Birželio 9 d. Z. Vaišvilos, A. Nako, J. Mažinto spaudos konferencija (tiesioginė transliacija, video)

kodėl neparankus (o gal net klaidinantis) klystkelis,
..paskui Zigmą, na signatarą … (net) Seime (prieš) 🙂 pradedant.

juk paprasta, – mėginama įvardinti kitų, na valdančiųjų”
nepajėgumus, atvirai: “valstybei atstovaujantys asmenys
ir jos institucijos jau nepajėgūs įgyvendinti tikslų ir siekių,
kurie aiškiai įvardinti Lietuvos Konstitucijoj”, o PATYS, brau-
nasi į tą “nepajėgią” instituciją ..transliuotis konferencijuojant

“ima-ma” bėda, – AN-2 nelaimė, ir tarsi ant Stankūnaitės dukros
(kas pavykę Nakui aiškiai, sutelktai ir vieningai “prieš” – institutuotis)
vėl ieškoma tų pačių, visada visam neabejingųjų… posovietikškumui,
kaip ir tą lemtingą gegužės 1-ąją NEABEJINGUOSIUS sukvietus
į Dramos teatrą Vilniuje ir gimus TS’KP; …kam dabar gniaužti tą
dešiniųjų antikomunistinę iniciatyvą, Sąjūdžio žmones, vertybes
n u s i r a š i n ė t i ant sau Zigmai (savimp)

juk dar paprasčiau: įeisite rytoj į “neįgaliųjų” prieglaudą, ir iš ten tapačiai
– pagal jų sudėtį, tarsi dvasinę negalią turinčių aplinkoje “ant Sąjūdžio”
galimos eigos užmetinėsite (net Drąsos keliu, t.y. iš “drąsos”, ir pan pašalių)

esame laisvi, – gali būti ir tas, ir tas; bet Zigmas jau net ne juokingas, net ne graudus
kenkia tiesiog: kaip, kodėl, kuo… ogi susigraibyt tą dalelę, kuri antikomunistinę valią
dar bepajėgi išreikšt savu kryptingu, sutelktu, vieningesniu balsu mėgintų.. perima (chvat)

išvada tvirta peršasi (tą rodę ir vakar “pasirinkimai” balsų), o nusibirželinimas į biržę, (Nr. 3)
kuo žymėtinas (pravalymu?)
“miško ruožas, paskirtas (atmatuotas) kirsti, nusakinti ir pan.: Iškirto bir̃žę miško. Jau išskirstė mišką į bìržes. Mišką bir̃žėm kerta”

bet, – reikalingos ir biržės, liepos ąžuolai taip pat, lai b o v y j a s i Zigmas; gaila tik, apmaudu …SĄJŪDŽIO
(o manyta, kad jis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, garbingas narys ir Signataras)

Jau taip taikliai nevartotinas skolnys šis Lietuvių kalbos žodyne apibūdintas, kad nei pridėt, nei atimt,
gryn išmint:
bõvyti, -ija, -ijo (brus. бaвiць, l. bawić)

1. tr. patraukti dėmesį kokia nors pramoga, žaislais, linksminti, raminti: Auklė vaiką su lėle bõvija Krkl. Margõ[je] vygelė[je] vygiuota, aukso žiedeliais bovyta JV705. Visoks gražumas akį bõvija Sln. | refl. R, [K].
2. refl. Sdr, Gr žaisti: Vaikai bõvijas su akmeniukais Sd. Katė su pele bõvijas, lig suėda Sdk. ║ refl. MP36 gaišintis, trukdytis: Nėr ko čia man su tavim bõvytis, reikia eit Ėr.
×apibõvyti tr. patraukti į save, suvilioti: Nutarė pasiųsti mergą, kad ta apibõvytų skerdžių ir išprašytų nuo jo avį BsPII40. | refl. KlvrŽ.
×atbõvyti
1. tr. atvilioti: Atbõvijau šuniuką iki durų, bet vidun neina Gs.
2. refl. atsidžiaugti: Negali atsibõvyt ta mūs mergaitė su tai lėle Gs.
×išbõvyti tr. išvilioti: Ne vaikas, neišbõvysi vilko iš miško Dglš.
×nubõvyti tr. nuraminti, pralinksminti: Nemoka nubõvyti vaiko, rėkia ir rėkia Rm. | refl.: Po rūtų darželį pasivaikščiodama, žaliosioms rūtelėms nusibovydama JV420.
×pabõvyti
1. tr. palinksminti, užimti kuo: Aš tave pabõvysiu Yl.
2. refl. pažaisti: Eik geriau pasibõvyt, ko čia kambary rūgsti Mrj. Še riešutų, pasibõvykit (pakramtykit) Ėr.
×prisibõvyti prisižaisti, prisilinksminti: Vaikai, ar dar jūs neprisibõvijot? Sln.
×užbõvyti
1. tr. užimti, sudominti kuo: Užbõvyk vaiką, ir nepamatys, kaip išeisiu Pn. | refl. J.
2. refl. [K] įsitraukti į žaidimą: Kai vaikas ažsibõvija, tai ir valgyt ažmiršta

Reiks LKZ.LT rengėjų atsiprašyt, kad taip “neišimtinai”, visas jų triūsas (sąranka) čia
apie bõvyti pateikiamas; gal žmonės atsirinks, “razrinks” kaip tarmių metais privalu pridėt
– kur į razumą, kame iš razumo kraustytis…

***
ČIA būta vien atsiliepimo (t.y. svetimybiškai “komentuotės”)
apie Seimo spaudos konferencijų salę, vien, apie vietą… kuria.