Vaiko auginimo sąskaita nesusidaro vien iš sauskelnių, drabužių ar mokyklinių priemonių. Didelę jos dalį sudaro papildomas būsto plotas, maistas, priežiūra, būreliai. „Bigbank“ skaičiavimai rodo, kad 2026 m. kainomis pirmojo vaiko išlaidos, neskaičiuojant vienkartinių pirkinių, iki pilnametystės gali siekti apie 89–111 tūkst. eurų, o antrojo – apie 75–93 tūkst. eurų.
Suma auga kartu su vaiku
Remiantis savivaldybių pateiktais švietimo įkainiais, vidutinėmis maisto, drabužių ir būsto kainomis bei „Numbeo“ duomenų baze, pirmaisiais ketveriais gyvenimo metais vienam vaikui per metus reikėtų numatyti maždaug 5,1 tūkst. eurų Vilniuje ir 4,2 tūkst. eurų kitur Lietuvoje.
4–7 metų tarpsniu suma išauga iki maždaug 5,6 tūkst. ir 4,4 tūkst. eurų, 8–12 metų tarpsniu – iki 6,1 tūkst. ir 4,9 tūkst. eurų, o paauglystėje – iki 7,5 tūkst. eurų sostinėje ir 6 tūkst. eurų kituose šalies miestuose bei regionuose. Pagrindinius išlaidų skirtumus tarp miestų lemia didesnės būsto, maitinimo ir laisvalaikio išlaidos sostinėje.
„Išlaidos sauskelnėms ir pieno mišiniams vėliau virsta išlaidomis būreliams, stovykloms, technologijoms ir sudėtingesniems poreikiams“, – sako banko Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Tarp didžiausių nuolatinių išlaidų auginant vaiką išlieka išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, tačiau nemažą šeimos biudžeto dalį sudaro ir kitos kategorijos.
– Būstas. Papildomas kambarys ir didesni komunaliniai mokesčiai šeimos išlaidas išaugina vidutiniškai 110–150 eurų per mėnesį. Jei šeimai dėl vaiko tenka nuomotis ar pirkti didesnį būstą, ypač Vilniuje, faktinės išlaidos gali būti gerokai didesnės. Net ir nepersikraustant prireikia vaikiškų baldų, vietos daiktams ir kitokio būsto pritaikymo.
– Priežiūra ir ugdymas. Išlaidos už valstybinį darželį 2026 m. dažniausiai siekia apie 80–100 eurų per mėnesį, priklausomai nuo savivaldybės, lankytų dienų ir maitinimo. Pavyzdžiui, Vilniuje taikomas 26 eurų mėnesinis ugdymo mokestis, o maitinimas tris kartus per dieną kainuoja 2,90–3,40 euro už lankytą dieną. Vėliau darželio mokestį pakeičia pietūs mokykloje, pratybos ir kitos mokymosi išlaidos. Dar daugiau išleidžia šeimos, pasirinkusios privatų ugdymą.
– Laisvalaikis. Vienas būrelis paprastai kainuoja apie 30–60 eurų per mėnesį, nors dalį sumos gali padengti neformaliojo švietimo krepšelis.
„Be kasdienių išlaidų, tėvų laukia ir didesni vienkartiniai pirkiniai, galintys gerokai paveikti šeimos biudžetą, jeigu jiems nepasiruošiama iš anksto: kūdikio vežimėlis, lovytė, čiužinys, automobilinė kėdutė. Vėliau kas kelerius metus tenka pirkti naują telefoną ar mokslams tinkamą kompiuterį“, – sako R. Norvilas.
Kodėl antrojo vaiko auginimas pigesnis, bet ne perpus
Antrajam vaikui nereikia iš naujo visko pirkti. Šeima gali naudoti tą patį vežimėlį, lovytę, dalį drabužių, žaislų, knygų, sporto inventoriaus ir kitų daiktų. Didesnio būsto ar automobilio poreikis taip pat ne visada padvigubėja. Todėl galima daryti prielaidą, kad antrajam vaikui iki ketverių metų išlaidos yra mažesnės apie 25 proc., 4–7 metų vaikui – 20 proc., 8–12 metų – 15 proc., o paaugliui – 10 procentų.
Tačiau maistas, darželio ar stovyklos mokestis, vaistai, bilietai, būreliai ir dažnai technologijos perkami kiekvienam vaikui atskirai. Sutaupyti sunkiau ir tada, kai vaikų amžiaus skirtumas didelis, jų poreikiai labai skiriasi arba anksčiau naudoti daiktai nebetinkami.
Pagal šias prielaidas antrasis vaikas iki pilnametystės kainuotų apie 92,9 tūkst. eurų Vilniuje ir 74,6 tūkst. eurų kitur Lietuvoje – maždaug 16 proc. mažiau nei pirmasis.
Finansinis saugumas svarbus, bet vien pinigų nepakaks
Išlaidų tema ypač jautri prastėjant demografinei padėčiai. Oficialiais duomenimis, 2025 m. Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių – maždaug 8,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais. Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,11 iki 1,04 vaiko vienai moteriai ir tebėra daugiau nei perpus mažesnis už maždaug 2,1 siekiantį kartų kaitos lygį.
„Finansinis stabilumas, būsto sąlygos ir galimybė derinti darbą bei šeimos gyvenimą – visa tai itin svarbu. Todėl valstybė turėtų daryti viską, ką gali, kad sumažintų neigiamą ekonominių veiksnių įtaką gimstamumui“, – sako banko vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets.
Pasak ekonomisto, finansiniai veiksniai ypač svarbūs šeimai svarstant apie dar vieną vaiką. Vis dėlto demografinės problemos negalima susiaurinti iki vienos išmokos ar mokesčių lengvatos.
Suvokus tikrąjį išlaidų mastą, svarbu ir patiems tėvams joms ruoštis iš anksto. Finansinis planavimas padeda ne įsprausti tėvystę į rėmus, o sumažinti įtampą ir užtikrinti vaikui tvirtesnį gyvenimo startą.
Ilgalaikiam kaupimui, pavyzdžiui, vaiko studijoms, galima rinktis ETF, itin ilgam laikotarpiui – III pakopos pensijų fondus. Planuojamiems didesniems pirkiniams tinka terminuotasis, o finansiniam rezervui – kaupiamasis indėlis.
„Be abejo, pinigai nėra viskas – kultūrinės vertybės taip pat turi didžiulę reikšmę. Nėra vienos stebuklingos ekonominės priemonės, kuri išspręstų visas demografines problemas, tačiau išbandyti reikėtų kuo daugiau“, – demografinės ir ekonominės situacijos sąsajas apibendrina R. Eamets.
Parengta pagal „Bigbank“ pranešimą
