Sausio 25 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Kultūros ministerija surengė svarstymus „Tautinės mažumos Lietuvos gyvenime“. Diskusijoje buvo aptarti du klausimai: Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimas atmintinų dienų įstatyme ir specialaus Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas pasiūlė registruoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, paminėjimas sausio 25 dieną.
Paminėjimui pasirinkta ši diena, nes 1323 metų sausio 25 dieną Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Šis laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių.
Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimui pritarė ir diskusijoje dalyvavę Seimo nariai Dalia Kuodytė (Žmogaus teisių komiteto narė), (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė), Vytautas Juozapaitis (Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys) ir visi pasisakiusieji Tautinių bendrijų tarybos nariai. „Romų integracijos namų“ pirmininkė Božena Karvelienė pasiūlė atmintina diena nustatyti ir čigonų holokausto atminimo dieną – rugpjūčio 2-ąją.
Remiantis Atmintinų dienų įstatymu, atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Šiuo metu įstatymas nustato 54 atmintinas dienas.
Kitas diskusijoje aptartas klausimas buvo Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas ir tokiu įstatymu reglamentuotini dalykai. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių ir laisvių apsaugą. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo priimtas tautinių mažumų įstatymas, kuris buvo laikinai pratęstas ir nustojo galioti 2010 metų sausio 1 dieną. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines sutartis žmogaus teisių apsaugos srityje, taip pat ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios konvencijos nuostatos yra tapusios sudėtine Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisės yra užtikrinamos remiantis Konstitucija, Lygių galimybių, Švietimo, Nacionalinio saugumo pagrindų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Todėl diskutuotas klausimas, kodėl yra būtinas specialusis Tautinių mažumų įstatymas.
Seimo nario Vytauto Juozapaičio nuomone, pirmiausia būtina išsiaiškinti ar yra trūkumų esamame reglamentavime ir kokias iki šiol neapgintas tautinių mažumų teises turėtų ginti specialusis Tautinių mažumų įstatymas. Pasak parlamentaro, išsiaiškinus šiuos dalykus, galima būtų spręsti, ar toks įstatymas yra būtinas.
Diskusijos dalyviai išsakė nemažai argumentų dėl tokio įstatymo būtinybės. Seimo narės Dalios Kuodytės nuomone, toks įstatymas turėtų nustatyti aiškesnę institucinę atsakomybę už tautinių mažumų klausimus. Panaikinus Tautinių mažumų departamentą, tautinių mažumų reikalai patikėti Kultūros ministerijai. Tačiau ši ministerija nepajėgi spręsti tautinių mažumų švietimo ar socialinių klausimų. Todėl D.Kuodytės nuomone, įstatymas galėtų numatyti tarpinstitucinę tautinių mažumų komisiją, kuri užtikrintų susikalbėjimą tarp ministerijų ir kitų institucijų tautinių mažumų klausimais.
Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė išreiškė nuomonę, kad esamas reglamentavimas Švietimo įstatyme yra su trūkumais – jame nėra tautinių mažumų mokyklos sąvokos.
Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone sakė, kad Tautinių mažumų įstatymas visų pirma turėtų įtvirtinti Tautinių mažumų sąvoką išskiriant, kas yra tautinės mažumos, o kas – imigrantai.
Kultūros viceministro Edvardo Trusevičaus nuomone, neformalusis tautinių mažumų švietimas nėra tinkamai atspindėtas teisinėje bazėje. Kitokį požiūrį dėl Tautinių mažumų įstatymo išsakė Seimo narys Rytas Kupčinskas. Jo nuomone Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas pagrindinis Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuris užtikrina Tautinių mažumų pagrindines teises ir saugo tautines mažumas nuo bet kokios diskriminacijos.
Atsižvelgdamas į daugumos tautinių bendrijų tarybos narių išsakytą nuomonę, kad specialusis Tautinių mažumų įstatymas yra reikalingas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas įsipareigojo užtikrinti, kad Tautinių mažumų įstatymas, nustatantis tautinių mažumų teises ir atsakomybę, būtų parengtas ir svarstomas jau šių metų Seimo pavasario sesijoje.
Susiję straipsniai:
- Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
- Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
- Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
- Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais
- Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
- Tautinių mažumų mokyklų mokytojai gilino lituanistikos žinias
- Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
- Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
- A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
- G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
- Kultūros ministerija ieškos būdų kaip atsikratyti polonofobijos ir mitologizuoto Lietuvos istorijos suvokimo
- J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
- D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
- V. Landsbergis. Nelygios mažumos
- Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- Seime aptarti nacionalinių kultūros įstaigų finansavimo ir Vilniaus Rasų kapinių reikalai
- Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susipažino su Menų tarybos įstatymo projektu
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
- L.V.Medelis. Subjektyvios pastabos apie „istorinių stereotipų įveikimą“
- V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
- R. Ozolas. Išpuoliai prieš Lietuvą
- J. Vaiškūnas. Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetas nutarė pripažinti kultūrą…
- J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos Respublika dabar šoks pagal lenkų nacionalistų dūdelę? (audio)
- Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
- A. Zolubas. Pavojingas kėslas
- Kokių pokyčių sulauksime – realių ar tariamų?
Paprašykit p. Ruonės, kad parūpintų Latvijos tautinių mažumų įstatymo tekstą. Ir derinam!
Talmontas skuba, nes tikisi, kad įstatymas bus priimtas per tą laiką, kol Šalčininkų savivaldybė tąsysis su Aukščiausiuoju administraciniu teismu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pašalinti dvikalbes gatvėvardžių lenteles.
Reikia pagaliau parengti ir priimti adekvatų Tautinių mažumų įstatymą, nes akivaizdų, kad dabartinė teisinė bazė neužtikrina tautinių mažumų apsaugą. Absurdiška situacija, kai asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisės lyg ir yra užtikrinamos remiantis Konstitucija, Lygių galimybių, Švietimo, Nacionalinio saugumo pagrindų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, bet iš tikrųjų tautinės mažumas tampa bejėgėmis susiklosčiusios situacijos stebėtojomis.
Todėl yra būtinas specialusis Tautinių mažumų įstatymas ir šį įstatymą būtina rengti glaudžiai bendradarbiaujant su tautinių mažumų atstovais. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai tikrai ne iš nuogirdų žino apie tautinių mažumų problemas, todėl jų įdirbis ir patirtis tikrai yra neįkainojama rengiant Tautinių mažumų įstatymą.
Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis