Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra įsitikinusi, kad iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime 2018 m., turės iškilti paminklai nepriklausomybės aktą paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininkui Jonui Basanavičiui ir pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
Tai „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.
„Tenka apgailestauti ir prisiimti atsakomybę, kad per 25-erius metus atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje neatsirado vietos savo didvyrių paminklams. Prezidentės nuomonė vienareikšmiška. Vakar buvo duotas startas valstybės atkūrimo pasirengimo šimtmečiui, kuris bus minimas 2018 metais. Taigi, prezidentės nuomone, iki to laiko jau mūsų garbės reikalas pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui, pirmajam prezidentui Antanui Smetonai. Dar daug ko nepadarėme – neturime savo Didvyrių aikštės, nesame pastatę savo Tautos namų, apie kuriuos svajojo J. Basanavičius, M.K. Čiurlionis, išpirkę sklypą Vilniuje ant Tauro kalno. Nesutvarkėme ir Lukiškių aikštės. Daug yra įvairių planų, tačiau šie du paminklai yra įtraukti į valstybės atkūrimo šimtmečio programą, radus valstybinė finansavimą šiems paminklams, juos būtina pastatyti. Tikėtina, kad bus daug gražių iniciatyvų ir kituose miestuose. Galbūt Kaune atsiras paminklas Jonui Jablonskiui. Žadama pažymėti signatarus ten, kur jie dar nėra pakankamai pagerbti atminimo lentomis ar kitais ženklais“, – kalbėjo V. Būdienė.
Prieš Vasario 16-ąją internete pasirodė raginimai paremti idėją pastatyti paminklą J. Basanavičiui Vilniuje. Tam buvo sukurtas puslapis „Tauta neužmiršta“ socialiniame tinkle „Facebook“.
Parengta pagal „Žinių radijo“ ir Alkas.lt informaciją
Susiję straipsniai:
- Svarstoma Vilniuje pastatyti paminklą J. Basanavičiui
- Bus atidengti paminklai dr. Jonui Basanavičiui
- A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
- D.Grybauskaitė: Tikėkime Lietuva taip, kaip signatarai tikėjo
- Rengiama spaudos konferencija, skirta Kultūros infrastruktūrai skirtų ES pinigų dalyboms
- Nepriklausomybės 95-metį švenčiančiai Lietuvos valdžiai – daktaro J.Basanavičiaus iššūkis (video)
- Duris atvėrė restauruoti pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos dvaro rūmai (video)
- M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas
- Išleista B.Dombraitės-Usonienės atsiminimų knyga apie Dieveniškių krašto mokyklas 1946–1955 metais
- Prie Prezidentūros visuomenė išreiškė pasipiktinimą veiksmams prieš „Respubliką“ (nuotraukos, video)
- Prezidentė rugsėjo 1-osios proga atidengė paminklą K. Donelaičiui (video)
- D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
- Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų
- A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
Gretinti Basanavičių su Smetona gali tik Lietuvos istorijos visiškai neišmanantis lietuvis. Pirmiausia, tai Smetonos valdymas istoriškai galima sakyti nėra ištirtas. Antai, neteko aptikti viešai skelbtų nei jo valdymo meto santykių su Sovietų sąjunga, nei, sakyčiau ypač, su Lenkija šaltinių.
Gal, sakyčiau, paminklą Smetonai galėtų statyti Lenkija. Juk Smetona tarpukariu vasalaudamas Lenkijai ne tik išlaikė Vilnių jos priklausomybėje, bet ir kapituliuodamas prieš 1938 metų Lenkijos ultimatumą bei 1939 m. rugsėjį nepasiųsdamas kariuomenės atsiimti Lenkijos užgrobto Vilniaus, tačiau tuojau pat – tų pačių metų spalį – jį negarbingai išsimainydamas iš sovietų, dangino Lietuvos Nepriklausomybę. Būtent šie veiksmai lėmė, kad Lietuva dar iki karo tapo inkorporuota į sovietų sąjungą – išnyko kaip valstybė, kas sąlygojo, kad po karo Lietuva neturėjo teisinio pagrindo tapti vadinama Liaudies respublika, t.y. tokio statuso valstybe, kokiomis, pvz., tapo Lenkija, Čekoslovakija ir t.t. Tai istoriškai labai lemtingas faktas. Apskritai galima sakyti, kad Smetona saugojo save Prezidento soste, o ne valstybę. Šia prasme jo veiksmai buvo nuoseklūs, ko nebuvo valstybės saugojime.
Taigi dėl paminklo Smetonai dar kalbėti anksti, nevedžiokime Tautos už nosies… Neprastūminėkime už Basanavičiaus nugaros Smetonos. Tauta ištvėrusi tokias kančias, dėl kurių atsakomybė tenka ir Smetonai, bet nepalūžusi, verta paminklo, o ne – Smetona.
Paminklą J. Basanavičiui, statytą 1938 m. ir išsaugotą sovietmečiu, turime Ylakiuose, Skuodo rajone. Negi, Lietuvoje toks vienintelis?
Paminklas J. Basanavičiui yra Vilkaviškio centre. Taip pat Utenoje (biustas).
Paminklas A. Smetonai yra Kauno Prezidentūros kiemelyje, tarp kitų prezidentų. Daugiau nėra?
Paminklas Smetonai? Boba ką pablūdo? Gi Smetona buvo padugnė, valdžią užėmęs uzurpatorius. Žmonės, nejau nematote kaip potyliukais ruošiama nauja diktatūra Lietuvoje? Iš pradžių prie valdžios prisišliejusios utelės pradėjo aiškinti, kad reikia keisti konstituciją, girdi Polikarpovna yra ideali prezidentė, tad galima neberiboti prezidento kadencijos 2 kartais, vėliai buvo sukama ir sukama, kartojam, ir kartojama informacija apie išleistą knygą “Seserys” apie Smetonos ir Tūbelio žmonas. Dabar jau pminklą… Kąs vyksta, nejau nepastebite tendencijų?
Ne, matome labai daug isterijos ir prezidentės juodinimo, nes ji daug kam nepatogi. Štai, pats skleidžiate gandus, atseit kažkas siūlė keisti konstituciją. Kas siūlė, kada? Tikrai ne utėlės.
Kaltinate prezidentę tariamu diktatūros rengimu. Tačiau būtent D. Grybauskaitė pradėjo, remia ir vykdo pareigūnų, direktorių ir kitokių vadovų rotaciją, kur žmonės įstaigoms tebevadovavo nuo sovietmečio. Net pačios prezidentės komandoje po perrinkimo pasikeitė didelė dalis patarėjų.
Diktatūros ieškokite socialdemokratų valdomose savivaldybėse.