Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

CERN parodą „Accelerating Science“ pristatys dr. A. Juodagalvis

www.alkas.lt
2016-02-16 19:52:29
0
Dr. A. Juodagalvis | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Dr. A. Juodagalvis | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Dr. A. Juodagalvis | V. Jadzgevičiaus nuotr.
Dr. A. Juodagalvis | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ veikėjas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiameNacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.

Kalbamės su dr. Andriumi Juodagalviu:

– Kokius tyrimus, susijusius su CERN, Jūs vykdote?

– Kaip VU darbuotojas dalyvauju Kompaktiško miuonų solenoido (angl. Compact Muon Solenoid, CMS) eksperimente. Tirdamas protonų susidūrimų duomenis, tikslinu kvarko ir antikvarko buvimo protone ypatumus. Pernai su Fizikos fakulteto studentais M. Venčkauskaite ir J. R. Umaru pradėjome gilintis į Higso bozono skilimą. Kita mano veikla CERN yra susijusi su CMS detektoriaus veikimu ir priežiūra. Padedu derinti CMS detektoriumi registruojamų hadronų duomenis. Kartu su bendradarbiu VU TFAI mokslo darbuotoju dr. Dariumi Jurčiukoniu pernai budėjome CMS detektoriaus kontrolės centre. Šiemet prisidėjau prie VU  Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų darbuotojų, kurie dalyvauja kuriant atnaujintą CMS miuonų detektorių.

– Vasario pradžioje Vilniuje vykusioje studijų mugėje pristatėte pirmąją CERN ekspoziciją Lietuvoje, vėliau keliausiančią į Kauną. Kovo viduryje bus atidaryta dar viena vaizdinių ir interaktyvių instaliacijų gausesnė Visatos ir fundamentaliųjų dalelių tyrimus pristatysianti kilnojamoji 5 erdvių CERN paroda. Ką tai reiškia Lietuvos mokslui?

– Šiais metais Lietuvoje tikrai daug CERN tematikos renginių. Plačiajai šalies visuomenei jie padės geriau suprasti didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje vykdomus fundamentaliuosius tyrimus.

Bendradarbiavimo su CERN sutartį Lietuva pasirašė dar 2004 m. (VU su šia organizacija bendradarbiauja nuo 1993 m.). Šis dokumentas įtvirtino jau egzistuojantį abipusį susidomėjimą ir mūsų šalies mokslininkams, inžinieriams ir informacinių technologijų specialistams leido tiesiogiai dalyvauti CERN laboratorijos tyrimų programose. Sutarties pasirašymo metu dalelių fizikos tradicijos Lietuvoje dar tik formavosi, tad galime pasidžiaugti, kad per dešimtmetį atsirado gana daug lietuvių, besidarbuojančių šioje srityje.

Studijų mugėje rodytoje ekspozicijoje fundamentalieji tyrimai buvo pristatomi ne vien kaip pasakojimas apie tai, ką tiria pasaulio mokslininkai. Jis susipynė su ekspoziciją pristatančių fizikų istorijomis apie jų tarptautinį bendradarbiavimą ir vykdomus dalelių fizikos tyrimus. Du fizikai – dr. Aurelijus Rinkevičius ir dokt. Adomas Jelinskas – atvyko iš užsienio universitetų. Norėčiau padėkoti parodoje taip pat talkinusiems dr. D. Jurčiukoniui (TFAI), Fizikos fakulteto doktorantui Vytautui Dūdėnui, magistrantei Monikai Venčkauskaitei, studentei Indrei Novikaitei. Buvo džiugu, kai būsimieji studentai klausdavo, ką reikia daryti, kad savo tyrimus jie galėtų atlikti CERN laboratorijose. Kai kurie lankytojai, jau seniai ne moksleiviai, į studijų parodą atvyko tik dėl CERN ekspozicijos. Tai rodo, kad Visatos paslaptys domina Lietuvos visuomenę.

– Su CERN dažniausiai sietinas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC). Kuo jis toks svarbus?

– CERN laboratorijoje veikiantis LHC šiuo metu yra galingiausias greitintuvas pasaulyje. Jame galima atlikti fundamentaliuosius materijos savybių tyrimus. Ankstesnis galios lyderis buvo hadronų greitintuvas Tevatronas. Iki 2011 m. jis veikė Fermi laboratorijoje, tačiau vėliau JAV nusprendė pirmenybę teikti CERN tyrimų programoms.

– Turbūt labiausiai LHC garsėja Higgso bozono atradimu. Kokie dar eksperimentai jame vykdomi?

– Higgso bozono atradimas yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau tai nebuvo vienintelis dalelių fizikos eksperimentatorių uždavinys. Daugybė teoretikų tikisi gauti savo plėtojamų teorijų patvirtinimą. Protonų susidūrimų duomenys yra analizuojami siekiant suprasti simetrijos tarp materijos ir antimaterijos nebuvimą, galbūt aptikti paslaptingos tamsiosios medžiagos, gravitacijos ar supersimetriškųjų dalelių, neįprasto krūvio kvarkų, žinomų dalelių sunkesniųjų brolių pėdsakus ir panašiai. Kitaip tariant, ieškoma nukrypimų nuo to, kas jau yra įprasta standartiniame modelyje. Atliekant sunkiųjų jonų susidūrimus trumpam sukuriama egzotiška medžiagos būsena – kvarkų ir gliuonų plazma (kuri, tikėtina, egzistavo Visatos atsiradimo pradžioje) ir tuomet tiriamos jos savybės.

