Prieš 70 metų vilnietis, paklaustas, kaip nueiti į Kalnų parką, greičiausiai būtų sutrikęs. Tokio seno Vilniaus vietovardžio paprasčiausiai nebuvo. Ši teritorija šimtmečiais vadinta kitaip: Plikaisiais kalnais, Kreivuoju kalnu, Altarija. Tai vieta, menanti seniausius miesto raidos sluoksnius, Gedimino laikus, Kreivąją pilį, Vilniaus pilių gynybinę sistemą.
Po karo atėjusiems sovietų okupantams ši gyva istorinė atmintis netiko. Jiems trukdė net pats „Altarijos“ pavadinimas, kildinamas iš lotyniško altoriaus žodžio.
1950 m. gegužės 30 d. buvo susprogdintas Trijų Kryžių paminklas. Tų pačių metų birželį nuo Vilniaus katedros nuverstos šventųjų skulptūros. Ji atimta iš tikinčiųjų ir paversta Paveikslų galerija.
Buvo keičiami paminklai, pastatų funkcijos, pavadinimai, maršrutai, miesto gyventojų įpročiai ir pats Lietuvos istorijos pasakojimas.
Lietuviškoje spaudoje „Kalnų parkas“ pradėjo šmėžuoti 1958 m. Kalvynas pradėtas projektuoti kaip „darbo liaudžiai“ skirtas grandiozinis kultūros ir poilsio parkas su atrakcionais, kavinėmis, fontanais ir funikulieriais, pakeičiant vietovės istorinį, sakralinį ir gynybinį kraštovaizdį.
Atėjus Sąjūdžiui, Katedra vėl atvėrė duris tikintiesiems, viršūnėje vėl iškilo Trijų Kryžių paminklas, o Gedimino pilies bokšte išdidžiai suplevėsavo trispalvė.
Tačiau viena sovietinė etiketė Vilniaus centre vis dar laikosi – „Kalnų parko“ pavadinimas.
Vilniaus regioninis valstybės archyvas kartu su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija parengė įtraukią istoriją.
Detalų sovietinį „Kalnų parko“ projektą rasite čia.
Vilniaus regioninio valstybės archyvo žinia
Prieš septyniasdešimt metu (o ir prieš devyniasdešimt ar net šimtą dvidešimt) toje vietoje, geriausiu atveju, ganėsi ožkos, bet užkliuvo ne buvęs šabakštynas, o teritoriją, kurią žmonėms pritaikė buvusi valdžią. Žinoma, daug geriau būti atiduoti Kalnų parką nusipelniusiems imperatoriui ir tėvynei. Gal net parduoti už vieną eurą kaip karalienei Mordai. Tokių būdu išgyvendintume gūdaus sovietmečio likučius ir ištrintume iš tautos atminties vietos, kurioje vyko Sąjūdžio renginiai, kur žmonėms kalbėjo Dalai Lama, pavadinimą. Tai būkit nuoseklus, negerbiamas autoriau, siūlykite atsisakyti ir sunaikinti taip paties nekenčiamų “sovietų” statytų miesto kvartalų (didesnės miesto dalies šiai dienai), gatvių, troleibusų linijų, oro uosto, autostradų, stadionų, ligoninių, mokyklų, tiltų, TV bokšto, Seimo rūmų. Be to labai būti a atsisakyti “sovietinių” diplomų ir mokslo laipsnių. Na ir už juos mokamų solidžių algų. Jei jau sakote A, tai nesustokite, varykite iki logiškos pabaigos-suskilusios geldos palei sukiužusią bakūžę arba tvartelį…