Birželio 22 d. Vilniuje, Aukų gatvėje, Tautos forumo surengto mitingo „Susigrąžinkime Birželio sukilimą“ dalyviai priėmė pareiškimą, kuriuo kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą bei visuomenę dėl iki šiol neišspręstos teisinės situacijos, susijusios su 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo priimtu įstatymu dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu.
Mitingo dalyviai primena, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas nustatyta tvarka priėmė įstatymą, kuriuo 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas buvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu. Už įstatymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė trys parlamentarai.
Nepaisant priimto sprendimo, įstatymo įsigaliojimo procedūra nebuvo užbaigta – jis nebuvo perduotas Respublikos Prezidentui pasirašyti ir nebuvo oficialiai paskelbtas. Mitingo dalyviai pažymi, kad vėlesniais procedūriniais veiksmais buvo mėginama paneigti jau įvykusio Seimo balsavimo teisinius padarinius, nors Tautos atstovybės valia buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta.
Mitingo dalyviai pabrėžia, kad Lietuvos valstybė negali vadovautis selektyviu istorinio teisingumo principu. Jei valstybė pripažįsta Lietuvos Respublikos tęstinumą ir pagerbia kovotojų už laisvę atminimą, ji privalo deramai įvertinti ir 1941 m. Birželio sukilimo metu paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Pareiškime reikalaujama:
1. oficialiai pripažinti, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas priėmė įstatymą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu;
2. atlikti visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus užbaigti šio įstatymo priėmimo procedūrą ir pašalinti susidariusią teisinę spragą;
3. oficialiai paskelbti įstatymą, įgyvendinant 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo išreikštą tautos atstovybės valią;
4. užtikrinti, kad Birželio sukilimo ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės istorinė bei teisinė reikšmė būtų vertinama remiantis istoriniais faktais, o ne politine konjunktūra.
Mitingo dalyviai teigia, kad 1941 m. birželio 23 d. paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas yra svarbiausias XX amžiaus Lietuvos valstybingumo tęstinumo liudijimas. Todėl jo pripažinimas Lietuvos Respublikos teisės aktu yra ne tik istorinio teisingumo, bet ir pagarbos Lietuvos valstybės piliečių laisvės kovoms klausimas.
Visas Tautos forumo mitingo dalyvių pareiškimo tekstas:
TAUTOS FORUMO MITINGO DALYVIŲ PAREIŠKIMAS 2026 m. birželio 22 d., Vilnius Dėl 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo priimto įstatymo (dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos valstybės teisės aktu) paskelbimo ir teisinės galios atkūrimo 2026-06-22, Vilniuje, Aukų g. Tautos forumo surengto mitingo dalyviai atkreipia visuomenės, Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir valstybės institucijų dėmesį į iki šiol neišspręstą ydingą teisinę situaciją, susijusią su 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu „Dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“ (projektas Nr. P-2731(4)). Seimo posėdžio metu šis įstatymas buvo priimtas nustatyta tvarka: už jį balsavo 48 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 3. Oficialiuose Seimo dokumentuose užfiksuota, kad buvo priimtas būtent įstatymas, o ne svarstomas ar pateikiamas jo projektas (https://www6.lrs.lt/kronikos/pdf/030101/k162.pdf? ) Priimtu įstatymu buvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, kuriuo lietuvių tauta, sukilusi prieš sovietinę okupaciją, paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau po įvykusio balsavimo ir įstatymo priėmimo jo įsigaliojimo procedūra nebuvo užbaigta. Įstatymas nebuvo perduotas Respublikos Prezidentui pasirašyti ir nebuvo oficialiai paskelbtas. Vėlesniais procedūriniais sprendimais buvo mėginama paneigti jau įvykusio Seimo balsavimo teisinius padarinius, nors Lietuvos Respublikos Seimo valia buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta. Tautos forumo mitingo dalyviai pažymi, kad Lietuvos valstybė negali remtis selektyviu istoriniu teisingumu. Jeigu Lietuvos Respublika pripažįsta valstybės tęstinumą ir gerbia kovotojų už laisvę atminimą, ji privalo deramą teisinį statusą suteikti ir 1941 m. Birželio sukilimo metu paskelbtam NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO AKTUI. Todėl Tautos forumo surengto mitingo dalyviai reikalauja: 1. Oficialiai pripažinti, kad 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimas priėmė įstatymą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu. 2. Atlikti visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus užbaigti šio įstatymo priėmimo procedūrą ir pašalinti susidariusią teisinę spragą. 3. Oficialiai paskelbti įstatymą, kuris įgyvendina 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo išreikštą Tautos atstovybės valią. 4. Užtikrinti, kad Birželio sukilimo ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės istorinė bei teisinė reikšmė būtų vertinama remiantis istoriniais faktais, o ne politine konjunktūra. 1941 m. birželio 23 d. paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas buvo vienas svarbiausių XX amžiaus Lietuvos valstybingumo tęstinumo liudijimų. Jo pripažinimas Lietuvos Respublikos teisės aktu yra ne tik istorinio teisingumo, bet ir pagarbos Lietuvos valstybės piliečiams klausimas. Tautos forumo surengto mitingo dalyviai Pranešimas išsiųstas: Lietuvos Respublikos Prezidentui Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui Žiniasklaidai
Jeigu – ‘įstatymo įsigaliojimo procedūra nebuvo užbaigta – jis nebuvo perduotas Respublikos Prezidentui pasirašyti ir nebuvo oficialiai paskelbtas’ ir tai Seimas padarė nepriėmęs atitinkamo sprendimo, tokiu atveju tame Seimo vadovybės neveikime yra kriminalinių požymių, dėl kurių Tautos forumo pareiga kreiptis į STT, prašant imtis ikiteisminio tyrimo dėl galimos nusikaltamos veikos, tinkamai nevykant pareigų, padarymo.
Matyt, taip buvo nubalsuota. Deja, žinoma.
Taigi, straipsnyje parašyta, kad buvo nubalsuota „už“. Ar neskaitėte, ar pamiršote ką perskaitėte?
Ne, netiesa.
Labai jau silpnas tas sukilimas buvo, vokiečiai iš viso į jį nekreipė dėmesio. Tokia jau yra pavergtųjų dalia – į juos niekas nekreipia dėmesio. Net amerikonai, nors visą laiką skelbė, kad nepripažįsta Lietuvos įjungimo į sovietiją, tačiau, kai paskelbėme nepriklausomybės atstatymą 1990 metais, sutiko pripažinti nepriklausomybę tik po to, kai Jelcinas Rusijos vardu ją pripažino… Kol kas tik mažieji vienas kitą palaiko. Todėl tada pirmoji mus pripažino Islandija…
Tai kad žuvo apie 650 sukilėlių…. Matyt, sovietai kreipė į sukilėlius ne tik dėmesį, bet ir ginklus.
Pirmoji mus pripažino Moldova.Visą šalį perėmė per pora dienų, sukilėlių žuvo arti tūkstančio. Daugiau nei sausio tryliktą (14).
48 Seimo nariai balsavo . O kiti buvo išvažiavę į “komandiruote “?
Ar ne šaunuoliai tie, kurie tą kibišą vis klibina ? Birželio sukilimas buvo prieš visus Pasaulio galinguosius. Už tikrą Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Nepriklausomybę nuo pasaulinio blogio. Bet: suraskit nors vieną valstybę , kuri įgyvendino Nepriklausomybę nuo global kapitalistų ir laimingai gyvena, be jokių embargo , blokadų, paskelbimo teroristais ir tt… taip, dabar Pasaulio vienvaldystės projektas stringa, bet tada jis atrodė rožėm klotas. Maži, bet kartūs – man tai patinka….Padarysim viską, kad Birželis būtų įprasminas ? Čia garbės reikalas…
> Taigi
Iš tikrųjų tokie kreipimaisi pareiškimo forma demokratnėje šalyje yra tik pareiškėjų politinės nuomonės reiškimas, į kurį niekam pagal institucines pareigas neprivalu atsiliepti. Taigi, institucijose į kurias kreiptasi veikiauiai ir bus pagalvota, kaip sakote, – taip, ‘matyt, buvo nubalsuota’… Tam, kad kreptis į Seimą su teikiamo įstatymo akto projektu, reikalinga 50 tūkst. piliečių parašų.
Va, jeigu, norodant tuos preiškime minimus faktus ir juos patvirtinančis dokumentus, būtų kreiptasi į STT, prašant atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo vadovo piktnaudžiavimo netinkamai vykdant nustatytas įstatymo priėmimo procesines pareigas, tuomet STT privalėtų atlikti tų faktų tyrimą ir pranešti pareiškėjams atitinkamus duomenis. Toks yra teisinis kelias demokratijos atveju. Kodėl Tautas frontas šuo atveju veikia ne demokratijos, o vis dar sovetinio totalitarizmo tvarkos būdu, – gal jam žinoti. į
Ėlėrtė ,kaip lakmuso popieriukas šiuo klausimu. (Straipsnis):
Kultūra
2026.06.23 05:30
Sužiedėlis apie lietuvių dalyvavimą Holokauste: kaltės nejaučiu – jaučiu gėd
Jeigu, kaip rašoma Pareiškime, priimtas įstatymas nustatyta proceso tvarka nebuvo teikiamas Prezidentui pasirašyti, tai dėl to turėjo būti Seimo valdybos sprendimas, kuris priimamas jos balsavimu. Tad turėtų būti sprendimo dokumntas. Taigi kalba eina, ar įstatymo neteikti Prezidentui pasirašyti nuspręsta Seimo valdybos, ar 2000 m. rugsėjį buvęs jo Pirmininkas pats vienas taip padarė. Čia yra šuo pakastas – reikalingas STT atlikto faktų ištyrimo. Tad, jei Forumui klausimas rūpi iš esmės, jam pareiškimu dera kreiptis į STT dėl minėtų Seimo procesinių veiksmų galimo netinkamo atlikimo (neatlikimo) ištyrimo.
Man tai keisčiausia, kad lietuviai iš vokiečių tuoj pat susilaukdavo bėdų, vos tik užsimindavo, jog irgi kovoja prieš bolševikus…hmmm: II pasaulinis buvo sijonistų kominterno sąmokslas prieš Europą ?