Apie CERN vykdomas programas kalbant plačiau, iš fundamentaliųjų tyrimų galima paminėti neutrinų eksperimentus, antimedžiagos savybių tikslinimą gaminant ir naudojant antivandenilį. Iš taikomųjų tyrimų išskirčiau medicininę radioterapiją.

– Nors CERN yra mokslo institucija, teigiate, kad laboratorijoje atliekami tyrimai įkvepia ir menininkus. Gal galite pateikti kokių nors pavyzdžių?

– Darbo aplinka CERN laboratorijoje yra ypatinga ir tarptautiškumu, ir sprendžiamų klausimų gilumu, ir naudojamų įrenginių sudėtingumu. Beveik šviesos greičiu lekiančios dalelės susiduria keliose LHC vietose. Susidariusias antrines daleles registruoja milžiniški detektoriai. Jie panašūs į daugiaaukščius namus, pilnus elektronikos. Tai atrodo paslaptingai. Siekdami populiarinti fundamentaliuosius tyrimus, CERN mokslininkai kviečiasi menininkus, kad šie savo akimis įvertintų jų kasdienybę.

***

Alkas.lt primena, kad CERN vykdo mokslą ir meną jungiančias programas, pavyzdžiui, „Art@CERN“ ar „Art@CMS“. Pavasarį paaiškės, kurie Lietuvos vaizduojamųjų menų kūrėjai turės galimybę aplankyti CERN pagal programą „Accelerate@CERN Lithuania 2015/2016“.

Šiuo metu intensyviai ruošiamasi Saulėtekyje įsikūrusių dviejų mokslų centrų atidarymui. Iškilmingos šventės metu kovo viduryje duris oficialiai atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda „Accelerating Science“. Parodos eksponatai sukurti finansuojant H. Dudley Wrighto fondui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujuosiuose mokslo centruose bus pristatoma pasaulinio garso paroda „CERN: Accelerating Science“
  2. Vilniaus universitete tęsiamos derybos dėl Lietuvos narystės CERN
  3. VU mokslininkų sukonstruotas prietaisas tarnaus CERN‘e
  4. Prasideda XIV tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda STUDIJOS 2016
  5. Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
  6. Atidaroma paroda skirta „Akademikui Pranciškui Baltrui Šivickiui – 130“
  7. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  8. VU mokslininkai dalyvauja kuriant naujos kartos taupų ir efektyvų apšvietimą
  9. Vilniuje iškilmingai pradėtos Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybos (video)
  10. Tarptautinę jaunųjų mokslininkų bendruomenę diskusijoms subūrė dešimtoji „Idėjų kalvė“
  11. Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
  12. Nacionalinis mokslo informacijos duomenų archyvas atveria naujas galimybes mokslininkams
  13. VU matematiko prof. K. Pilecko straipsnis paskelbtas prestižiniame žurnale
  14. Europa investuoja į sveiką lietuvių senatvę
  15. VU Biotechnologijos institutas pažymi 40 metų sukaktį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ar Garbačiauskaitei pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai? | Archyvinė nuotr.

D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

2023 03 18
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

2023 03 16
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
P. Motiekaitis prie lėktuvo. 1937 m. Nuotrauką saugo Šiaulių regioninis valstybės archyvas | archyvai.lt nuotr.

Kviečia paroda apie vieną garsiausių aviakonstruktorių P. Motiekaitį

2023 03 11
Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos

2023 03 04
Velykos Lietuvos liaudies buities muziejuje | LLBM nuotr.

Parodoje „Kelkis, kelkis – jau Velykos!“ – atgimstantys papročiai

2023 03 03
Vyks paroda „Namų pasaulis 2023“ | Rengėjų nuotr.

Vyks paroda „Namų pasaulis 2023“

2023 03 01
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – „Tarptautinių studijų dienos“

2023 02 24
Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Miestas eina per laiką“ | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda „Miestas eina per laiką“

2023 02 23
Vegetarizmas, veganizmas ir mokslas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų | Unsplash nuotr.

Vegetarizmas – santykis tarp žmogaus ir gyvūnų

2023 02 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
  • Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
21
Ar Garbačiauskaitei pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai? | Archyvinė nuotr.

Ar „socialiniams partneriams“ pavyks Vilniaus universitetą palenkti bolševikinei Vinco Kapsuko dvasiai? – galvoju, peržvelgdamas veidaknygėse sklindantį VU Žurnalistikos bakalauro studijų...

Skaityti toliau

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 16
2
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

„Piliakalnis Eglinėje. Jotvingių centro gyvenvietė archeologinių ir gamtos tyrimų šviesoje“ – tai neseniai Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų skyriaus archeologų...

Skaityti toliau

Atidaryta paroda apie Ukrainą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 13
0
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Kovo 10 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyko parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas, kurioje dalyvavo prof....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Patriotinis jaunimas Vasario 16-osios eitynėse neliko abejingas imigrantų krizei (nuotraukos, video)

Patriotinis jaunimas Vasario 16-osios eitynėse neliko abejingas imigrantų krizei (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai