Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas

Dalius Stancikas, www.zurnalasmiskai.lt
2016 09 06 09:03
6
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: pro lietuviško rašto draudimą nesulaikoma prasiveržė Jono Basanavičiaus „Aušra“ (1883 m.),suskambo Vinco Kudirkos „Varpas“ (1889 m.), o jų pažadintas tautinis sąjūdis 1918 m. pasibaigė aukščiausia tautiškumo nata – Lietuvos valstybės atkūrimu. Deja, dėl atgautos laisvės dar dvejus metus aukojosi šimtai savanorių. Dvidešimt dveji metai gryno oro, negniuždomo, laisvo augimo – koks tuomet vyko smarkus tautos kultūrinis šuolis! – ir vėl vergija, vėl gabiausiųjų, doriausiųjų, patriotiškiausiųjų naikinimas. Ir vėl naujos kartos tautinis proveržis: gyvasis Romo Kalantos laisvės fakelas 1972-aisiais sukėlė tokius jaunimo protestus Kaune, dėl kurių net buvo sunerimusi aukščiausia komunistinė vadovybė Maskvoje. O dar po šešiolikos metų – visuotinis Atgimimo sąjūdis (1988 m.), Tautos namų atkūrimas (1990 m.) ir vėl laisvės gynimas krauju (1991 m. sausis–rugpjūtis).

Ar išlepusios Vakarų Europos tautos būtų atlaikusios tokį nuolatinį susinimą ir naikinimą?

1992 m. su kolegomis tyrinėjant išlikusius KGB archyvus (o jų liko tik mažoji dalis – KGB jau nuo Sąjūdžio susikūrimo 1988-aisiais pradėjo išvežinėti iš Lietuvos svarbiausius dokumentus), į ekskursiją po buvusius KGB rūmus Vilniuje atvyko keli žilstelėję amerikiečių saugumo generolai. Jiems labai knietėjo iš vidaus pamatyti tą pastatą, tą sistemą, su kuria pusę šimtmečio kitoje planetos pusėje neakivaizdžiai tęsė šaltąjį nematomą karą (gaudė į Vakarus siunčiamus sovietų šnipus, analizavo SSRS tautų pogrindžio judėjimus ir pan.). Mūsų pasididžiavimui, jie iš visų sovietų okupuotų tautų Rytų ir Vidurio Europoje išskyrė būtent lietuvius. Ir ne tiek todėl, kad lietuviai pirmieji ryžtingai paliko sovietų kalėjimą, kiek dėl pokario partizanų pasipriešinimo – ypatingo laikotarpio net tarp šimtamečių lietuvių išsivadimo kovų. Amerikiečiai tvirtino nežiną pasaulyje daugiau tokio ilgo (beveik dešimtmečio) partizaninio karo prieš vieną iš planetos galybių, kuris vyktų ne kalnuose, džiunglėse, o tik miškuose, ir kurio esmingai neremtų kita supervalstybė.

JAV generolai labai domėjosi Lietuvos valstybės istorija ir išvykdami pareiškė pagaliau suvokę, iš kur kilo toks tvirtas lietuviškas charakteris: laisvės ryžtas formavosi per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kovas ir ilgus priespaudos šimtmečius. Ir jei lietuviai iki šiol tarpusavyje vis tebesiaiškina, kas okupacijos metais vertesnis: ar beatodairiškas kovotojas už laisvę (lietuviškosios Žanos Dark – vienos iš XIX a. sukilimo herojų – grafaitės Emilijos Pliaterytės, poeto V. Kudirkos, generolo Povilo Plechavičiaus, pokario partizanų, R. Kalantos prototipai), ar prisitaikęs prie okupacijos sąlygų inteligentas, be didesnės rizikos neva bandęs išsaugoti lietuvybę (toks prototipas nuolat primena, kad po visų XIX ir XX a. sukilimų represijos tautiškumo atžvilgiu tik sustiprėdavo) – amerikiečiams buvo viskas aišku iškart: dvasinė stiprybė negimsta iš patogaus prisitaikymo – jei lietuviai nebūtų kovęsi, jie, kaip tauta, nebūtų išlikę, kaip kad amžiams yra išnykę daug tautų.

Vytauto Didžiojo universiteto medicinos mokslų studentas, 21-metis partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas lietumi permirkusiame kelių kvadratinių metrų bunkeryje (karas iš po žemių – taip galėtume vadinti pokario partizanų kovą), kamuojamas būdingiausios partizanams ligos – sąnarių skausmo, 1948-ųjų lapkritį savo dienoraštyje rašė: „Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog savo kraštą pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoje, aš neišvažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Galiausiai mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį.“

Po dvejų metų (mūsų skaičiavimu, vieno partizano kovos vidurkis buvo dveji metai), sulaukęs vos 23-ejų ir jau tapęs Dainavos apygardos vadu, Lionginas buvo susprogdintas bunkeryje su savo kovos draugais. „Su poetu Kapsu (Kostu Kubilinsku, KGB agentu, dėl kurio išdavysčių žuvo ne vienas Dzūkijos partizanas – D. S.) retkarčiais mes imame ginčytis. Jo nuomone, reikia stengtis „išlikti“, o kai išliksi, tada galėsi duoti tautai gero, t. y. savo kūrybą. Tačiau kaip žiūrėti į tokį inteligentą, kuris okupacijos metais kinkom drebino, okupantui pataikavo, o nepriklausomybės metais vėl pradės giedoti apie kovas, aukas už tėvynę ir t. t.? „Išverstaskūris“ gali tik taip pasielgti. Kas būtų, jeigu niekas nenorėtų pasiaukoti? Kas užgrūdintų tautą, jos valią ir kas sudarytų tautos charakterį“, – pranašiškai klausė jaunasis Dzūkas savo dienoraštyje, stebuklingai išlikusiame iki laisvės dienų.

Šios vasaros pradžioje, jau prasidėjus rinkimų kampanijai, konservatorių partija pateikė Seimui svarstyti rezoliuciją, kuria Lietuvos komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Apie tai rašoma ir 1949 m. vasario 16 d. priimtoje Lietuvos partizanų vadų deklaracijoje: „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“ Todėl lyg ir norėtųsi sveikinti tokį konservatorių žingsnį, jei ne vienas „bet“… Kam skirta ši deklaracija po dvidešimt šešerių nepriklausomybės metų? Ar tai nėra vien pigus rinkimų triukas bandant parodyti, kas yra patriotiškiausia partija. (Socialdemokratas konservatorių Seime taikliai klausė: „Kodėl tokius arba panašius klausimus jūs visada keliate, kai iki rinkimų lieka pusė metų ir kai jūs esate opozicijoje?“)

Jei toks komunistų įvertinimas yra noras aukščiausiu lygiu pareikšti, kad pasipriešinimas daug vertesnis už prisitaikymą, kad ir taikos, ir okupacijos metais tautos, valstybės gerovė turi būti aukščiau už asmeninius interesus, kodėl tuomet konservatoriai padarė viską, kad valstybės vadove taptų buvusi komunistų partijos aukštosios mokyklos dėstytoja, dešimtmečius ruošusi Lietuvai aukščiausius komunistinius vadovus ir savo kolaboruojančio darbo nepakeitusi net vykstant paskutiniam Tautos atgimimo sąjūdžiui?

Kodėl 1998 m. Algirdui Brazauskui atsisakius antrą kartą tapti Lietuvos Prezidentu, motyvuojant, jog aukščiausio valstybės posto neturėtų užimti žmogus su komunistine praeitimi, aršūs A. Brazausko kritikai konservatoriai po dešimties metų agitavo ir balsavo, kad valstybę vėl valdytų, anot partizano Dzūko, ne „tautos charakterio“ žmogus? Ar gali dabartinį masinį bėgimą iš Lietuvos, už kurią aukotasi šimtmečiais ir tiek pralieta kraujo, sustabdyti tokia dvigubos moralės politika? Ar buvę komunizmo apologetai gali tapti demokratais ir įpūsti patriotizmo dvasios dabarties jaunimui? Kas seks tokiais vėliavnešiais?

„Žmonės mylėjo Romą ne todėl, kad ji buvo didi. Roma tapo didi todėl, kad ją mylėjo žmonės“, – šie anglų mąstytojo Gilberto Čestertono žodžiai ir yra atsakymas, kur slypi tautos išlikimo ir klestėjimo šaknys ir kokie politikai turėtų mums vadovauti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Dvilypė Lietuva
  2. D. Stancikas. Teismokratija
  3. D. Stancikas. Anomalija
  4. D. Stancikas. Tautos savisauga
  5. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  6. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  7. D. Stancikas. Žaidimai su Konstitucija, arba Geriau žinanti liaudis
  8. D. Stancikas. Išbandymas pažeminimu
  9. D. Stancikas. Porinkiminiai x faktoriai
  10. D. Stancikas. Nenutildama šauk
  11. D. Stancikas. Konstituciniam Teismui – apkalta
  12. D. Stancikas. Apie drąsą ir patirtį
  13. D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas
  14. D. Stancikas. Kaip mus apgaudinėja įteisinant gėjų „šeimas“
  15. A.Patackas. Atviras laiškas Viktorui Diawarai
  16. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  17. V. Sinica. 5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę
  18. Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves
  19. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  20. V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kirvis says:
    6 m. ago

    “Ar išlepusios Vakarų Europos tautos būtų atlaikusios tokį nuolatinį susinimą ir naikinimą?”
    Patyrusios nuolatinį susinimą ir naikinimą Vakarų Europos tautos nebūtų išlepusios. Elementaru.

    Atsakyti
  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    6 m. ago

    Man yra nesuprantamas tas apgailestavimas: ” Deja, dėl atgautos laisvės dar dvejus metus aukojosi šimtai savanorių.”. Reikia didžiuotis, kas tie savanoriai buvo, kovojo, aukojosi.
    Na dėl tų komunistų valdžioje. Tai pabandykime pasižiūrėti į Vytauto Landsbergio kadrų politiką. Pirmiausiai iškėlė K.Prunskinę, po to G.Vagnorių, po to R.Paksą, į savo pavaduotojus pasiskyrė B.Kuzmicką, po to L.Sabutis na ir daugybė kitų. Tiesa sakanti nežinau nė vieno NEKOMUNISTO. Taigi tokia yra faktinė V.Landsbergio kadrų politika. Tai čia stebėtis, kad V.Landsbergis remia raudonąją komunistę D.Grybauskaitę, tai reiškia nesuprasti, kas kalbama, kas daroma ir kas galvojama.
    Dabar VISOS partijos, visos Seimo partijos, visas Seimas, visa valdžia su komuniste raudonąja eina į artėjančius rinkimus pagal ANTIKONSTITUCINĮ rinkimų įstatymą ir apie tai galima pasiguglinus pasiskaityti straipsnyje “Nusikaltėlių irštvos, Seimo vagims ir niekšams”. Keisčiausiai, kad ir ponia Aurelija Stancikienė viena darnia greta…. antikonstitucininkų geležinė vienybė iš vienos pusės stebina, o iš kitos pusės….?

    Atsakyti
  3. Ei says:
    6 m. ago

    …kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – … dabar yra priešingos berods visos partijos?

    Atsakyti
  4. Diedas says:
    6 m. ago

    Tokia graži ir iškili straipsnio pradžia, tokie gražūs pavyzdžiai …..ir tik še snukiu į komunistinių agitatorių mėšlą:”kūūūbyyyylius kaltas”

    Atsakyti
  5. Romas says:
    6 m. ago

    Geras straipsnis. Skaitydamas vis laukiau sąsajos su dabartimi. Kuo lietuvių tautos kovingumas, gebėjimas priešintis gali būti aktualus šiai dienai. Laukiau , bet nesulaukiau… Lyg dabar tautos gyvenime būtų viskas gerai. Prisitaikėliams gal ir gerai, jiems visada gerai…

    Atsakyti
  6. Romas says:
    6 m. ago

    O kodėl žmonės šitaip pasiskirsto – į besipriešinančius ir prisitaikančius? Kurių daugiau? Juk partizaninė kova pokaryje daugiausiai nukentėjo dėl išdavikų, dėl tų kurie – prisitaikė…

    Kodėl, aplamai, žmogus priešinasi įvairiom neteisybėm? Vieni priešinasi, o kiti – ne. Kuo jie skiriasi? Ateidamas į šį pasaulį žmogus atsineša kitokio pasaulio modelį. Šis „įrašas“ giliau, sieloje. Gal žmonės ne vienodai jį jaučia? Tą neatitikimą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

2022 05 01
R. Jasukaitienė. Gegutė iškukavo šimtą metų!

R. Jasukaitienė. Gegutė iškukavo šimtą metų!

2022 05 01
Vidmanta Valiušatis | LNB, V. Juozaičio nuotr.

V. Valiušaitis. Kuo skiriasi dabartiniai įvykiai nuo pokarinių?

2022 04 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Panevėžyje teikiama laikino atokvėpio paslauga
Lietuvoje

Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

2022 05 26
Finansų ministrė: skubotų sprendimų dėl mokestinių lengvatų nebus
Lietuvoje

Savivaldybėms siūloma daugiau savarankiškumo

2022 05 26
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?
Įvairenybės

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

2022 05 26
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Seimas pritarė profesinio mokslo pokyčiams

2022 05 26
Karo poveikį ekonomikai vertins TVF ekspertai
Lietuvoje

Karo poveikį ekonomikai vertins TVF ekspertai

2022 05 26
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos

2022 05 26
Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“
Kultūra

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Žodynas: apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NATO šaltiniai tvirtina apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje
  • Savivaldybėms siūloma daugiau savarankiškumo
  • Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?
  • Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 655; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 542; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 287; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 264; komentarų: 7
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 254; komentarų: 12
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 252; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
2
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. ...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

by daiva
2022 05 18
0
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Pranešimas skaitytas 2022 m. gegužės 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Žodynas: apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NATO šaltiniai tvirtina apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

Kitas straipsnis
Gintaras Maželis | alkas.lt nuotr.

„Verslo balsas“: Kaip keisis Vilniaus viešasis transportas? (audio, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai