlių irštvos, Seimo vagims ir niekšams”. Keisčiausiai, kad ir ponia Aurelija Stancikienė viena darnia greta…. antikonstitucininkų geležinė vienybė iš vienos pusės stebina, o iš kitos pusės….?

    Atsakyti
  3. Ei says:
    6 metai ago

    …kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – … dabar yra priešingos berods visos partijos?

    Atsakyti
  4. Diedas says:
    6 metai ago

    Tokia graži ir iškili straipsnio pradžia, tokie gražūs pavyzdžiai …..ir tik še snukiu į komunistinių agitatorių mėšlą:”kūūūbyyyylius kaltas”

    Atsakyti
  5. Romas says:
    6 metai ago

    Geras straipsnis. Skaitydamas vis laukiau sąsajos su dabartimi. Kuo lietuvių tautos kovingumas, gebėjimas priešintis gali būti aktualus šiai dienai. Laukiau , bet nesulaukiau… Lyg dabar tautos gyvenime būtų viskas gerai. Prisitaikėliams gal ir gerai, jiems visada gerai…

    Atsakyti
  6. Romas says:
    6 metai ago

    O kodėl žmonės šitaip pasiskirsto – į besipriešinančius ir prisitaikančius? Kurių daugiau? Juk partizaninė kova pokaryje daugiausiai nukentėjo dėl išdavikų, dėl tų kurie – prisitaikė…

    Kodėl, aplamai, žmogus priešinasi įvairiom neteisybėm? Vieni priešinasi, o kiti – ne. Kuo jie skiriasi? Ateidamas į šį pasaulį žmogus atsineša kitokio pasaulio modelį. Šis „įrašas“ giliau, sieloje. Gal žmonės ne vienodai jį jaučia? Tą neatitikimą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausias M. Markevičiaus filmas apie Rožę Namajūnaitę

2023 01 20
Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“ | archyvai.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“

2023 01 11
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Prie Lyno ežero Lynežerio kaime apie 1956 m. | LGGRTC nuotr.

Išleista nauja Antano Švedo knyga – „Vilties testamentas. atsiminimai“

2023 01 07
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
Ukrainos UPA kariai | rengėjų nuotr..

Vilniuje duris atvers išskirtinė ukrainiečių laisvės kovų paroda

2022 12 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?

2022 12 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra
  • Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai
  • Prieškambarį galima paversti jaukia erdve
  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Naujausias M. Markevičiaus filmas apie Rožę Namajūnaitę

by Kristina Aleknaitė
2023 01 20
0
Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Nuo vasario 10 dienos, Lietuvos kino teatruose bus rodomas dokumentinis filmas apie lietuvę mišrių kovos menų kovotoją Rožę Namajūnaitę (Rose...

Skaityti toliau

Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“

by Kristina Aleknaitė
2023 01 11
0
Kviečia virtuali paroda „Svarbiausias sovietų okupuotos Lietuvos kolaborantas“ | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos okupacija, sovietizacija ir komunistinio režimo teroras neatsiejami nuo Antano Sniečkaus – pagrindinio okupantų talkininko, ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

by daiva
2023 01 10
3
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Qwxas apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Kitas straipsnis
Gintaras Maželis | alkas.lt nuotr.

„Verslo balsas“: Kaip keisis Vilniaus viešasis transportas? (audio, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai