Liepos 4 d. grupė visuomenės veikėjų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 000 Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“. Dar beveik 18 000 parašų buvo įteikta Prezidentei šių metų kovo 19 d. Iš viso iki liepos 4 d. Reikalavimą pasirašė daugiau nei 33 000 piliečių. Parašų rinkimo akcija tęsiama toliau.
Liepos 3 d. minėtas piliečių pasirašytas reikalavimas ginti lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir šalies teritorinį vientisumą buvo įteiktas ir Ministrui pirmininkui. Tuo pačiu Lietuvos vyriausybės vadovui buvo įteiktas ir tą pačią dieną Seime įvykusios konferencijos „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“ rekomendacijos „Dėl lietuvių kalbos konstitucinio statuso Šešioliktosios Vyriausybės programoje“ (jas skelbiame žemiau). Šiuos dokumentus premjerui įteikę habil. dr. prof. Alvydas Butkus, akademikas Antanas Tyla, hab. dr. Kazimieras Garšva, Seimo narys, Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas, Seimo nario A.Patacko padėjėja-sekretorė Balčiūnienė sulaukė premjero patikinimo, kad svarstant minėtus klausimus vyriausybėje į šiuo gautus reikalavimus ir pasiūlymus bus atsižvelgta.
Liepos 3 d. Vilniuje, Seime įvyko konferencijoje-diskusijoje „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“ žinomi kalbininkai, mokslininkai ir politikai skaitė pranešimus ir diskutavo apie tai kaip įgyvendinant Lietuvos vyriausybės programą laikomasi valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės nuostatos, ar ministerijų rengiami Tautinių mažumų įstatymo bei Vardų – pavardžių rašymo dokumentuose projektai nepažeidžia LR Konstitucijos, Konstitucinio teismo nutarimo, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų galiojančių įstatymų?
Konferencijoje įžangos žodį tarė šios konferencijos rengėjas, Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas, pranešimus skaitė ir diskutavo: Vytauto Didžiojo universiteto letonikos centro vadovas, habil. dr. prof. Alvydas Butkus, humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta, prof. Arnoldas Piročkinas, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas hab. dr. Kazimieras Garšva, Lietuvos, Lietuvių katalikų, Švedijos, Norvegijos, Latvijos mokslų akademijos narys prof. Zigmas Zinkevičius, akademikas Antanas Tyla, prof. Vitas Labutis, Lietuvių kalbos instituto (LKI) direktorė doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, LKI direktorės pavaduotoja prof. Grasilda Blažienė, Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Valentinas Stundys, Vytautas Juozapaitis, Vyriausybės atstovas Vilniaus Apskrityje Audrius Skaistys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas.
Skelbiame konferencijos vardu Ministrui Pirmininkui įteiktą rekomendacijų tekstą:
Dėl lietuvių kalbos konstitucinio statuso Šešioliktosios Vyriausybės programoje
(Konferencijos Seimo Europos informacijos biure rekomendacijos)
Vilnius, 2013 m. liepos 3 d.
Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Daivai Vaišnienei
1. 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas priminė 1999 m. ir 2006 m. Konstitucinio Teismo sprendimus: valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra vienas iš valstybingumo ir piliečių lygiateisiškumo garantų.
2. Konferencija palaiko 2009 m. balandžio 22 d. Lietuvių kalbos institute vykusio kalbininkų seminaro nuomonę, kad vardai ir pavardės yra ir kalbos, ir juridinis dalykas. Autentiška pavarde laikytina ta, kuri iš seno vartojama sakytinėje kalboje. Lietuvos Respublikos piliečių pavardės dokumentuose turi būti rašomos valstybinės kalbos rašmenimis.
3. 2013 m. birželio 26 d. Delfyje paskelbtas straipsnis, kuriame rašoma: „Vyriausybė dėl pavardžių rašymo nelietuviškai prašo kalbininkų pagalbos“. Yra pateiktas Vyriausybės prašymas, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija spręstų kalbos dalykus ir pasisakytų atitinkamu nutarimu ar papildydama esamus nutarimus, kaip turėtų būti rašomi „kitų kalbų vardai ir pavardės oficialiuose dokumentuose“. Čia painiojama pilietybė (Lietuvos Respublikos ir ne Lietuvos Respublikos), vardų ir pavardžių kilmė (lietuvių-lietuviška ir nelietuviška, nelietuvių – lietuviška ir nelietuviška, kuri gali būti susijusi su daugiau kaip dešimčia kalbų). Kalba norminta ir anksčiau, kai dar nebuvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos: 1940 m. sunormintas rytų Lietuvos vardynas, 1985, 1989 metais išleisti du tomai „Lietuvių pavardžių žodyno“, vardų žodynai. 1991 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase.“, kurio principus dėl lietuviškų rašmenų vartojimo 1999 m. spalio 21 d. ir 2009 m. lapkričio 06 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: „normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“.
4. Asmenvardžiai yra susiję ne tiek su žmogaus teisėmis (tėvų ir vardo bei pavardės žmogus nepasirenka), kiek su kalbos tikriniais žodžiais, kultūros paveldu, valstybės istorija ir gyventojų daugumos teise vartoti savo kalbą. Mums nežinoma nė viena valstybė, kuri savo piliečių vardų ir pavardžių rašybai vartotų 150 lotyniško pagrindo raidžių. Lietuvos Respublika negali priimti Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos buvusių okupacinių režimų tvarkos bei iškraipyto vardyno. Valstybinė lietuvių kalbos komisija galėtų patvirtinti naująjį „Lietuvių pavardžių žodyną“.
5. Kalbiniai vardyno dalykai pagal Lenkų rinkimų akcijos programą be pagrindo politizuoti ir nenatūraliai suaktualinti. Iš tikro diskutuojama ne apie lenkų pavardžių rašybą, o apie valstybinės lietuvių kalbos rašybą, nes yra siūlomas antikonstitucinis sprendimas įvesti Lietuvoje Lenkijos valstybinę kalbą, kitų šalių valstybines kalbas.
6. Už užsieniečių ištekėjusioms pilietėms, kurios nori išsaugoti nelietuvišką savo vyro pavardės rašybą, būtų tinkamas 2010 metų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP – 1668, numatantis šalia oficialios pavardės ir vardo formos, užrašytos piliečio dokumente lietuviškais rašmenimis, parašyti ir asmenvardžio formą kitomis kalbomis.
7. Pagal Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. 3 dalies šešis punktus Lietuvos Respublika vietovių ir gatvių pavadinimų svetimomis kalbomis neprivalo rašyti. Lietuvos Respublika nėra federacinė valstybė, teritorinių autonomijų jos Konstitucija nenumato, o tradiciniai vietovardžiai etninėse lietuvių žemėse yra lietuviški. Jeigu Lietuva priimtų okupacinių režimų primestas iškraipytas neautentiškas pavardes ir vietovardžius (kaip yra atsitikę buvusiose baltų žemėse Gudijoje, Rusijoje ir Lenkijoje), tai reiktų, kad Lietuvoje neveikia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
8. Lietuvos lenkams Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje kultūrai palaikyti. Jų pavardės ir vardai, laikantis sutarties su Lenkija, tradiciškai rašomos pagal skambesį ir nelietuvinamos – joms nepridedamos lietuviškos priesagos, nekeičiami balsiai ir priebalsiai, o taip daroma Lenkijoje: Gasperavičienė ir Gasperavičiūtė oficialiai rašoma Gasperowicz, Vitkauskas – Witkowski ir t.t. Lietuviškų gatvių pavadinimų ten nėra, o tradiciniai vietovardžiai vieninteliame Punsko valsčiuje jau dukart buvo išniekinti.
9. Nereikia painioti etninių lietuvių žemių bei seniausios indoeuropiečių kalbos su neseniai suslavėjusiais plotais bei atneštine nauja kalba. Jei baltų žemėse Lenkijoje prie iškraipytų vietovardžių Dojlidy, Dajnowa, Ponary būtų parašytos autentiškos formos Dailidės, Dainava, Paneriai ir t.t.- būtų pateisinama, bet nėra pagrindo prie autentiškų formų Lietuvoje (Dailidės, Dainava, Paneriai) parašyti iškraipytas (suslavintas) formas.
10. Kelio ženklai, gatvių pavadinimai yra susiję su valstybės valdymu, administravimu, todėl neautentiškų, netradicinių, okupacijos laikotarpiais įvestų formų primetimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10, 14, 17 str., Valstybinės kalbos įstatymo 14, 17, 19, 23 str. ir kitus teisės aktus, kuriuos 2012 m. vasario 13 d. nurodė ir Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas.
11. Konferencija palaiko „Reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą“. Šį reikalavimą jau pasirašė 33 000 Lietuvos piliečių. Parašai bus renkami tol, kol kenksmingų Lietuvai įstatymų projektų nebus atsisakyta. Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijos turėtų nutraukti antikonstitucine veikla užsiimančių valdininkų veiklą, o pietryčių Lietuvos gyventojus nedelsiant supažindinti su jų autentiškais vietovardžiais, pavardėmis, gimtinės istorija.
12. Jau nuo 2004 m. mokyklose, kuriose mokoma lenkų ir rusų kalbomis, buvo įvestas priedas prie mokinio krepšelio toms mokykloms, kurios didino valandų skaičių valstybinei kalbai mokytis, tačiau paaiškėjo, kad šį priedą daugelis mokyklų išleido kitiems reikalams, nes prie lietuvių kalbos mokymosi programų sulyginimo su mokyklomis, kur mokoma valstybine kalba taip ir nepriėjo (net ir valandų skaičiaus lietuvių kalbai nepadidino). Už šitokį lėšų iššvaistymą turėtų atsakyti tiek konkretūs mokyklų vadovai, tiek ir savivaldybių pareigūnai bei Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojai, kuriems buvo pavesta švietimo sistemos priežiūra. Turi būti laikomasi Švietimo įstatymo nuostatų, kurios suvienodina lietuvių kalbos ugdymo (ir egzaminų tvarkos) sąlygas. Švietimo ir mokslo ministerija ir savivaldybių administracijos privalo nedelsdamos įgyvendinti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą.
13. Nepritariame antikonstituciniam Tautinio mažumų įstatymo projektui (projektams), šalia lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, mėginančioms įteisinti kitas oficialias kalbas Lietuvos respublikos teritorijoje.
Nemąstantieji…. ar aferistai, kurie renka parašus, kad vėliau įteisinti savo judėjimą, partiją ir t.t.? Bet kokia kalba egzistuoja tik tada, kada yra žmonės, kuriems jį yra būtina, kaip instrumentas kūrybai, gamybai. Taigi svarbiausiai yra žmonės. Žmonės, kurie turi kur gyventi(savo žemė), o ne klajojantieji per visą pasaulį ir ieškantieji sau „valdovų“, bei pragyvenimo šaltinius. Tam, kad „išprašyti“ duonos kąsnį, ar vandens gurkšnį (arba parsiduoti) – kalba nereikalinga, užtenka „žiestų“. Todėl žmonės turi turėti ne tik žemę gyvenimui, bet ir orumą. Taigi negali būti skurdo. Skurdas yra apiplėšymas valstybės vardu. O visokios peticijos yra onanizmas, bei niekas iš valdžios į jos nekreipia dėmesį -lieką be atsakymo.
Kadangi nesate lietuvis (tai įrodo gramatinės klaidos būdingos slavams “apiplėšymas’, “onanizmas”) tai ir renkančius parašus žmones vadinate “aferistais”, o tuos, kurie skaldo ir kiršina, nepaklūsta Lietuvos įstatymams, bet klauso kaimyninės valstybės Lenkijos šovinistų, šmeižia Lietuvą, nors valgo jos duoną, laikote teisuoliais. Gediminas sostinės neįkūrė, o ir nebūtų įkūręs svetimos valstybės teritorijoje. Čia buvo Lietuva. Iki Liublino unijos lenkai Lietuvoje negalėjo įgyti nuosavybės ir net apsigyventi. Taigi, tie, kurie taip trokšta vietovardžius perkrikštyti lenkiškai, yra tik ateiviai, arba per prievartą paversti lenkais. Niekas iš jų tos “lenkų” kalbos nesiruošia atimti, bet tegul nekiša jos kitiems ir ten, kur nepriklauso. tegul būna savo vietoje. Visos Lietuvoje gyvenančios tautybės turi turėti lygias teises. Tai kodėl “lenkai” nori būti lygesni už kitus? Ar tik ne Varšuvos nurodymu? Suprantu, kodėl Lietuva, būdama didesnė už Lenkiją, pralaimėdavo diplomatijoje. Nes lenkų įžūlumui nebuvo ribų ( kaip ir dabar). (1429 m.Vytautas buvo sukvietęs į Lucką Europos šalių valdovus aptarti opiausių Europos reikalų. Lucko suvažiavimas svarstė ir tai, kad Lietuva galėtų tapti visiškai savarankiška karalystė ir atsidalyti nuo Lenkijos. Bet lenkų šlėktų delegacija su savo karaliumi Jogaila protestuodami piktai trepsėjo kojomis ir nelaukusi kongreso pabaigos išvyko namo.) Lenkija niekuomet nepripažino lygiaverčio dialogo. Jie save laiko stipriausiais ir protingiausiais, o pripažįsta tiktai jėgą. Kai 1939 m., žiauriai pralaimėję vokiečiams, paprašė Lietuvos priglausti apie 18 tūkst. kariškių, kurie išvengė Katynės
likimo. Bet šis žestas greitai buvo pamirštas. Lenkija niekuomet Lietuvai už tai net nepadėkojo. Tikriausiai jie iki dabar mano, kad Lietuva aptirpo iš laimės galėdama savo krašte priglausti lenkus ir maitinti savo duona. Keista nacija. Tiktai reikia pastebėti, kad jie joja tik ant tų, kurie leidžiasi ant savęs užlipti. Su kitais elgiasi normaliai. Pavyzdžiui, Latvijos prezidentui padėkojo ir net apdovanojo už lenkų tautinei mažumai sudarytas geras sąlygas Latvijoje (gal už tai, kad Latvijos lenkiškose mokyklose 60% pamokų vyksta ne lenkų, bet latvių kalba ir kad beveik pusė lenkų neturi Latvijos pilietybės. Yra už ką dėkoti).
TIKRI LIETUVOS PATRIOTAI-PAVYZDYS TAUTAI
Pagarba politikams,puoselėjantiems Lietuvos žemių vientisumą ir lietuvių kalbos,kaip valstybinės kalbos,statusą! Būtent tik toki politikai gali suteikti garantiją,kad niekada neparduos Lietuvos,siekdami sau asmeninės naudos.
Norėtųsi paskaityti ar paklausyti visų pranešėjų kalbas.
Reikia daugiau parašų pririnkt.
Rusai jau pririnko 50 tūkst. kad gautų dvikalbystę ir egzaminą lengvesnį, matyt iš lenkų pasimokė.
O lietuviai tik 33 tūkst tesurinkome.
Nejaugi negalime pajudėti?
Blogiausia yra tai,kad labai trūksta oficialios informacijos kas ir kur renka parašus.Kiek žinau,parašų rinkimą paprastai organizuoja organizacijos bei visuomeniniai judėjimai,bet ne privatūs asmenys.
Parašų rinkimą organizavo iniciatyvinė grupė (A.Patackas, G.Songaila ir kt) bei “Vilnijos” draugija, kuri neturi savo būstinės, todėl parašus renka šios organizacijos nariai ir savanoriai, kurių labai trūksta. Džiaugsimės, jeigu prisidėsite prie parašų rinkimo. Pasirašyti galima ir internete: www. peticijos.lt/visos/71086, žinoma platinant ir savo pažįstamiems. Parašų rinkimo
blankų galite gauti iš A.Patacko padėjėjos Nijolės Balčiūnienės ,parašęs el.p.nijole.balciuniene@lrs.lt. Ji atsiųs Jums blankų. Surinkus parašus, išsiųsti Seimo nariui A.Patackui, Gedimino pr. 53 Vilnius. Inf. tel. 861619417. Prašome įsijungti į parašų rinkimo akciją.
Parašus renka ne partiniai, o tautiškai susipratę lietuviai.
Parašų reikia būtinai, kitaip nesustabdysim dviejų tautinių mažumų siautėjimo.
Parašai padeda ir Prezidentei ir Premjerui.
O kaip parašai gali padėti Prezidentei ir Premjerui, išeitų, kad jie turi kažkokią aukštesnę valdžią virš savęs. Kažkoks nesusipratimas. Pagal Konstituciją, tai jie Aukščiausia Lietuvos valdžia. Jeigu jie kur uodegą be Tautos valios įkišo, tai tegul viešai prisipažįsta ir eina šunims šėko pjauti. Tauta pati imsis tą uodegą nukirsti. Dabar visur vyksta kažkoks valdžios nekaltumo vaizdavimo ar neišmanymo užglaistymas.
Užglaistymas – krikščionių malonės atitikmuo.
Tai reiškia, kad lietuviams būdingas krikščioniavimas.
„tautiškai susipratę lietuviai.“ – žaidėjai? Pirma gyvenam kolonijoje: ignoruojama LR konstitucija ir teikiamas prioritetas ES dokumentams. Ignoruojamas faktas, kad piliečiai pasidarė vergais, su skirtingos vergovės lygio. Piliečiai neturi konstitucinių teisių, o turi pakištą „vergų pasirinkimo laisvę“. Turime kolonijinė valstybę ir totalini melą. Melas visur. Teisiškai melas yra klastojimas, visiškas, ar dalimis – bet klastojimas(žinomai melagingos informacijos pateikimas). Pagrindinis melo įrankis yra internetas, visuomenės informavimo priemonės ir … pati visuomenė. Atskiri žmonės, kurie rašo, bei sako tiesą, negali turėti įtaką tiesos atsiradimui. Todėl rašydamas šį komentarą, aiškiai suvokiu, kad bus ir niekinimas, nesupratimas, ir t.t. Tačiau visada rašiau tik tiesą, todėl ir dabar bus tik tiesa. Taigi, turime melagingą valstybę(su Briuselio valstybingumu). Kas gali tvirtinti, kad tikrai yra „išrenkami“, tie atstovai už kurios balsavome? Jog faktas(tiesa): į valdžią pakliūna Tie, kas turi reitingus; Tie, kurie įvardinami per rinkėjų apklausą, rinkimo dienoje; Tie, kurios „ekspertai“ per debatus išgyrė(dėl jų programų ir pasisakymų- gryno melo) ir Tie, … kas šlovina vergiją – ES. Visi kiti įtakos neturi. Ir taip pastoviai… virš 20 m. Bet reitingas, apklausa, „ekspertai“ ir t.t. – yra prekė, kuri kainojo pinigus ir turi atitikti pirkėjui. Bet piliečiams, tai yra klastojimo proceso pradžia, o rinkimo rezultatų „paskaičiavimas“ ir skelbimas – klastojimo pabaiga. Mes akivaizdžiai matom rezultatus – Seimo „dauguma“ milijonieriai. Taigi Seime turime „ne demokratiškai išrinktus savo atstovus“, o rinkimo teatrą su Briuselio atstovais. Tai yra politinis Teleloto, rezultatas visada aiškus. O rinkėjai – žaidėjai, tik žaidžia ne savo pinigais, o savo ir Tautos vaikų likimais. Ar tai protingumas? Kaip galima rinkti „savo atstovus“, jeigu tie „atstovai“ net nežino Jūs ir Jūsų reikalavimų? Surašo ir pakiša klastotę, kuria neįmanoma vykdyti, prieštaraujanti LR Konstitucijai. Jeigu paprastas pilietis, tokius pažadus surašytu ir pateiktu bankui, ar gautų kreditą? Arba gavęs, „neatsisėstu“ vėliau į kalėjimą? Bet jus gi ŽAIDĖJAI, ar ne? Jūs žaidžiat savo Tėvynės likimu, ir nekaip negalite sustoti ir … pagalvoti – tiesiog praleisti vieną ratą. Kam tada akcijos, peticijos ir t.t. ? Ar tai jau LIGA, pradėjus – negali sustoti? Net rezultatas jus negąsdiną – žemės nėra, ŽIV , veneriniai susergimai virš 12,5%, mirtingumas, skurdas, vaikų pornografija, pedofilija, narkomanija ir t.t. Bet duokit pažaisti……
Už kiek ir kam tarnauji? Nori supjudyt visus su visais, pasėt nepasitenkinimo ir nepasitikėjimo sėklą. Niekas nesako, kad viskas yra kaip rojuje, bet savo rašliava, ponas ruse, (ar lenke) mūsų neapkvailinsi. Keliauk namo, sveikas ir mums nekliudyk.
„Už kiek ir kam tarnauji?“- akivaizdu, kad ne sistemai, kaip tu. „Nori supjudyt visus su visais“- tik šunį galima supjudyti su kitais.., o ne žmogų.
Jeigu Seime būtų daugiau tokių nesavanaudžių žmonių ir jei mes visi bent jau bandytume tapti tokiais, drįstu svajoti ,kad tada neišnyktume ir,gal būt,būtume pavyzdžiu kitoms tautoms.
Ta moteris (nuotraukoje trečia iš kairės) – Nijolė Balčiūnienė. Ji turbūt visada taip įspūdingai šypsosi.
Prezidentė ir Premjeras ant šito klausimo organus deda. Jų reitingai didžiuliai. Užtenka bergždžiai bliaut lyg varomi į skerdyklą.
Geriau prdėkime rengtis Daivos Guobienės, Juliaus Pankos ir Šarūno Valentinavičiaus 2013-08-23, i8 – 21:30 val. Vingio parke (prie estrados) organizuojamam minėjimui-koncertui-mitingui skirtam paminėti 1988-08-23 Sąjūdžio mitingo 25-metį ir iškelti dabartinius tautos skaudulius.
Vienikimės ir Priešinkimės.
Manau,kad didžiulis parašų skaičius,tikrai bent kažkiek Lietuvos valdančiuosius paveiks teigiama kryptimi ir yra geriau negu tų parašų rinkimo išvis nebūtų.Maždaug ta patį galima pasakyti ir apie jūsų minimą mitingą,kuris yra jau kita politinė tema.
P.S. Tarp kitko,antrasis Molotovo-Ribentropo paktas kol kas tikrai negręsia,o metinių paminėjimai ir lieka tik paminėjimais-tai tik praeities prisiminimas.
Mano supratimu veiksmažodis “ginti” pavadinime Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą” mano supratimu pavartotas politiškai ir iš principo pažeminamai. Iš jo išeina, kad valstybinė kalba ir šalies teritorija yra tarsi ne mūsų galioje, tarsi jų šeimininkas yra kas kitas, o ne Lietuvos valdžia. Iš kur tokia vergiška ar nemokiška pozicija – ji, tai Sąjūdžio iškovotos Lietuvos Nepriklausomybės įžeidimas.
Tauta kaip suverenas turėtų reikalauti, kad valdžia valdytų Lietuvą laikantis Konstitucijos. Pvz., būtų buvę tiksliau, jeigu reikalavimai būtų pavadinti Reikalavimai Vyriausybei laikytis lietuvių kalbos kaip valstybinės ir visos teritorijos kaip vienodo valstybinio administravimo objekto konstitucinų nuostatų, sprendžiant su valstybine kalba ir teritorijos valstybiniu administravimu susijusius klausimas.
Kodėl dirbama taip apgraibomis, nelietuviškai. Iš to tik darosi žmonėms neaišku, ar mes patys valdomės, ar kažkas iš valdžių yra mus pardavusios ir dabar tokiais veiksmas save slepia ir ko gero – mus mulkina…
Tad dedam pavyzdį – b e v i l t i š k ą
(bet vis DAR veikiantį 🙁 ) palyginimui:
“Da zdravstvujet Kalinin!”
🙂
pabandyk, – paneiginėti:”D.P. Economist 2010″
http://www.economist.com/node/16003661
atKAKLUS
veiksmas –
nori pasiekti tikslO, siek;
tačiau tikslĄ įvardink bent… P A G A R B I A I
“(Konferencijos Seimo Europos informacijos biure rekomendacijos)
Vilnius, 2013 m. liepos 3 d.
JOS PRAKILNYBEI… ”
ir t.t. tik, tada
be
“ekscelencijų” !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
air …”aksesuarų”
virš Valdovų?..
būdelės
vartelių.
visu pirma reikia nutrinti tuos angliskus uzrasus nuo snoro kioskeliu ir kitu vietu
Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis