Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare

Rugsėjo 26 d. švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio kvietimu Lietuvoje lankysis CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos delegacija, vadovaujama generalinio direktoriaus Rolfo Dieterio Heuerio. Netoli Ženevos veikiančiame Europos branduolinių tyrimų centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. Vizito metu bus atnaujintas bendradarbiavimo susitarimas dėl Lietuvos dalyvavimo CERN mokslo programoje. D. Pavalkis pabrėžia aktyvaus Lietuvos bendradarbiavimo dalyvaujant priešakiniuose tarptautinių mokslinių tyrimų ir edukacijos projektuose svarbą.Rugsėjo 26 d. 10.15 val. CERN delegacija lankysis Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre, 11.30 val. – biotechnologijų įmonėje „Biotechpharma“, 13.00 val. Vyriausybės rūmuose susitiks su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičium, o 13.30 val. Lietuvos mokslų akademijoje – su jos prezidentu Valdemaru Razumu. 15.15 val. Vilniaus universitete CERN vadovas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas pasirašys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos bendradarbiavimo susitarimo atnaujintą protokolą dėl Lietuvos Respublikos institucijų dalyvavimo CERN mokslo programoje.

CERN Europos branduolinių tyrimų centre pasitelkdami visame pasaulyje didžiausius, galingiausius ir profesionaliausius įrenginius, mokslininkai siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė Visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.

CERN laboratorijose – Lietuvos mokslininkų įranga

Bendradarbiavimas su stipriausiu pasaulyje mokslo centru atveria lietuviams galimybes dirbti su naujausiomis idėjomis ir moksline įranga branduolinės fizikos ir informacinių technologijų srityje. Centras ne tik atlieka priešakinius branduolinės fizikos eksperimentus, bet ir prisideda ir prie technikos progreso – būtent CERN buvo sukurtas internetas. Šiuo metu CERN veikiantis tinklynas, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos,  – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.

Vizito metu bus aptartos ilgalaikės bendradarbiavimo su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija kryptys ir perspektyvos bei Lietuvos mokslininkų indėlis į CERN veiklą. CERN projektuose kasmet dalyvauja keliolika Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bei apie dešimtį studentų. Lietuva taip pat turi bendradarbiavimo su CERN potencialą pramonės, medicinos, informatikos srityse.

Lietuvos Vyriausybės bendradarbiavimas su CERN prasidėjo 2004 metais, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose. Šiuo metu Lietuva siekia tapti CERN valstybe nare.

Lietuvos mokslininkai su CERN nuosekliai bendradarbiauja nuo 1993 m., kai Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai buvo pakviesti prisidėti prie CERN vykdomų mokslinių tyrimų. Su CERN taip pat bendradarbiavo ir Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos instituto technologų grupė. Nuo 2001 m. profesoriaus J. V. Vaitkaus dėka Vilniaus universitetas ir kelios Lietuvos įmonės buvo pakviesti bendradarbiauti kuriant radiacijos jutiklius bei specialiai CERN sukonstravo prietaisą, tikrinantį įrangos radiaciją.

Moderniausiame pasaulyje branduolinės fizikos centre CERN – lietuviai mokslininkai, mokytojai, studentai

Šiemet lietuvių stažuotėms Europos branduolinių tyrimų centre Vyriausybė yra numačiusi 400 tūkst. litų. 20 mokslininkų, jaunų tyrėjų, studentų iš Lietuvos turės galimybę prisidėti prie CERN vykdomos veiklos ir parveš į Lietuvą naujas žinias, mokslinius kontaktus, įgytą kvalifikaciją.

Europos branduolinių tyrimų centre ne tik stažuojasi lietuviai mokslininkai ir studentai. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio iniciatyva į CERN su moderniausia fizikos srities įranga šią vasarą buvo nuvykę susipažinti 12 mūsų šalies fizikos mokytojų, tokias keliones planuojama finansuoti ir toliau.